Šiandien daugelis prieš šios moters nosį užtrenktų duris

Šiandien daugelis prieš šios moters nosį užtrenktų duris. Kiti apskritai jų neatidarytų. Treti apšauktų nepaisydami garbingo jos amžiaus. O juk ji kadaise padarė perversmą verslo pasaulyje.

Garbingo amžiaus dama išlipa iš dvikinkio vežimo. Iš pirmo žvilgsnio — tipiška mokytoja: pedantiškai susuktas kuodelis, ori laikysena, elegantiški drabužiai. Atrodė it senelė, atvykusi pas kažką į svečius. Stebino tik viena — vyriškas portfelis rankose.

Dama apsižvalgė ir pasuko prie pirmo namo durų. Jas atvėrė tipiška tų laikų namų šeimininkė. „Jūs pas ką?“, — paklausė ji. „Pas jus“, — žavingai nusišypsojo dama. — Norėčiau jums pasiūlyti fantastiškus kvepalus“. Namo šeimininkės veide nuostabą pakeitė smalsumas: „O jie brangūs?“. „Na ką jūs, tikrai ne — beveik motinišku balsu prabilo dama. — Be to, unikalūs — tokių nerasite nei vienoje parduotuvėje“. „Užeikite, — plačiai atvėrė duris namų šeimininkė. — Palaukite, aš dar pakviesiu ir kaimynes“. „Puiku“, — nudžiugo dama. Viskas vyko taip kaip ji ir norėjo.

Mokytoja — verslininkė

Persis Foster Eames gimė 1836 m. gausioje pastoriaus Alexanderio Eameso šeimoje. Ji buvo viena iš vienuolikos vaikų. Iš pažiūros jautri, tyli ir švelni būtybė. Ir niekas nė neįtarė, jog šioje drovioje merginoje glūdi galingas verslininkės talentas. Na, apie kokias verslininkes buvo galima kalbėti, jei tuo metu amerikietės džiaugėsi „nusivylusių namų šeimininkių“ dalia, o apie balsavimo teisę galėjo tik pasvajoti.

Kaip ir dera padoriai merginai, Persis ištekėjo už padoraus, dešimčia metų vyresnio vyriškio. Ellery Albee buvo teisininkas bei demokratų politikas, iki šiol minimas iškilių JAV politikų sąrašuose. Jaunavedžiai apsigyveno Vinčesterio miestelyje, dviejų aukštų baltame kolonijinio stiliaus name. Ellery užsiėmė politika. Persis mokytojavo sekmadieninėje mokykloje. Jiems gimė du vaikai – dukra Ellen bei sūnus Ellery.

Viskas klostėsi įprastai, banaliai — taip kaip pas daugumą. Tačiau namui išlaikyti reikėjo vis didesnių lėšų. Štai čia ir prabudo ilgai snaudęs verslininkės talentas. „Mielasis, - kreipėsi Persis į vyrą. – Namas pernelyg didelis mūsų šeimai. Ar ne protingiau būtų jame įrengti dar ir parduotuvėlę?“. Ellery žmonos entuziazmui neprieštaravo ir greitai pirmajame namo aukšte duris atvėrė parduotuvėlė, kurioje buvo prekiaujama pačiomis įvairiausiomis prekėmis. Apsukrioji Persis neapsiramino. Jos dėka parduotuvėlėje buvo įrengtas vienintelis visame miestelyje viešasis telefonas. Žmonės čia nuolat užsukdavo. Kita Persis vietoje būtų metusi sekmadieninę mokyklą, bet užsispyrusi moteris apie tai nė negalvojo: ji spėdavo apsisukti visur.

Prekybos agentė

Nuosava parduotuvėlė neapramino Persis ambicijų. Jos tik augo, juolab šeimai pinigų vis trūko. Persis pradėjo dairytis dar vieno papildomo uždarbio. Žmogumi, suteikusiu jai galimybę uždirbti daugiau, tapo Davidas McConnelis. Airių emigrantų palikuonis svajojo apie naują verslą – galimybę pardavinėti žmonėms prekes pristatant jas tiesiai į namus. Iš pradžių Davidas nutarė, jog tokiomis prekėmis turi būti knygos.

1880-aisiais pirmieji prekybos agentai pasklido po šalį, bandydami įpiršti JAV gyventojams knygas. Viena iš tokių agenčių ir tapo Persis. Ji tvirtai nusprendė: vaikai jau suaugę, mokytojos etatas sekmadieninėje mokykloje suteikia puikiausią progą užsidirbti papildomai visomis kitomis savaitės dienomis, tad kodėl tuo nepasinaudojus. Jai puikiai sekėsi – išsilavinimas bei pedagoginė patirtis puikiai pravertė – apie knygas ji galėdavo kalbėti nesustodama. Persis pelnė puikios darbuotojos reputaciją. O Davidas sugalvojo naują triuką kaip labiau prisivilioti pirkėjus: kiekvienai moteriai, įsigijusiai knygą, jis dovanodavo ir nebrangių kvepalų mėginuką.

Greitai Davidas suvokė, jog kvepalai pirkėjas domina kur kas labiau nei pačios knygos. Apsukrus verslininkas greitai sumojo, jog reikia keisti profilį ir pradėti platinti kur kas paklausesnes kosmetikos prekes. Bet tam reikėjo moters – protingos, išsilavinusios, keliančios pasitikėjimą. Tokios, kurios patarimų būtų klausomasi atidžiai ir kuri pati mokėtų išklausyti. Peržiūrėjęs visų savo agentų sąrašą, jis išsirinko Persis. Ji puikiai atitiko visus kriterijus: viena iš geriausių darbuotojų, kilusi iš padorios šeimos, elegantiška bei draugiška. Vyras – visų gerbiamas teisininkas. Amžius – tinkamas: moterys į ją nežiūrės kaip į konkurentę. Ji – iš tų, kurios kelia pasitikėjimą. Viskas. Nuspręsta. Sudie, knygos. Sveika, nauja kompanija – „California Perfume Company“. Tiesa, nors pavadinimas ir skambėjo išdidžiai, iš pradžių ofisas tilpo viename kambaryje, o bendrovės savininkas Davidas atliko ir kitas funkcijas: buhalterio, kasininko, kroviko ir pasiuntinuko. Be jo, kompanijoje dar dirbo sekretorė, Persis bei Davido žmona Lucy. Ėjo 1886-ųjų lapkritis...

Kompanijos motina

Pirmus šešis kompanijos gyvavimo mėnesius Persis buvo vienintelė prekybos agentė. Nepaisydama to, jog šešiasdešimtmetis buvo ne už kalnų, ji nesiskųsdama keliavo po visą Ameriką. Traukiniai bei dvikinkiai vežimai tapo jos kasdienybe. Persis kelionėse praleido aštuoniolika metų. Ji neapleido ir savo parduotuvėlės. Maža to, net ir šioje įrengė savo parduodamų kosmetikos prekių stendą. Tai buvo darbuotoja, apie kurią net ir šiais laikais svajoja kiekvienas darbdavys: ambicinga, bet lojali, nepaprastai sąžininga ir kartu su puikia verslininkės uosle.

Tokia veikla teikė nepaprastą malonumą: „Neįsivaizduoju kito darbo, kuris būtų toks pelningas, naudingas ir kartu teikiantis tiek pasitenkinimo“, - rašė ji. Tik jos dėka nuo pat pradžių naująją kompaniją lydėjo finansinė sėkmė. Ji sugebėdavo parduoti daugiau nei už 250 dolerių, nors brangiausia prekė tekainavo 40 centų. Greitai iš mažo kambarėlio kompanija persikėlė į šešių aukštų pastatą. Persis ne tik pardavinėjo kosmetiką. Davidas ponią Albee paskyrė Generaline agente – taip suteikdamas jai teisę surasti naujų agentų. Persis ir čia pasirodė puikiai – jos parinkti žmonės tapdavo geriausiais darbuotojais.

Dėl puikios reputacijos Persis buvo paskirta pirmąja sandėlio vadybininke. Davidas ją tiesiog garbino: „Ji sukūrė kosmetikos platinimo sistemą ir todėl vadinama mūsų kompanijos Motina“. Bendrovėje įsidarbindavo vis daugiau ir daugiau moterų, svajojusių apie finansinę nepriklausomybę. Ponia Albee ne tik sukūrė naują pardavimo sistemą. Ji paruošė dirvą ir vienai didžiausių šiuolaikinių kosmetikos bendrovių. 1902 m. joje dirbo jau apie 10 000 atstovių.

O Persis ir toliau dirbo. Dar būdama 69-ių ji stebino savo daktarą gyvybingumu: „Jis niekaip negalėjo patikėti, jog mano amžiaus moteris važinėja dviračiu“, - šmaikštavo ji.

Ponia Albee mirė 1914 m. JAV moterys vis dar neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose. Tačiau Persis paskleista mintis apie tai, jog moteriai reikia suteikti galimybę būti nepriklausomai, leisti tenkinti savo siekius bei pelnyti pagarbą savo darbu buvo itin drąsi ir išplito žaibiškai. Ši moteris aplenkė laiką.

Jau po Persis mirties California Pertume Company pakeitė savo pavadinimą. Iki šiol ji vadinasi Avon. Kompanija, kurioje dirba milijonai moterų, prekiaujančių pagal Persis išrastą sistemą. Ir kiekviena darbuotoja, pelniusi pripažinimą, apdovanojama porcelianine lėle Ponia P.F.E. Albee, sukurta pagerbiant kompanijos Motiną.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis