Ką veikia lietuvaitė, kurios telefone – garsiausių dizainerių numeriai? (foto)

Ievos Zubavičiūtės telefonų knygelėje puikuojasi „Prada“, „Versace“, „Burberry“, „Roberto Cavalli“, „Dolce & Gabbana“ ir kitų žymiausių aukštosios mados namų dizainerių, vadybininkų ir kitų svarbių asmenų kontaktai. Apie tai svajoja viso pasaulio fashionistos, tad smalsu, kaip Ievai pavyko susipažinti su aukštosios mados atstovais?

Mados naujienas sekdavo tik mėgėjiškai

Paklausus, kokie vėjai lietuvaitę atpūtė į mados industriją ir kokie ryšiai ją su šiuo grožio pasauliu sieja, Ieva ima pasakoti savo istoriją nuo pradžių – šiuo metu 29 metų mergina gyvena Londone, tačiau, iki išvykstant į kitą šalį, Vilniuje ji dirbo žurnaliste: „Iš tiesų, visada žurnalistinį darbą ir norėjau dirbti, bet ramybės nedavė mintis apie tai, jog norėčiau užsiimti kažkuo, susijusiu su mada. Nebuvau iš tų, kurios nuolatos seka tendencijas ir įvykius mados pasaulyje, vienintelis dalykas mano gyvenime, susijęs su mada, buvo žurnalo „Vogue“ prenumerata. Man tiesiog patikdavo rengtis taip, kad išsiskirčiau iš minios, na, šiek tiek sekdavau mados naujienas, bet tik mėgėjiškai.“

Lietuvoje įgijusi anglų filologijos bakalaurą ir žmogiškųjų išteklių vadybos magistro laispnį, Ieva nusprendė pasukti visai kitu gyvenimo keliu: „Kaip matot, mano baigtos studijos su mada neturėjo nieko bendro. Todėl sumąsčiau išvykti į Londoną: mečiau darbą, visą savo seną gyvenimą ir išvažiavau studijuoti mados žurnalistiką Londono mados koledže (red. past.: „London College of Fashion“). Gana greitai gavau ir darbą įdarbinimo agentūroje, kurioje mano pareiga – tokiems aukštosios mados prekės ženklams kaip „Louis Vuitton“ ar „Chanel“ surasti ieškomus darbuotojus. Taigi, jeigu mados namai ieško batų dizainerio, tuomet aš turiu jį rasti.

Grįžtant prie studijų: tik pradėjusi mokytis įsivaizdavau, kad norėčiau dirbti „Vogue“, būti reportere, dalyvaujančia kolekcijų pristatymuose, aprašanti naujausias tendencijas, detalizuojanti mados kūrėjų pristatomų drabužių siluetus ir panašiai. Kai viename portale atlikau būtent tokią praktiką, dirbau mados reporterės darbą, man tai puikiai sekėsi, bet to neužteko.“

Ievos tikslas – Vakarų šalims pristatyti Lietuvos dizainerius

Apie pašnekovę sužinojome gavę spaudos pranešimą, kuriame buvo rašoma apie naują portalą „Fashion Bloc“, atstovaujantį Lietuvos ir kitų Rytų šalių dizainerius. Šio portalo idėjos autorė – pati Ieva. Paklausus, ar tai mėginimas savo gyvenimą dar glaudžiau susieti su mados industrija, mergina sako, jog pačioje pradžioje tai tebuvo studijų baigiamojo darbo idėja: „Mados žurnalistikos magistro laipsnio studijoms turėjau sugalvoti baigiamojo darbo idėją. Tada prisiminiau stojamojo konkurso interviu, kurio metu manęs klausė, ką norėčiau veikti baigus studijas. Atsakiau, kad norėčiau savo veiklą sieti Lietuva, Rytų šalimis, galbūt padėti jų kūrėjams, tačiau aiškios vizijos tuo metu dar neturėjau.

Taigi, magistro baigiamajam darbui nusprendžiau sukurti internetinį portalą, kuris pristatytų, tarsi atstovautų tas šalis, kurios vakarų mados industrijoje yra menkai žinomos: tiksliau, noriu atverti kelius tarp Vakarų ir geografinės zonos, kurioje buvo Rytų blokas, mados pasaulių. Taip ir atsirado projektas „Fashion Bloc“, kuriame pristatau ir dizainerius, ir mokslo įstaigas, įvairias mados asociacijas. Taip pat tikiuosi, kad galėsiu pristatyti ir kompanijas, padėti joms įsilieti į Vakarų rinką.“

Ieva sakosi negalinti patikėti, kad jos projektas dabar – realus dalykas: „Niekada neįsivaizdavau, kaip galima studijuoti, dirbti ir užsiimti kita veikla tuo pačiu metu, tuo labiau, kurti projektą neturint jokių investicijų. Kaip pavyko projektą įgyvendinti? Pirmiausiai teko atlikti rinkos tyrimą, kuris užtruko didžiąją laiko dalį ir kainavo turbūt daugiausiai pastangų.

Pradėjau nuo 4 šalių: Lietuva, Latvija, Estija ir Baltarusija. Ėmiau kontaktuoti su mados savaičių atstovais, prašiau rekomenduoti dizainerius, kurių kūryba atitiktų Vakarų mados suvokimą. Teko analizuoti mados savaičių internetinius puslapius, peržiūrėti šimtus dizainerių, jų internetines parduotuves. O atrinkusi tuos, kurie geriausiai reprezentuotų mano pasirinktos zonos madą ir tiktų Vakarų rinkai, rašiau begalę laiškų: ruošiau ir siunčiau prezentacijas, rodžiau pirmuosius kuriamo tinklalapio atvaizdus. Į savo projektą pritraukti dizainerius ir įgyti jų pasitikėjimą tikrai nėra lengvas darbas.“

Paklausų projektą sukurti savo jėgomis ir be jokių lėšų – misija įmanoma!

Dauguma galvotų, jog turint daug pažįstamų mados pasaulyje, sukurti vieną ar kitą projektą – vienas juokas. Tačiau Ieva portalą įkūrė savo jėgomis, tik kartas nuo karto draugų paprašydama pagalbos. Beje, mergina neturėjo ir jokių investicijų: „Kadangi jokių lėšų, kurias galima būtų investuoti į projektą, neturėjau, prašiau draugų pagalbos: pavyzdžiui, tinklalapio dizainą kurti padėjo draugės vyras. Man teko nusipirkti tik svetainės dizaino temą ir įsigyti bilietus į Minsko mados savaitę, kurioje dalyvavau – tai vienintelės mano išlaidos, – neslepia portalo kūrėja.

„Fashion Bloc“ kūrimas užtruko beveik metus, tačiau tiek laiko procesas vyko dėl to, kad galėjau projektu rūpintis tik po darbo ir savaitgaliais. Jei turi investicijų ir dirbi ne viena, viską padaryti įmanoma kur kas greičiau – per pusę metų.

Ievos moto – nieko nėra neimanomo

„Būtų netiesa, jei sakyčiau, kad nemiegojau ištisas paras ar visus savaitgalius be išimties dirbau prie „Fashion Bloc“ kūrimo. O dabar šiame projekte man pavyksta save realizuoti! Tiesiog reikia įsisavinti mintį, kad nieko nėra neįmanomo. Anksčiau su atsidūsėjimu skaitydavau apie moteris, turinčias savo verslą, kurį neva pradėjo nieko neturėdamos, – besišypsodama pasakoja pašnekovė. Netikėjau, kad taip gali būti, ir maniau, kad jos turėjo investuotojus, tik to nesako. Bet vėliau supratau, kad paprasčiausiai reikia ieškoti pažinčių ir apie savo idėją garsiai kalbėti.“

Ieva pataria, kaip įgyvendinti savo idėją

„Žinoma, reikia žinoti, kur tų pažinčių ieškoti, bet pirmiausia būtina suvokti, kad norint atidaryti, pavyzdžiui, drabužių parduotuvę, tu turi eiti per visas tokias parduotuves ir žiūrėti, kaip jos dirba, ištirti, kas yra gerai, o kas blogai. Antras etapas – žinių kaupimas, kad suprastum, nuo ko iš tiesų turi viską pradėti, – sako Ieva Zubavičiūtė.

Tuomet metas ryšių užmezgimui: kreiptis į tiekėjus, kitus galimus bendradarbiavimo kanalus, ieškoti draugų rate žmonių, kurie gali padėti. Nereikia bijoti prašyti pagalbos – lietuviai kuklūs ir santūrūs žmonės, nelinkę prašyti paslaugų. Bet tai nėra paslauga, greičiau, prisidėjimas prie idėjos, iš kurios, galbūt, išeis kažkas gero! Reikia kuo daugiau bendrauti su žmonėmis ir visada būti nusiteikus pozityviai.“

Nuotraukos: A. Solominas, G. Žilinskas, V. Alesius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis