Elizabeth Lee gyvenimas - išprievartauta vaikystėje, dievinama turtuolių, tačiau taip ir nepabudusi iš košmaro

Elizabeth Lee Miller buvo garsiausias Niujorko fotomodelis, siurrealistų mūza, fotomenininkė ir bohemos siela. Tačiau savo laikmečiui ji buvo pernelyg drąsi.

Nuostabiai gražios moters talentai aplinkiniams kėlė įtarimą. Gali ji – tiesiog diletantė, pasinaudojusi palankiomis galimybėmis ir žavesiu? Toli gražu ne. Elizabeth inteligencija bei atkaklus darbas atvėrė jai kelią į kūrybą. Fotoaparatas buvo jos gynyba nuo chaotiško asmeninio gyvenimo. „Paros, praleistos fotolaboratorijoje, padeda išvengti narciziškumo“, – sakydavo ji.

Paženklinta tyla

Elizabeth augo bohemiškoje amerikiečių šeimoje. Tėvas dirbo inžinieriumi, tačiau laisvalaikį skirdavo kūrybai. Daug fotografuodavo, o dažniausiai - savo mylimiausią dukrą Elizabeth... nuogą. Po daugelio metų, kai Miller jau dirbo modeliu, tėvo darytos nuotraukos pakliuvo į bulvarinę spaudą ir atnaujino kalbas apie mergaitės išprievartavimą.

Kadangi šeima šį faktą kruopščiai slėpė, biografams sunku pasakyti, kaip įvyko tragedija. Žinoma tik jog septynmetė Elizabeth viešėjo pas šeimos draugus Brukline ir čia buvo išprievartauta šeimos draugo. Miller šeima po šios nelaimės atsitvėrė tyla. Apie dukros būklę tėvai nepasakodavo net savo dviems sūnums. Prievartautojas mergaitę užkrėtė gonorėja. Psichologiškai traumuota septynmetė metus nelankė mokyklos. Keliskart per savaitę ji važiuodavo į ligoninę apžiūrai. Prieškario laikais gonorėjos gydymas priminė kankinimą.

Elizabeth broliai prisimena, kad mama su dukra užsidarydavo vonioje su stikliniais kateteriais, guminiais vamzdeliais, boro ir karbolio rūgštimi. Iš vonios sklisdavo Elizabeth verksmas, bet mergaitė broliams nesiskųsdavo. Ji tylėjo ir keitėsi: tapo pikta, pradėjo rūkyti, keiktis ir mušti klasės draugus. Būdama paauglė savavališkai su bendraamžiu vaikinu išplaukė valtele į ežerą. Neatsargiai persisvėręs per valtelės kraštą, jaunuolis įkrito į vandenį ir nuskendo. Vaikino tėvai dėl sūnaus mirties kaltino tik Elizabeth. Miller šeimai kaltinimų buvo gana. Jie išsiuntė dukrą mokytis į Paryžių.

Vida Press

„Jaučiu, kad prieš mane atsivėrė pasaulis, - rašė Elizabeth tėvams. - Stebiu gatvėmis skubančių žmonių kojas, dulkėtą avalynę ir surangytus lietpalčių kampus. Uodžiu kavos aromatą ir suprantu, kad Paryžius – mano namai.“ Septynis mėnesius mergina čia studijavo scenos meną ir kalbas. Elizabeth grįžus namo, tėvas pareiškė, kad jai nėra ką veikti amerikietiškoje provincijoje ir davė pinigų dukros kelionei į Niujorką studijuoti menų.

Skandalingiausias modelis

1925 –aisiais aštuoniolikmetė Elizabeth vėpsojo Niujorko centre. Staiga sugalvojo perbėgti į kitą gatvės pusę, nė nepasižiūrėjusi į atlekiančius automobilius. Laimei praeivis stvėrė merginą už rankovės ir timptelėjo atgal ant šaligatvio. Elizabeth gelbėtojas pasirodė pats kompanijos „Conde Nast“, leidžiančios žurnalus „Vogue“, „Vanity Fair“, bei „House&Garden“, savininkas. Prancūziškai švebeldžiuojanti mergina apstulbino verslininką grožiu. Jis pasamdė provincialę modeliu. Po kelių mėnesių, sutrumpinusi vardą į „Lee“, menų koledžo studentė pozavo „Vogue“ viršeliui. Jos veidas, įrėmintas stikliniame gaubte, daugeliui fotografų pasirodė ideali medžiaga darbui.

Dvejus metus Lee Miller pozavo garsiausiems pasaulio fotografams: Horstui P. Horstui, Edwardui Steichenui, George‘ui Hoyningen-Huene. Neturėdama dvidešimties ji tapo garsiausiu Niujorko modeliu. „Trumpai kirpti šviesūs plaukais, smulkūs veido bruožais ir lieknumas puikiai atitinka modernios merginos seksualumą“, - Lee išvaizdą šlovino mados žurnalai. 1928 metais mergina pirmoji pozavo moteriškų tamponų „Kotex“ reklamai. Nors reklama buvo itin kukli, ji sukėlė didžiausią skandalą. „Kaip tau negėda?“ – užkabinėdavo Lee gatvėje konservatyvios tetos. Jų supratimu, modelis, reklamuojantis tamponus, prilygo prostitutei. Skandalas privertė Lee išvykti iš Niujorko. Dėl to ji neišgyveno, nes buvo apsisprendusi, kad pozuoti fotografams pakaks.

Femme fatale gimimas

Du pretendentai į Lee širdį, vos sužinoję, kad mergina išvyksta į Paryžių, sekė jai iš paskos. Juodu lenktyniavo, kuris pirmasis pakabins gražuolę. Būsimam Brodvėjaus vadovui Alfredui de Liagre pirmam pavyko pakviesti merginą į pasimatymą. Kai juodu vaikščiojo Paryžiaus priemiestyje, virš galvų lėktuvėliu praskriejo antrasis kavalierius ir pažėrė iš aukštybių po Lee kojomis rožių. Nelaimei, skirsdamas atgal lėktuvėlis sudužo, o įsimylėjėlis užsimušė. Taigi, dvidešimt dviejų mergina savo žavesiu jau buvo „pražudžiusi“ du kavalierius. Ji net pati nepajuto, kaip Paryžiuje virto naująja femme fatale.

Pačiai Lee pirmiausia rūpėjo fotografija, o tik paskui vyrai. Ji dienų dienas trynėsi vienoje bohemos kavinėje, kol į ją įžengė garsusis siurrealistas fotomenininkas ir tapytojas Manas Ray. „Norėčiau būti jūsų studentė“, - priėjusi prie įžymybės paprašė Lee. „Neužsiimu su studentais, be to, važiuoju atostogauti“, - atrėžė jai Manas. „Žinau, todėl keliausiu su jumis“, - nesutriko Lee. Septyniolika metų už menininką jaunesnė amerikietė tapo jo studente, asistente, meiluže ir didžiausia kančia.

Lee kūną bei veidą fotomenininkas panaudojo savo garsiausiuose darbuose. Kartu jie eksperimentavo ir ištobulino naujas fototechnikas. Lee tapo Mano Ray kūrybinių fantazijų pagrindu. „Myliu tave be proto ir pavydžiai“, - prisipažino jis savo mūzai. Tuo metu ši nesnaudė. Romano su fotomenininku metu dar pozavo tuzinui tapytojų ir skulptorių. Vienas iš skulptorių nuliejo jos krūtų formos šampano taures, kurios buvo itin populiarios tarp pirkėjų. Lee nusifilmavo režisieriaus Jeano Cocteau filme, sukūrė daugybę siurrealistinių savo įvaizdžių ir užbūrė daugybę vyrų.

Kartą į Paryžių dukros aplankyti atvyko tėvas, kuris prie vyno butelio su Manu Ray aptarė aistrą fotografijai ir moterims. Kitą dieną jie drauge sukūrė nuotraukų ciklą - keturios nuogalės, įskaitant ir Lee, pusdienį šokinėjo ant lovos.

Manas buvo labai pavydus, nemažai išgerdavo, todėl kiekvieną vyrą, kuris įsimylėdavo Lee, persekiojo ir terorizavo. Po trejų metų gyvenimo su ūmaus būdo kūrėju, mergina jį paliko ir atidarė savo fotostudiją. Užsakymų ji gaudavo net iš garsių dizainerių – Chanel ir Schiaparelli. Deja, studija gyvavo neilgai, nes Lee vėl nusprendė keisti gyvenimą.

Nuobodžiaujanti namų šeimininkė

Jaunoji fotografė išvyko į Egiptą. Ne viena. Verslininką Azizą Eloui Bey ji sutiko gyvendama Prancūzijoje. Juodu supažindino garsusis Charlis Chaplinas St. Moritz kurorte. Azizas buvo vyresnis už Lee dvidešimčia metų, vedęs, tačiau porai tai nesutrukdė. Tiesa, netrukus abiejų antrosios pusės apie neištikimybę sužinojo. Įsiutęs Manas Ray sukūrė autoportretą su ginklu nukreiptu sau į galvą, o verslininko žmona Nimet nusižudė. Nepaisant to po kelių metų trukusios romano, Lee ryžosi ištekėti už milijonieriaus.

Kaip pavyzdinga žmona ji praleido su vyru medaus mėnesį prie Niagaros krioklių, o vėliau tarsi Kleopatra nuplaukė į Egiptą. Dvejus metus žaidė žmoną: gėrė martinį, keliaudavo po smėlynus, mokėsi hipnotizuoti dūdele gyvates, jodinėjo kupranugariais ir fotografavo dulkėtą peizažą. Lee nesijautė laiminga ir pasiguodė broliui: „Pabėgau nuo vyro ar kaip tai pavadinti, et, sugadinau kelionę, užtat nuotraukos gavosi geros.“

Nepamiršo paminėti ir romanų: „Jeigu reikia pamyžti, myžu tiesiog ant kelio. Jeigu jaučiu kam nors aistrą, šoku su juo į lovą.“ Gyvendama Egipte moteris pasidarė keletą abortų. Vyras apie tai nieko nežinojo. Trijų santuokos metų Egipte Lee buvo per akis. Ji grįžo į Paryžių. Vėl susitiko su savo kompanija: Maxu Ernstu, Joan Miro ir Pablo Picasso. Ir įsimylėjo tapytoją Rolandą Penrose, parašiusį vieną iš geriausių kritikos studijų apie Picasso darbus.

Nepabudusi iš košmaro

Antrasis pasaulinis karas fotomenininkę visiškai pakeitė. Su savo draugu Penrose ji metė kūrybinius užsakymus bei lėbavimus ir išvyko į Londoną. Griūvančiame mieste fiksavo žmonių akistatą su mirtimi, nuniokotus namus ir karių nevilties akimirkas. Karas taip sukrėtė Lee Miller, kad ji pasisiūlė dirbti karo korespondente britų dienraščiams. Jai buvo atsakyta - moterims nepriimta fotografuoti karo. Lee paskambino senam „gelbėtojui“ iš „Conde Nast“, kuris ją akreditavo kaip žurnalo „Vogue“ karo korespondentę. Nors fotografams nebūdavo leista fotografuoti pirmose fronto linijose, Lee nepaisė reikalavimų. Kadangi dalyvavo vienoje apsiaustyje, buvo suimta ir vos išsaugojo akreditaciją.

Karas ją taip įtraukė, jog mūšius ji fiksavo ne tik Londone, bet ir Miunchene. Savo akimis matė nacių nukankintus žmones ir save sunaikinusius nacius. Lee buvo pirmoji, atradusi naują reportažo stilių – apie įvykį pasakojo ne tekstas, o daugybė nuotraukų, papildytų trumpučiais sakiniais.

Pasibaigus karui ji grįžo į Londoną. Jautėsi prislėgta ir išsekusi. Moteris pradėjo gerti. Šešerius metus jos dienos bėgo mūšio ritmu. Kaip ir daugelis karo veteranų ji nesugebėjo grįžti į ramų gyvenimą.

Pasijutusi nėščia, ji galų gale išskyrė su egiptiečiu milijonieriumi ir ištekėjo už Penrose. Tačiau šeima jos nedžiugino. Per dvejus metus po karo ji tesugebėjo įgyvendinti du užsakymus. Jos nebedomino nei mados fotografija, nei reportažai. „Per daug ramu“, - sakydavo Lee. Po ketverių metų ji apskritai nustojo fotografuoti, neleido publikuoti savo fotografijų ir nedavė interviu. „Visą save jau išdalinau“, - sakydavo ji. Dar po kelių metų pradėjo kolekcionuoti kulinarinius receptus ir tyliai kentėjo Penrose neištikimybę.

Kai septyniasdešimtmetė Lee Miller mirė, jos sūnus Anthony su žmona namo palėpėje rado paslėpta nematytų 500 fotoatspaudų ir 40 tūkst. negatyvų. Sūnaus šeima iki šiol studijuoja ir konservuoja nepaprastos fotomenininkės darbus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis