Kaip aš numečiau 15 kilogramų per keturis mėnesius

Visuomet smagu gauti laiškų, kuriuose mūsų skaitytojos dalinasi patarimais su kitomis merginomis. Šį kartą laiškelis atskriejo iš Vilijos. Tikimės, Vilijos patirtis padės ir kitoms, su ta pačia problema susidūrusioms merginoms.

Matau daugybę straipsnių apie svorio metimą, bet dauguma jų – nieko verti. Pati dar prieš dvejus metus svėriau 83 kilogramus. Nesu žema, mano ūgis 174 cm, tačiau svoris buvo akivaizdžiai per didelis.

Neteisinsiu savęs – priaugau svorio tik per savo apsileidimą ir tinginystę. Patikėkit, pirkti 44 dydžio drabužius nebuvo smagu, bet po apsilankymo parduotuvėje susiimdavau tik keletui dienų – po eilinės naujos dietos pasiduodavau pagundai ir viskas prasidėdavo iš naujo.

Dabar galiu padėkoti savo geriausiai draugei, kuri vieną dieną atsiuntė mano nuotrauką, kurioje aš vilkėjau maudymosi kostiumėlį ir pridėjo seną nuotrauką, kurioje aš svėriau 15 kilogramų mažiau. Elektroniniam laiške buvo ir trumpas prierašas: „Prašau nepykti, bet to reikia“. Tada siaubingai įsižeidžiau, bet tikriausiai būtent to ir reikėjo, kad pagaliau pamatyčiau save ir nustočiau slėptis už juodų drabužių, vis pasiteisindama, kad dar ne viskas taip blogai.

Atsispausdinau abi nuotraukas ir pasikabinau ant šaldytuvo. Apsisprendžiau: daugiau jokių trumpalaikių dietų, per pusę metų turiu po truputėlį susigrąžinti savo formas. Užteko 4 mėnesių ir 15 kilogramų ištirpo be didelių sunkumų – tik todėl, kad per daug savęs neribojau, tačiau išmokau mėgautis maistu ir atradau sportą. Neabejoju, kad kiekviena antsvorio turinti mergina gali pasiekti tokių pačių rezultatų, jeigu tik supras paprastą tiesą – pokyčiams reikia laiko, o jokios dietos nepadės, juk nesimaitinsi visą gyvenimą tik grikiais arba sriubomis. Taigi, kaip aš numečiau 15 kilogramų...

Pirmas žingsnis, be abejo, mityba. Riboti savęs ir atsisakyti mėgstamų produktų nenorėjau, todėl tiesiog pradėjau derinti produktus. Iš tiesų derinti produktus visai nesudėtinga, o svarbiausia, kad gali valgyti praktiškai viską ir tikrai nereikia badauti. Per pietus valgydama kepsnį tiesiog įsidėdavau daugiau daržovių ir atsisakydavau taip pamėgtų bulvių. Jas taip pat valgydavau - bet atskirai. Atrodo, smulkmena, tačiau jau po kelių dienų pastebėjau, kad virškinimas labai pagerėjo. Antras žingsnis – prisiversdavau išgerti 3 litrus vandens. Tiesą sakant, vandens visuomet turėjau prie pat savęs, todėl net nevalingai vis gurkštelėdavau. Beje, po mėnesio akivaizdžiai pagražėjo ir oda. Leisdavau sau suvalgyti ir šokolado ar bandelę. Tiesiog pradėjus reguliariai valgyti 3 kartus per dieną ir du kartus sveikai užkandžiaujant (pirmas užkandis – tarp pusryčių ir pietų, antras – tarp pietų ir vakarienės), poreikis sukirsti bandelę labai sumažėjo.

Per pirmas dvi savaites nukrito 5 kilogramai, vėliau svorio kritimas ėmė lėtėti. Kadangi reguliariai valgydama alkio jausmo visai nejutau, pabandžiau sumažinti porcijas 20% ir tai pasiteisino. Svarbiausia buvo išmokti teisingai valgyti – be jokių trukdžių, tokių kaip televizorius, telefonas ir t.t. Eidavau pavalgyti tam, kad pajusčiau malonumą, o ne tam, kad prikimščiau skrandį. Maistui visuomet skirdavau laiko, niekur neskubėdavau.

Per kitas dvi savaites numečiau dar 2 kilogramus. Atėjo metas pradėti aktyviau judėti. Niekuomet nemėgau sportuoti. Iš pradžių tiesiog skirdavau po 20 minučių ryte ir vakare, kad paeičiau dvi stoteles pėsčiomis. Kiekvieną dieną bent 40 minučių ėjimo – tai jau šis tas žmogui, kuris išvis mažai juda. Po savaitės užsirašiau į šokius. Pasirinkau tokį laiką, kad į treniruotes reikėtų eiti iš karto po darbo ir nebūtų laiko užsukti namo ir šiek tiek pailsėti. Pažįstu save ir žinau, kad grįžus namo būtų sunku prisiversti vėl kur nors išeiti.

Po mėnesio nuolatinio sporto pripratau prie aktyvaus judėjimo ir dienomis, kai nebūdavo treniruočių, kūnas pats reikalaudavo aktyvumo. Todėl vakarais išeidavau pabėgioti. Seniau negalėjau įsivaizduoti, kad bėgimas man gali patikti, bet greičiausiai tiesiog nemokėjau teisingai bėgti – skubėdavau, norėdavau nubėgti kuo greičiau ir jau po poros minučių vos gaudydavau kvapą. Dabar bėgioju lėtai, užtai ne trumpiau nei 20 minučių – šokių trenerė sakė, kad taip riebaliukai dega geriausiai. O ir namuose laiko veltui nešvaisčiau: kam gulėti lovoje žiūrint televizorių, jeigu begulint galima pakilnoti kojas ar padaryti keletą atsilenkimų? Atrodo, smulkmena, bet jeigu taip kiekvieną dieną – rezultatas tikrai bus matomas.

Pati buvau labai nustebusi, kai vos po 4 mėnesių svėriau 15 kilogramų mažiau. Tačiau svarbiausia, kad atradau malonumą judėti ir svorio atsikračiau ne kankinančių dietų pagalba. Man patinka dabartinis mano gyvenimo būdas, nesijaučiu savęs ribojanti ir galiu pasidžiaugti, kad jau daugiau nei pusantrų metų galiu džiaugtis dailia figūra. O dėl svorio metimo norėtųsi visas padrąsinti: jeigu galiu aš, vadinasi galit ir jūs!

Nori pasidalinti savo istorija, nuomone ar patarimais? Atsiųsk mums laišką portalas@cosmopolitan.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis