Merginos, kurias žavi adrenalinas, variklių gausmas ir išbandymai

Vidurvasarį vykusios 1000 km lenktynės tapo išbandymu ne tik trasos vilkams, bet ir naujokams. Pirmą kartą padirbėti prie šiose lenktynėse dalyvaujančių bolidų teko merginų mechanikių komandai, kuri rūpinosi 3 profesionalių lenktynininkių Ernestos Globytės, Agnės Vičkačkaitės-Lauciuvienės ir Indrės Senkutės lenktyniniu automobiliu „Renault Clio Cup“.

Vasaros pradžioje komandos „Sostena–Renault Sportlenktynininkės ir jų vadovė Inga Juškevičiūtė visas, norinčias prisidėti prie 1000 km lenktynių ir nebijančias įsliuogti į kombinezoną, išsitepaluoti ar pasikrapštyti po automobilio kapotu, sukvietė į atranką. Pretendenčių tapti komandos mechanikėmis netrūko. Tačiau pirmosios pažinties metu vienos stebino patirtimi garaže ir automobilių varžybose, o kitos pradėjo dvejoti: ar tikrai galės ryžtis šiai avantiūrai? Mechanikių gretas pakoregavo ir pirmoji užduotis – merginoms teko kuo greičiau pakeisti automobilio ratą ir anaiptol ne visos susidorojo su šia užduotimi. Bet tos, kurioms pavyko, greičiausiai nė neįsivaizdavo, ką teks patirti lenktynių metu...

Merginų komandos „Sostena–Renault Sport“ vadovė Inga ir lenktyninis automobilis „Renault Clio Cup“, A. Lauciaus nuotr./andriuslaucius.lt

Merginų komanda „Sostena–Renault Sport“ kartu su mechanikėmis, A. Lauciaus nuotr./andriuslaucius.lt

Komanda „Sostena–Renault Sport“ savo automobilį patikėjo 8 ekstremalių potyrių nebijančioms merginoms, kurių aistra ne tik automobiliai, bet ir motociklai. Ir treniruočių, ir lenktynių metu prie automobilio budėjo Kristina, Sandra, Virginija, Justė, Gabija, Ilona, Raminta ir Justina. Drąsios ir žavios merginos leidosi į vasaros nuotykį, kurį šiandien sako nė nedvejodamos kartotų. Adrenalinas, įspūdžiai, naujos žinios, žvilgsnis iš vidaus ir neįkainojama patirtis – visa tai teko patirti komandos mechanikėms.

Visuomet besišypsanti klaipėdietė Sandra, paklausta, kodėl nusprendė prisijungti prie merginų komandos, pasakojo: „Esu didelė šių lenktynių fanė. Jau daug metų jas stebiu kaip žiūrovė, būčiau važiavusi ir šiemet, tačiau pamačiusi, kad yra paskelbta atranka, net neabejodama parašiau laišką. Pagalvojau, o gal nusišypsos laimė ir galėsiu varžybas stebėti ne kaip žiūrovė, o kaip komandos dalyvė. Ir štai aš čia – merginų komandoje.“

Mechanikių komanda 1000 km lanktynėse, A. Lauciaus nuotr./andriuslaucius.lt

Šviesiaplaukei Virginijai dalyvauti lenktynėse pasiūlė brolis: „Prie 1000 km merginų komandos prisijungti paragino brolis. Kadangi domiuosi aktyviu laisvalaikiu ir nebijau taisyti automobilių, nusprendžiau išbandyti savo jėgas.“ Taip pat paskatinta brolio į mechanikių gretas stojo ir Justė: „Esu gana savikritiška, bet brolis įtikino, kad tinku komandai, tad išsiunčiau laišką.“

Justina yra Aleksandro Stulginskio universitete įgijusi mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį, tad lenktynės jai tapo puikia galimybe pritaikyti savo žinias: „Norėjau panaudoti savo teorines žinias, įgyti praktikos bei padėti merginoms siekti geriausių rezultatų.“ Automobiliai Justiną patraukė prieš 6 metus, kai susipažino su vaikinu. „Jis domėjosi ir autosportu, ir motociklais, nejučia į visa tai įsipyniau ir aš“, – sakė šiuo metu mechanikos inžinerijos studijas magistrantūroje tęsianti mergina.

Justina Andriukaitytė, A. Lauciaus nuotr./andriuslaucius.lt

Raminta – užgrūdinta armijos, mergina priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, tad baimės nusilaužti nagą čia nė su žiburiu nerasi. Automobiliais ji pradėjo domėtis prieš keletą metų, tai lėmė susibūręs draugų ratas. „Daug laiko praleidau garažuose, padėdama draugams suktis prie automobilių. Teko nuiminėti karbiuratorių, buvau ir tepaluose paskendusi, bet visai smagu“, – šypsojosi Raminta. Jos draugas taip pat domisi automobiliais – konstruoja galingas mašinas, kaip Raminta sako – žvėriukus.

Ne vieną iš komandos mechanikėmis tapusių merginų į autosportą pastūmėjo artimieji. Sandra automobiliais pradėjo domėtis nuo mažens: „Matydavau, kaip tėtis tvarkydavo garaže, ten sukinėjausi ir aš“. Su šeima ji važinėja žiūrėti varžybų į Vilkyčius, sako, kad ir 1000 km lenktynės yra šventas reikalas: kasmet liepą 4 dienos turi būti laisvos ir atiduotos Palangoje vykstančioms lenktynėms. Sandrą žavi ne tik sportinių automobilių grožis, bet ir greitis, variklių gausmas.

Merginų komandos „Sostena–Renault Sport“ lenktyninis automobilis trasoje atlaikė ne vieną išbandymą, A. Lauciaus nuotr./andriuslaucius.lt

O kokius įspūdžius žaviosioms mechanikėms paliko darbas 1000 km lenktynėse? Justina atskleidžia, jog sunkiausia susidoroti buvo su praktikos stygiumi. „Įspūdžiai labai geri, buvo daug adrenalino, įgijau naujų žinių, išmokau daug naujų dalykų. Išbandžiau savo jėgas, susipažinau su šiam sportui neabejingais žmonėmis. Tai buvo įdomiausias nuotykis mano gyvenime, kurį tikrai kartočiau“, – apsisprendimo prisidėti prie komandos nesigailėjo Justina.

Kad lenktynės buvo įtemptos neslėpė ir Virginija: „Daug dramatiškų akimirkų, bet viskas praėjo puikiai. Patirti įspūdžiai patys geriausi, džiaugiuosi sudalyvavusi.“ Tačiau jei tik bus siūlymas ir kitais metais, ji sako mielai prisijungsianti prie merginų komandos.

Kolegėms pritarė Sandra: „Nerealus jausmas yra patekti į 1000 km lenktynių komandą ir visą lenktynių gyvenimą matyti iš vidaus, o ne iš šalies. Keturių dienų Palangoje kartu su vienintele merginų komanda nuo-iki, įspūdžių, naujų draugų, dėmesio per lenktynes ir po jų – viso to nepamiršiu ilgai.“ Ji sako, jog lenktynes palengvino tai, kad kiekviena mechanikė buvo atsakinga už savo darbą, tad viskas vyko greitai, organizuotai. Ir be jokių kalbų Sandra šį nuotykį kartotų!

Laiko piosliui lenktynėse nebuvo, A. Lauciaus nuotr./andriuslaucius.lt

Dar viena komandos narė Kristina sakė ypač laukusi lenktynių, gaila, jos praskrido neįtikėtinai greitai. „Be galo patiko būti kitoje pusėje, stebėti lenktynes ne žiūrovės akimis, bet pamatyti, pajausti, prisidėti prie komandinio darbo, stebėti mūsų nuostabiosios komandos vadovės darbą, visada būti nusiteikus netikėtumams vos automobiliui grįžus iš trasos, – džiaugsmo nestokojo mergina – Labai tikiuosi ir labai norėčiau, kad merginų komanda ir kitais metais dalyvautų 1000 km lenktynėse. Dalyvaučiau jose vėl nė nedvejodama.“

Merginų komanda po finišo, A. Lauciaus nuotr./andriuslaucius.lt

Taigi, merginos, išdrįsusios pasižiūrėti į lenktynes iš vidaus, apsivilkti kombinezonus ir laisvalaikį iškeisti į darbą nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, nesigaili šio sprendimo ir sutartinai sako: buvo verta!

Daugiau kadrų iš mechanikių įspūdžių ruošiantis 1000 km lenktynėms ir jose - fotogalerijoje:

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis