Apie stilių su Mantu Petruškevičiumi

Kartais gali pasirodyti, kad daugumai žvaigždučių rūpi tik nauji drabužėliai, išpardavimai, karščiausios aukštosios mados naujienos, madingos spalvos, nebemadingi batai, kassavaitiniai "manikiūrai", "pedikiūrai"... Ach, negi tai - ne didžiulis rūpestis?!

Nors stilisto Manto Petruškevičiaus kasdienybė - stilius, jis teigia, kad pamišimas dėl išvaizdos - liga, ir mada - tikrai ne tas rūpestis, dėl kurio kasdien nuo ryto iki vakaro vertėtų sukti galvą.

DELFI Gatvė: kaip supratai, kad mada, stilius- užsiėmimas visam tavo gyvenimui?

Mantas: na, nebuvo taip, kad bac, asikėliau vieną rytą ir supratau, kad tai - mano pašaukimas. Visada man tas grožis patiko - kažkada dirbau su gėlėmis, po truputį pradėjau domėtis mada. Niekada turbūt ir nedvejojau, kuo noriu būti ir ką gyvenime veikti - kurti gražius dalykus!

DELFI Gatvė: kuo skiriasi stilius ir mada?

Mantas: stilius - visų pirma gyvenimo būdas, išvaizda tik reprezentuoja tai, kaip tu gyveni. Stilius geriausiai atspindi patį žmogų - gali daug pasakyti apie jo gyvenimo būdą, pomėgius, profesiją.

Mada - kasdien besikeičiantis dalykas. Nebūtinai būsi stilingas, net jei intensyviai seksi mados naujienas, griežtai rengsies pagal mados kanonus.. Aišku, tai irgi gali tapti tam tikru stiliumi. Pavyzdžiui, Victoria Beckham - jos stilius ir yra patys madingiausi drabužiai.

Stiliaus kūrimas reikalauja daug pastangų. O madingu gali tapti prisipirkęs begalę to sezono naujienų. Bet tai - vienkartiniai dalykai, juk kitąmet tai bus pasenusi naujiena!

DELFI Gatvė: mada reikalauja daug išlaidų. Ar stilius - taip pat brangus malonumas?

Mantas: visiškai nereikia daug pinigų, norint kurti savo stilių. Žinoma, priklauso nuo to, kaip nori atrodyti - jei tavo tikslas sukurti "auksinės merginos" įspūdį, investicijų tai pareikalaus. Na bet tai tam tikras kraštutinumas.

Juokina tie, kurie verkia, kad neturi pinigų gerai atrodyti. Niekas neverčia pirkti brangiausių brand’ų, juk tai - ne geriausias pasirinkimas. Atvirkščiai, yra daug vietų, kur gali rasti pigių, bet dažnai kokybiškų ir gražių dalykų.

Tie patys seconhand'ai - puiki vieta, kur galima rasti įdomių rūbų. Tiesa - reikia neperlenkti lazdos, nes lengvai galima tapti ne stilinga asmenybe, o tiesiog skudurine Onute.

DELFI Gatvė: kaip tu pats kuri savo stilių?

Mantas: aš jo nekuriu, kažkaip automatiškai “gaunasi”. Gal tai jau tam tikras refleksas? Moku greitai pasirinkti aprangą, kuri būtų tinkamiausia tai dienai, atitiktų mano nuotaiką.

DELFI Gatvė: batsiuvys be batų? Savo stiliui neskiri laiko?

Mantas: na ne, gal tiesiog jau esu atradęs savo stilių. Kaip sakiau, žinau, kas geriausiai tinka skirtingomis progomis.

Vis dėlto negalima nekreipti dėmesio į išvaizdą - kiekvienam mūsų ji labai svarbi. Kad ir kaip galėtumėm ginčytis, bet juk gryniausia tiesa, kad pirmas įspūdis apie žmogų susidaromas, nužvelgus jį nuo galvos iki kojų. Ir juokina tie, kurie sako, kad išvaizda jiems visiškai nerūpi - turbūt tie žmonės labiausiai ir rūpinasi tuo, kaip juos mato kiti žmonės.

Žinoma, per didelis pamišimas - kasdienis lakstymas po parduotuves - manija, liga. Viskas turi būti “proto ribose”! Kiekvienam pagal poreikius ir galimybes…

DELFI Gatvė: koks yra tavo gyvenimo stilius?

Mantas: laida, drabužių siuvimas, domėjimasis mada, pagalba, formuojant stilių klientams - tai ir yra mano kasdienybė. Kaip atsikeliu su naujomis idėjomis, taip ir einu miegot su jomis. Nebėra jau ribos tarp asmeninio gyvenimo ir darbo - viskas persipynę.

DELFI Gatvė: nesigirdi entuziazmo... Ar džiaugiesi tuo, ką darai?

Mantas: “bangom”... Būna, kad džiaugiuosi, būna, kad norisi mesti pusę darbų, atrodo, kad tos veiklos per daug, kad per tuos skudurus nebėra laiko asmeniniams reikalams.

Bet kai pagalvoju, kad ne kiekvienas turi galimybę taip gyventi, nesutinka begalės įdomių žmonių, negali keliauti, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, vakarėliuose. Tokios mintys verčia nuvyti blogąsias mintis šalin ir dirbti toliau.

Tai nėra darbas, nuo aštuonių ryto ir griežtai iki penktos vakaro. Blogiausia, kad visa veikla atima ir „normalias" darbo valandas, ir darbo dienų vakarus, ir savaitgalius. Na, bet tai - mano pasirinkimas. Juk galiausiai, jei tikrai nepatiktų tai, ką darau, bandyčiau ieškoti naujos veiklos.

DELFI Gatvė: ar gali ramiai gatve praeiti, nenužvelgęs praeivių ir mintyse nepakomentavęs?

Mantas: na, juk kiekvienas, eidamas gatve nužvelgia praeinančius, bet vis dažniau stengiuosi nepastebėti to, kas man negražu. Nusišypsau pamatęs stilingus žmones.

Daug kas mano, kad negaliu susilaikyti ko nors nepakritikavęs ar nedavęs patarimo. Nėra taip. Susitikęs su draugais nepuolu varstyti jų kritiškais žvilgsniais ar komentuoti, kodėl jie taip, o ne kitaip apsirengė.

DELFI Gatvė: ką pasakytum tiems, kuriems išvaizda - vienintelis dalykas, užpildantis dienas ir naktis?

Na man, kaip stilistui, turbūt yra atleistina. Toks mano darbas. Galiausiai rūpinuosi kitų stiliaus, išvaizdos problemomis ir pačiam laiko ne per daugiausiai lieka... Palinkėčiau į viską žvelgti su šypsena. Ir visą laiką jausti ribą - kas per daug, nesveika!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis