Aprangos stilius: kuo keisčiau, tuo geriau

Gatves šlifuojančioje pilkoje masėje jų tiesiog neįmanoma nepastebėti – akį rėžiantys drabužiai, neįprastos šukuosenos, ryškus makiažas, begalė įmantrių aksesuarų. Neformalais save vadinantys jaunuoliai tikina tokiu būdu išreiškiantys save.

Tačiau tokia saviraiškos forma dažnai bado akis aplinkiniams. Ne tik vyresniems žmonėms, bet ir bendraamžiams.

Eksperimentai su plaukais

Nuvalius ryškų makiažą, aprengus baltais marškinėliais ir klostuotu sijonu Donara Manukian gal ir būtų panaši į paprastą merginą. Tiesa, idiliškam portretui trūktų ilgų plaukų. „Mėgstu eksperimentuoti su plaukais. Šiandien esu trumpai kirpta mėlynplaukė, o vasarą žadu išsiskusti skiauterę“, – planais dalijosi 20-metė mergina.

Eksperimentuoti su plaukais Dailės akademijos pirmakursė pradėjo prieš trejus metus. Tuomet juosmenį siekusias kasas be gailesčio nurėžė kirpėjos žirklės. Mergina jau spėjo daug ką išbandyti: jos galvą puošė skiauterė, priaugintos įvairiaspalvės plaukų sruogos.

Donaros aprangos stilių apibūdinti sunku. Jis tiesiog kitoks nei daugelio bendraamžių. Tačiau mergina prasitarė, kad jos drabužių spintoje galima rasti aukštakulnių batelių ir net rožinę suknelę, kurią šią vasarą planuoja priderinti prie plaukų spalvos ir makiažo.

Turi savo parduotuvę

Susitikti su Donara skubėjome į neseniai duris atvėrusią jos nuosavą drabužių parduotuvėlę. „Mėgstu rengtis pati ir aprengti kitus“, – ant pakabos kabindama dryžuotas kelnes kalbėjo mergina.

Žvalgomės po parduotuvės lentynas. Akys net raibsta nuo prekių gausos ir spalvų: marškinėliai su zuikučiais ir kaukolėmis, ryškiaspalvės kelnės, plaukų dažai, rankinės, pirštinės, diržai, įvairiausi papuošalai. Pirkėjų netrūksta? „Oi, ne“, – šyptelėjo parduotuvės savininkė.

Lyg norėdama patvirtinti šiuos žodžius į parduotuvę įžengė brandaus amžiaus moteris. „Atėjau kelnių, kurias buvau užsisakiusi“, – pardavėjai į ausį sužnabždėjo pirkėja.

„Nenustebkite. Pas mane užsuka vaikai su tėvais arba tėvai be vaikų“, – nusikvatojo Donara ir patikino, kad jos parduotuvėje sau tinkamą drabužį gali rasti ir pankai, ir vadinamosios fifos.

Sulaukia užgauliojimų

Svajonei atidaryti parduotuvę tapti realybe padėjo ne tik Donaros užsispyrimas, bet ir tėvai, kurie palaiko bet kokią dukros iniciatyvą. „Nepatikėsite, bet mano namuose –

visiškas stilių kratinys. Mama – tikra fifa su ilgais, ryškiais nagais, o brolio ir tėčio mėgstamiausia apranga – garsių firmų treningai. Nepaisant šių skirtumų, iš namiškių visada sulaukiu tik teigiamų žodžių apie savo išvaizdą“, – džiaugėsi mergina.

Gražius žodžius Donarai neretai skiria ir gatvės praeiviai. „Vis dėlto dažniau tenka išgirsti nemalonių replikų dėl savo išvaizdos. Nors iš tiesų jas labiau girdi mano mama, o ne aš. Pripratau prie piktų žodžių ir stengiuosi nereaguoti, – tikino pašnekovė. – Skaudžiausia, kad anksčiau agresyvūs žmonės apsiribodavo tik žodžiais, o dabar vis dažniau pakelia ranką.“

Donarai nukentėti nuo užpuolikų neteko. Mergina visada elgiasi atsargiai – vėlyvą vakarą grįždama namo ekstravagantišką šukuoseną pridengia kepure.

„Negaliu atsistebėti, kad kažkam žmogaus apranga gali tapti priežastimi įžeisti arba užgauti, – pečiais gūžčiojo mergina. – Pavyzdžiui, man ar mano draugams niekada nekilo noras užsipulti soliariumuose įdegusios gražuolės su aukštakulniais.“

Karaliauja juoda spalva

Dvidešimtmetė studentė Ana Daukševič dėl savo netradicinės išvaizdos taip pat kartais sulaukia užgaulių replikų. „Dažniausiai tokius „komplimentus“ dalija treninguoti neblaivūs vyriškiai“, – atsiduso gotų subkultūrai prijaučianti mergina. Studijuoti politologijos į Klaipėdą iš nedidelio Paluknio miestelio atvykusi Ana džiaugėsi, jog universitete pateko tarp tolerantiškų ir draugiškų bendraminčių, kuriems jos išvaizda – nė motais.

Anai patinka dėvėti juodos spalvos drabužius ir masyvius papuošalus. Ryškia linija apvestos akys, į antakį įvertas sidabrinis auskaras, juodas nagų lakas, masyvūs batai – taip trumpai galima būtų apibūdinti merginos stilių.

„Kaip šiandien rengtis, man pasako nuojauta. Lankausi šiuolaikinio meno parodose ir koncertuose, stebiu fotografijas ir klausausi sunkiojo roko ar metalo muzikos. Viską deduosi į širdį. Apsirengiu, atsistoju priešais veidrodį ir suvokiu, jog tai, ką matau, man yra gražu“, – dėstė Ana.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis