Drastiškas stilius: friganizmas – protestas iš konteinerio

Ne kiekvienas, besirausiantis šiukšlių konteineryje, yra benamis. Šiandien atliekų rankiojimas jau tapo filosofija, netradiciniu gyvenimo būdu. Tai – friganizmas (angl. „freevegan“), kurio pasekėjai siekia ne tik kuo mažiau pinigų išleisti maistui, drabužiams, daiktams, bet ir mažinti žmonių vartojimą, sunaudojant viską, kas jau yra pagaminta.

Friganizmas prasidėjo devinto dešimtmečio viduryje kartu su gamtosaugininkų judėjimais. Šiandien ši filosofija jau yra įgavusi ir drastiškų formų.

Kas jie?

Friganizmas – antivartotojiškas gyvenimo būdas. Friganai siekia išgyventi, pirkdami kuo mažiau ir tik tai, ko negali rasti konteineriuose. Taip gyvena jie ne taupumo sumetimais, bet siekdami išsaugoti gamtą, sumažinti piktnaudžiavimą jos ištekliais, paremti vargingai gyvenančius. Vienu žodžiu, tai protestas prieš kone visas pasaulio blogybes.

Prakaitu persunktas darbas, miškų kirtimas, globalinis atšilimas, oro ir vandens tarša, laukinės gamtos niokojimas, naikinant ūkio parazitus, naftos gręžimas pažeidžiamose žemės vietose, vaikų vergovė, anot freegans.info, tėra tik keli produktų pirkimo ir vartojimo padariniai.

Protestuodami prieš kone visas pasaulio blogybes, friganai remiasi keliais principais: atliekų suvartojimu, atliekų kiekio mažinimu, ekologiško transporto naudojimu, „skvotų“ apgyvendinimu, daržo mieste auginimu, savanorišku neapmokamu darbu.

Konteineriuose – gėrybių klodai

„Nardymas konteineriuose“ (angl. „dumpster diving“) – dažniausias friganų užsiėmimas. Juk reikia pavalgyti ir apsirengti.

Jie sako, kad konteineriuose galima rasti visko, kas tik reikalinga žmogui ir netgi namų ūkiui: maisto, gėrimų, knygų, žurnalų, muzikinių įrašų, įvairių elektroninių prietaisų, baldų, drabužių, žaislų, dviračių, paspirtukų ir kitokio gėrio.

Ir tai jiems nieko nekainuoja! Daiktai dažniausiai yra visiškai geri, tinkami vartoti. Anot friganų, šiuolaikinė vartotojiška visuomenė vertina tik nuosavybę ir prekes puola pirkti, vos tik produktas pradedamas reklamuoti, o seni, bet geri ir vartojimui tinkami daiktai bei maistas, keliauja į konteinerius.

Kai kurie konteineriuose „nardo“ vieni, kiti sudaro grupeles, ir niekada nepamiršta pasidalinti surinktu turtu ir patirtimi. Veikia internetiniai rastų daiktų mainai, taip pat vyksta renginiai „Tikrai, tikrai nemokami turgūs“ (angl. „Really, Really free markets“), kuriuose friganai dalijasi savo patirtimi, dalina savo radinius visiems, kas tik nori ir valgo tai, ką tą dieną yra „sužvejoję“ konteineriuose.

Akcijos „Maistas, ne bombos“ (angl. „Food not Bombs“) rengiamos vargingiems žmonėms paremti. Renginio metu friganai miestuose dalija benamiams maistą, drabužius.

Friganai konkuruoja su benamiais

Friganizmas jau pasiekė kraštutinumų. Žmonės, siekiantys išsaugoti gamtą ir paremti vargingą visuomenės dalį, patys pasiryžę tapti vargšais. Ne tik knisimasis konteineriuose daro juos tokiais.

Prisiekę friganai nė neturi savo būsto – vis dažniau jie renkasi „skoterio“ gyvenimą ir namų jaukumą iškeičia į apgriuvusių ir restauruoti nebetinkamų namų šaltį.

Be to, „skvotuose“ rengiami friganų bendruomenės susitikimai, įkuriami vaikų centrai, rengiamos paskaitos apie vartojimo mažinimą...

Friganams nuosavybė – teisė, ne privilegija. Todėl jie sako, kad visi neapgyvendinti – neišnuomoti, nenupirkti - butai turėtų būtų užleidžiami žmonėms gyventi už dyką. Regis, friganai išties pasmerkė šiuolaikinės rinkos ir verslo principus.

Beje, friganizmo išpažinimas taip pat reiškia ir bedarbystę. Friganui darbas – laisvės suvaržymas, stresas, nuobodulys, monotonija, grėsmė fizinei ir psichinei sveikatai. Per daug laiko gyvenime skiriama sąskaitų apmokėjimui, apsipirkinėjimui.

Dirbti tiesiog neleidžia įsitikinimai – jei dirbi, esi žiaurios, vartotojiškos, destrukcinės sistemos ir visuomenės narys. O friganai tai būtent ir stengiasi paneigti, dažniausiai dirbdami savanorišką, neatlygintiną darbą.

Friganai nemoka ir už keliones

Friganai, prisiekę gamtos ir visos visatos mylėtojai, renkasi tik ekologišką transportą. Nors, ne visos keliavimo priemonės yra ekologiškos. Automobilius, darančius žalą visam pasauliui, friganai išmaino į keliavimą traukiniais, dviračiais, riedlentėmis, vaikšto pėsčiomis.

Tačiau nesvetimas friganams ir keliavimas autostopu. Anot jų, taip siekiama ne sutaupyti, bet užimti laisvą vietą kito mašinoje. Tai vis geriau, negu keliauti atskira mašina ir taip dar labiau teršti aplinką.

„Bendruomenės dviračių programos“ (angl. „Community Bike Programs“) ir „Dviračių kolektyvai“ (angl. „Bike Collectives“) remia žmonių dalijimąsi dviračiais, rastų ir sulaužtytų dviračių taisymą, taip pat moko žmones, kaip taisyti dviračius tol, kol tik įmanoma juos pataisyti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis