Kaip tikrą hiphoperį atpažinti gatvėje? (nuotraukų albumas)

Vieną dieną bevaikščiojant gatvėmis ir stebint žmones, toptelėjo tokia mintis: ar įmanoma iš apsirengimo stiliaus atpažinti tikrą hiphopo atstovą? Pradėjau dar įdėmiau stebėti mane supančius žmones ir supratau, - ne.

Na, aišku, jei pamatytum gatve einantį jaunuolį, nusmukusiomis kelnėmis, dviem dydžiais per didele palaidinuke, o ant galvos su full cap‘u ir dar stambią grandinėlę apsivijusį aplink kaklą, galėtum sakyti: „Taip, jis bent jau klauso hiphopo“.

Tačiau taip spręsdamas gali apsigauti. Yra daug žmonių, kurie nešioja plačius drabužius, tačiau jie nieko bendro neturi su hiphopu.

Dabar atėjo baltų sportbatukų, platesnių džinsiukų ir džemperių su kapišonais mada, nesvarbu, koks tavo stilius tu hiphoperis, metalistas, popsistas ar eilinis paprastas žmogus.

Analizuodamas tokias paraleles, nusprendžiau prisiminti hiphopo mados istoriją ir pamėginti atsakyti į klausimą: ar gatvėje galima atskirti tikrą hiphoperį?

Kaip žinome, hiphopo atstovų aprangos stiliui didelės įtakos turėjo breiko šokis. Šio šokio judesiams atlikti patogiausi buvo laisvi, lengvi drabužiai. Taip pat manoma, kad aprangos kodas susiformavo afroamerikiečiams pakliuvus į kalėjimus, kur buvo dėvimi platūs drabužiai.

Išėję iš minėtos įstaigos, šią madą afroamerikiečiai „atnešė“ į gatves. Dar viena teorija: Amerikos vargšų kvartaluose gatvės vaikai dėvėdavo vyresnių brolių drabužius, kurie buvo per dideli, tačiau patogūs. Dar skaičiau vieną faktą, kad jaunesnieji broliai nešiojo savo žuvusių brolių drabužius, taip išreikšdami savo pagarbą jiems. Žodžiu, faktų daug ir, manau, kad jie visi gali būti teisingi.

Kaip ir hiphopo muzika, šio stiliaus apdarai keičiasi. Hiphopas - tai laisvė, laisvė laisvai reikšti savo mintis, nuomonę, taip pat ir rengtis tai, kas patogu ir patinka. Nėra nustatytų jokių ribų. Tačiau, mano nuomone, turi būti nors viena detalė, kuri išskirtų asmenį, besidomintį šia kultūra.

Juk tam hiphopas ir atsirado, kad žmonės galėtų išreikšti save, išsiskirti, gal netgi maištauti. Taip, kaip kunigas su savo sutana parodo, jog jis yra tinkantis atlikti savo pareigą, taip, kaip statybininkas su kombinezonu ir šalmu parodo, kur jis dirba, taip, kaip žmogus su „kvapeliu“ parodo, kad jis mėgsta išgerti, taip ir hiphoperis turi kažkaip išreikšti ir išskirti save.

Tokios detalės kaip: ilgas šalikas ant kaklo (jį pradėjo nešioti ir hiphopo atlikėjai, nors ši detalė jau seniau buvo populiari), full cap‘as, išskirtiniai užrašai ant džemperių, palaidinių, firminiai drabužiai, kurie sukurti būtent gatvės madai, tai išskiria hiphoperį.

Tikriausiai visi sutiksite, kad didelę įtaką mūsų apsirengimui daro hiphopo atlikėjai, tie, kurie pasirodo scenoje. Dauguma paauglių nori atrodyti taip, kaip jų mėgstami atlikėjai, bando kurti savo stilių, kopijuodami juos. Tai nėra blogai, juolab, kad pasaulyje tiek daug sukurta, kad sunku kažką naujo sugalvoti.

Ką hiphop‘s dėvėjo aštuoniasdešimtaisiais, devyniasdešimtaisiais populiaru ir šiais laikais. Ryškių spalvų sportiniai kostiumai, blizgantys auskariukai, grandinėlės. Vėliau atėjo į madą dideli akiniai, sportbačiai su plačiais raišteliais. Viskas grįžta, gal šiek tiek padailinta, pagražinta.

Pažvelkite atgal į aštuoniasdešimtuosius į „Nike“ „sprogimą“, hiphoperiai iki šiol nešioja aukštais auliukais sportinius batus. Labai pasigendu tarp hiphoperių tų žavių kombinezonų, kurie, jei tiksliai atsimenu, prasidėjo nuo SEL laikų.


Kas dabar populiaru Lietuvoje? Taip taip, polo stiliaus susagstomi marškinėliai, kaip jau minėjau, balti sportbatukai ir džinsai. Tai nėra blogai, tai gražu, tačiau to jau per akis…

Suprantu, Lietuvoje trūksta drabužių parduotuvių būtent hiphopo kultūros žmonėms, tačiau jų yra. Bet gi kokios rūbų kainos? Baisu darosi. Siųstis rūbus iš kitų šalių? Sprendimas geras, kai gali nusipirkti „Nike“ palaidinę už penkis svarus, ar firminius batelius už dvidešimt svarų. Tačiau jei neturi pažįstamų, tai padaryti irgi nėra lengva.

Yra dar vienas būdas, kurį propaguoja hiphopo atstovai – rūbai „iš antrų rankų“. Kodėl ne? Galima rasti tikrai originalių drabužių ir kaina tikrai „nesilaužanti“.

Perėjus per tokias parduotuvėles, galima susikurti tikrai įdomų ir išskirtinį hiphopo stilių. Tikrai nereikia turėti daug pinigų, kad galėtum atrodyti tikrai gerai. Manau, tam reikalui užtenka penkiasdešimties litų.

Benaršydamas internete, suradau įdomią frazę, nusakančią, kaip vystėsi hiphopo mada: „Nuo apsmukusių kelnių iki didelių auksinių blingų“ (interpretuokite kaip norite).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis