"Kunigunda Lunaria‘07". Gyvenimas yra laiko švaistymas

„Viskas veria... Perveria... Liūdesys, skausmas, meilės alkis... Viską praryja gyvų lavonų smarvė ir neapykanta... Jų sielos negyvos, jie liko kaip avys, aklai sekančios iliuzija, kad gyvena...

Jūs esate savo pačių kvailumo vergai, jūs permatomi, jūsų protas – tai piktybinis navikas, kurį išoperuoja sistema, jūsų gyvenimas – tai karnavalas, kuriame nieko nevyksta... Ir jūs mirsite per amžius, nes niekad nebuvote gyvi...“



Tris dienas trukęs tamsos paradas senojoje Vilniaus elektrinėje baigėsi sekmadienio paryčiais. Visu juodumu įsibėgėjęs šeštasis "Kunigunda Luniaria" alternatyvios dark muzikos festivalis subūrė šešėlių gerbėjus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos, Estijos, Japonijos, Kinijos, Italijos, Slovakijos, Lenkijos ...

„Gotų Kalėdomis“ pramintas muzikinis renginys šįkart nustebino ypač didelį dėmesį skyręs industrial/ electronic, urban alternative muzikos stiliams bei electro core didžėjų kūrybai.

Gotai tampa electro?

Elektroninis pasaulis artimas ne tik šiuolaikinei klubinei kultūrai. Elektronika yra be galo įvairi ir skirtinga. Elektroniniai eksperimentai yra suskilę į noise, industrial, funk, electro punk, robot hip hop, disco, trash, techno ir kitas šakas.

Tai estetika, atsiradusi miesto gatvėse, mirties, šalčio, sintetikos, mašinizmo ir beprasmybės, akistatoje.

Elektronika - tai „sulaužytas“, monotoniškas, negyvas kompiuterinis garsas. "Kuniunda Luniaria" scenoje jis įgijo neįprastas formas: gergždinčios mašinos, fabriko garsų, miesto triukšmo, „strigusių“ plokštelių, sugedusių nefunkcionuojančių įrengimų gausmą. Grandinių žvangėjimas ir metalo dūžiai - tai ne muzika, o meno kūrinys, perteikiantis senosios elektrinės dvasią. Tai vamzdžių, dujų, metalinių karkasų, kopėčių, laiptų, dulkių, cemento ir plieno siela.

Mane apiplėšė. Tu pavogei mane, prakeiktas pasauli! Ar čia Rojaus vartai, pažadėti tuštybės dievo? Niekio Samsara... Spygliuota viela aplink mano kūną ir atiduotas tikėjimas už gryno oro gurkšnį. Tavo purvas, tavo prievarta, smurtas, tavo pyktis ir šaltis, tavo juokas plaunamos ašarom ir sušalusių kūdikių verksmas. Tavo įsčios iš polietileno ir plastiko. Matricom ir mikroschemom tu perprogramavai mūsų gyvenimus... Aš miriau, kad galėčiau tau paklusti...



Aktoriai iš sudegusio teatro

„Ką jūs ten veikiat? Visi verkia?“ – manęs paklausė mergina, stebinti minią prie senosios elektrinės vartų.

Tiesą sakant, ne. Niekas neverkia – tai ramybės ir tylaus nakties džiaugsmo fiesta.

Paprastai vakarinė festivalio „Kunigunda Luniaria“ dalis būna ypač puošni ir ištaiginga. Vakarui puošiamasi beveik visą dieną.

Juodos mantijos, raganiškos Mirtišių suknelės, tamsus makiažas, pentogramos, spygliai juosintys kaklus ir riešus - jau bene praeitis. Tai nieko nebestebinanti gotiška atributika.

Festivaliams vaikinai ir merginos ruošiasi atsakingai ir ilgai, pasakojo „Kunigunda Lunaria“ dalyvė: „Man nusibodo, kad šiais laikais ir šventės praranda savo prasmę. Niekas nesipuošia, tingi puoštis, tingi rinktis drabužius, eidami švęsti. Net „tūsindamiesi“ žmonės nori tai atlikti greitai, patogiai. Niekam iš anksto nesiruošiama, prarandami ritualai... Gal todėl čia žmonės kitokie. Jie visi kaip meno kūriniai, į juos gera žiūrėti, jie turtingi vidumi...“

Iš tiesų merginos su baltų plunksnų sparnais, ragais, latekso kostiumais, perve stiliaus detalėmis, viduramžių, baroko laikmečių suknelėmis, pirštinėmis, skėčiais nuo saulės spindulių, pudra balintais veidais, su vaikiškais karstais ant rankų, togomis, apsiaustais, metaliniais nagais...

Vaikinai aplink rinkosi avėdami pentinuotus batus, nešini ilgais skėčiais ar lazdelėmis dekoruotomis rankenomis, apsirėdę frakais ar kontiušais, cilindrais. Jie nesidrovėjo įspūdingo makiažo, primenančio juodojo teatro herojus ar velniškuosius klounus. Kai kurie jų dėvėjo ilgus latekso, odos ar juodo dermantino sijonus.

Akių obuolius išbalinantys lęšiai jau prieinami kiekvienam. Tai nebe naujovė, kaip ir auskarai, keisčiausiose veido vietose, tatuiruoti antakiai, mėlynu makiažo pieštuku paryškintos kraujagyslės, juodų siūlų kasos, juodi nuometai, kryžiai, skiauterės, drugio sparnų formos šukuosenos, sekso vergių apdarai, emo stilius – lietuviai nenusileido vakarietiškoms tamsos „madoms“...

Kiek tiesos po kauke?

Nepaisant įspūdingos ir teatrališkos aprangos, kai kurie lankytojai vis tik liko kritiški tokiam paradui: “Na taip, antrą dieną ateiti su tuo pačiu kostiumu ar drabužiu kažkaip nelabai tinka. Aišku čia ne kokių „pižonų“ šventė, tačiau, jei jau derinamės prie XVIII amžiaus...“

„Nuo pirmųjų „Kunigunda Lunaria“ festivalių kontingentas čia labai pasikeitė - daugiau emo. Kai kurie aišku labai išsipusto, tačiau jų galvoje tuščia... Tada jie siekia save parodyti per išvaizdą. Tikrieji gotai niekada nesakys, kad jie gotai...“

Goth - reiškia „baisus“, „bjaurus“, „barbariškas“. Kai kuriuose slengo variacijose Gothen - žodis, reiškiantis „naivumą“.

Kai kurie festivalio dalyviai buvo nusivylę, kad festivalis vis labiau tampa „madų šou“, kur vieni puošiasi, kiti fotografuoja.

"Kunigunda Lunaria" - tai ne tik muzikinis renginys. Tris dienas vyksta filmų peržiūros, parodos, teatro pasirodymai, ekskursijos po "nomadines" Vilniaus teritorijas, šokiai, video instaliacijos. Šeštajame alternative dark festivalyje dalyvavo per 16 muzikos grupių ir 10 didžėjų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis