Volstryto ragana – godi milijonierė, kurios šykštumas tiesiog stulbina

Prieš šimtą metų, 1916 metų liepos 3 dieną, į aną pasaulį iškeliavo Henrieta Houland Green – „Volstryto ragana“, savo turtais, godumu ir šykštumu sugebėjusi perspjauti net didžiausius turtuolius.

Sulaukusi 81-ių ji mirė dėl ištikusio širdies priepuolio, tačiau šios moters pasaulis dar ilgai nepamirš, juk ne kiekvieno vardas įrašytas Gineso rekordų knygoje su prierašu - PATI ŠYKŠČIAUSIA MOTERIS PASAULYJE.

Prieš mirtį Hetė Green buvo turtingiausia to laikmečio moteris, jos turtas buvo vertinamas 4 milijardais dolerių. Ji valdė daugiau nei aštuonis tūkstančius žemės sklypų, buvo gerai žinoma biržų maklerių pasaulyje ir supirkinėjo su geležinkeliu susijusių kompanijų akcijas.

Vida Press


Henrieta gimė 1834 metais pasiturinčioje šeimoje. Pagrindinės Houlandų šeimos pajamos buvo iš banginių medžioklės verslo. Hetės auklėjimu užsiėmė jos senelis Gideonas Houlandas. Henrieta priklausė protestantiškai religinei kvakerių grupei, kuri tuo metu buvo populiari Naujojoje Anglijoje. Žodis „kvakeris“ kilęs iš anglų kalbos žodžio „quake“, kuris reiškia drebėti. Tarp svarbiausių kvakerių priesakų buvo santūrumas, maisto ir drabužių paprastumas.

Ėmus silpti senojo Gideono regėjimui, septynmetė Hetė užsiropšdavo jam ant kelių ir su dideliu susidomėjimu skaitė senoliui laikraščiuose pasirodžiusias finansines naujienas, pati kuo puikiausiai susigaudydama kuo akcijos skiriasi nuo obligacijų. Todėl vos sulaukusi 13-os metų ji tapo šeimos buhaltere.

Vida Press

Apie jos neįtikėtiną taupumą, laikui bėgant tapusį šykštumu, sklido legendos. Henrieta buvo pakankamai simpatiška mergina, tačiau potencialius jaunikius šiek tiek glumino faktas, kad jaunoji panelė dėvi vis tą pačią nunešiotą suknelę ir avi tuos pačius suklypusius batus. Mirus motinai, Hetė retai kada rengė arbatėles. Sklandė kalbos, kad jaunoji Henrieta brangias žvakes gesindavo dar svečiams neišėjus, o kitą dieną žvakių likučius parduodavo. Servetėlių milijonieriaus dukra taip pat neišmesdavo, o supurškusi jas vandeniu ir išlyginusi laidyne, sėkmingai panaudodavo antrą kartą.

1865 metais mirus tėvui, Henrieta tapo 7,5 milijonų dolerių vertės turto paveldėtoja. Būtent tuomet ji susipažino su savo būsimuoju vyru Edvardu Grynu. Amerikiečių Grynų giminėje būta kongresmenų ir teisėjų, o tikrasis dėdė buvo Bostono meras. Pats Edvardas, kalbantis keliomis užsienio kalbomis, tame tarpe ir kinų, apkeliavo kone visą pasaulį. Aštuoniolikos jis užsibuvo Prancūzijoje, kur nemenką turtą susikrovė iš prekybos šilku, arbata, tabaku ir hašišu.

Vida Press

Edvardas palaikė Henrietą, kai mirė jos tėvas, o netrukus ir teta. Po dviejų metų ji sutiko tekėti už Edvardo Gryno. Pora sudarė vedybinę sutartį, pagal kurią Edvardas nepretendavo nė į vieną Henrietės turto centą. Šeimos santykiai yra bendri, bet pinigai turi būti atskiri. Ir net kai vyras patyrė finansinių sunkumų ir įklimpo į skolas, Hetė nepadėjo sutuoktiniui. Ji paprasčiausiai jį išvijo.

Jau tuo metu Hetė Green apie Volstrytą žinojo viską. Ji valdė tūkstančius hektarų žemės ir nekilnojamojo turto. Jai nebuvo lygių biržos žaidimuose, brokeriai žinojo – jei Hetė Green perka kompanijos akcijas, tai kitą dieną jos užkils iki debesų. Pirkdama vertingus popierius ji surinkdavo visą informaciją apie kompaniją ir apie ją galėjo pasakyti kur kas daugiau, nei žinojo pats kompanijos šeimininkas.

Santuokoje Henrieta susilaukė dviejų vaikų: Nedo ir Silvijos, kurie kentėjo nuo liguisto motinos taupumo. Hetė Green neturėjo nuosavo būsto, gyveno pigiausiuose moteliuose, taupė vaistų ir maisto sąskaita. Henrietos išlaidos drabužiams ir batams buvo minimalios, o apatinį trikotažą sudėvėdavo iki skutelių. Ji niekada nesinaudojo kambarinių ir skalbėjų paslaugomis. Perskaičiusi naujus laikraščius, ji išsiųsdavo Nedą juos parduoti. Parduotuvėje ji galėdavo ištisomis valandomis derėtis dėl kiekvieno cento, todėl daugelis pardavėjų Hetės tiesiog nekentė.

Dėl Henrietės šykštumo jos sūnus Nedas neteko kojos. Vieną šaltą žiemą Nedui buvo nupirktos rogės. Vaikinas negalėjo patikėti savo laime, tad išbandymui iš karto pasirinko sudėtingiausius ir pavojingiausius kalnelius. Vieno nusileidimo metu rogutės apvirto ir berniukas smarkiai susižalojo koją. Taupumo sumetimais, ieškoti pagalbos Henrieta nuvyko į vargšų ligoninę. Deja, šykštuolę visi gerai pažinojo ir atsisakė jai padėti. Tuomet Hetė nusprendė sūnų gydyti namuose. Keletą metų Nedas kentė siaubingus skausmus, o vėliau vis tiek koją teko amputuoti.

Vida Press

Senstančią Hetę nuolat persekiojo pasikėsinimo į ją baimė, todėl lankydamasi pas mažiau pažįstamus žmones ji visada nešdavosi savo maistą ar net ir prikaistuvį kiaušinių virimui. Gavusi licenciją ginklo nešiojimuisi, niekada su juo nebesiskyrė. Visas atsiradusias technines naujoves, automobilius bei kitas prabangos priemones ji atmesdavo, sakydama „Jėzui Kristui judėjimui pakako asilo“.

Kartą einančią į savo kasdienę rytinę tarnybą ją užfiksavo fotografo objektyvas. Ji dėvėjo juodą uždarą lietpaltį, skrybėlę su našlės šydu, po kuriuo slėpėsi piktas senos moters veidas, o štai energinga jos eisena visiškai nepanašėjo į seno žmogaus. Nežinia, ar šis atstumiantis vaizdas, ar nuolatinės kalbos apie keistą jos elgesį, užtarnavo jai „Volstryto raganos“ pravardę.

Sulaukusi 81 Hetė mirė nuo širdies smūgio. Abu jos vaikai paveldėjo didelį, 4 milijardų dolerių vertės turtą. Nedas Greenas vėliau tapo žinomas pravarde „dėdulė Nedas“. Savo pinigų dalį jis investavo į patogų gyvenimą, automobilius ir technologines naujoves. Silvija savo gyvenimą pašventė labdaringai veiklai. Mirus motinai, Nedas netrukus vedė ir užsiėmė automobilių pramone.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis