Alaino Delono mylimoji Romy - išskirtinai graži ir išskirtinai nelaiminga

Ji buvo išskirtinai graži. Ir išskirtinai nelaiminga. Ryški žvaigždė, Alaino Delono mylimoji, savo sūnaus gedinti motina.

1982 metų birželio 5 dieną viename prancūzų laikraštyje Magda Schneider perskaitė prieš savaitę mirusiai dukrai skirtą epitafiją: “Man sako, kad tu mirei. Ar aš dėl to kaltas? Taip, tai dėl manęs tavo širdies liovėsi plakti. Dėl manęs, nes prieš ketvirtį amžiaus aš buvau tavo partneris “Kristinoje”. Alainas Delonas”. Likusius keturiolika gyvenimo metų Magda gedės dukters ir kaltins save: juk pati privertė savo mergaitę vaidinti tame nelemtame filme. O galbūt viskas galėjo būti kitaip.

Gimusi vaidinti

Kai 1938 metų spalio 23 dieną Vienoje pasaulį išvydo Rosemarie Magdalena Albach-Retty, niekas neabejojo: ši mergaitė bus aktorė. Ar gali būti kitaip, kai ir tėvas, ir motina, ir močiutė — scenos žmonės? Būti gal ir gali, bet mažosios Romy norų niekas nesiaiškino. Mergaitei ūgtelėjus Magda Schneider iškart ėmė rūpintis jos karjera. Reikia pripažinti, sekėsi jai puikiai.

Vida Press

1953-ieji. Penkiolikmetės Romy aktorinis debiutas. 1954-ieji. Jaunos karalienės Viktorijos vaidmuo Ernsto Marischkos filme “Mädchenjahre eine Königin” (vok. k. — “Karalienės vaikystė”). Nepraėjo nė metai, ir Romy aplankė pasaulinė šlovė — kaip tik tada pasirodė pirmoji trilogijos apie Austrijos princesę Sissi dalis. Romy čia atliko pagrindinį vaidmenį. Jos žvaigždė įsižiebė. Dailutė mergina per dieną gaudavo šimtus laiškų, kur gerbėjai liaupsino jos grožį, talentą ir prisiekinėjo amžiną meilę. Kai esi vos septyniolikos, galva nuo tokių dalykų sukasi labai greitai.
Didžiuotis išties buvo dėl ko. Prodiuseriai nesiliovė Romy siūlę vis naujus scenarijus, o ji nepraleisdavo progos patraukti juos per dantį: “Jei tai priklausytų tik nuo prodiuserių, greičiausiai vaidinčiau visose sentimentaliose istorijose, kokios tik yra nutikusios per keletą pastarųjų šimtmečių”.

Išsipūtusi žąselė ir įžūlus mužikas

1958 metais Romy su savo motina Magda atskrido į Paryžių. Oro uoste jos laukė būrys žurnalistų — juk atvyko tikra vokiečių žvaigždė! O Romy siuto. Jaunajai aktorei nuolatinis dėmesys ir saldūs vaidmenys jau buvo spėję gerokai įkyrėti. Bet tai — dar ne viskas: labiausiai ji pyko ant motinos, kuri už ją pasirašė filmo “Kristina” sutartį. Galėjo bent jau pasiteirauti, ar ji to nori. Juk vaidinti teks jai, Romy!

Motina labai mėgo mane auklėti ir visada manė žinanti, ko noriu ir kas man geriausia”, — pyko Romy, kad motinos valdžia jai net kvėpuoti neleidžia.

Vida Press

Tačiau merginos talentas ir motinos atkaklumas davė vaisių. Štai ir dabar, Paryžiaus oro uoste, visų akys krypo jį jaunąją gražuolę. Niekas net neatkreipė dėmesio į kukliai nuošalyje stovintį dailų prancūzą. Taip taip, Alainas Delonas tada buvo labiau dailus nei žinomas, o pagrindinį vaidmenį filme “Kristina” gavo visiškai atsitiktinai. Na, tarkim, tinkamos pažintys šiek tiek padėjo.

Tačiau pasitikėjimo jaunajam aktoriui jau tada netrūko. Jis pasisveikino savo būsimąją partnerę, kritišku žvilgsniu ją nužvelgė, įteikė puokštę raudonų rožių ir pasisukęs į savo draugą tyliai sušnibždėjo: “Išsipūtusi austrų žąselė”. Pirmasis Romy įspūdis apie Alainą buvo nė kiek ne geresnis: “Įžūlus prancūzų mužikas”. Tiesa, paskui jų nuomonės vienas kito atžvilgiu labai pasikeis, bet kol kas šiltų jausmų tarp pagrindinių filmo herojų galėjo įžvelgti nebent labai lakios vaizduotės žmogus.

Karas, pasibaigęs meile

Filmavimo aikštelėje vyko tikras cirkas. “Nuo pirmos filmavimo dienos mudu su Alainu klaikiai riejomės. Kartais beveik kibdavome vienas kitam į plaukus. Niekam nepavyko mūsų nuraminti”, — savo dienoraštyje rašė Romy. To ir buvo galima tikėtis, kai pagrindiniai aktoriai skiriasi kaip diena ir naktis. Ji — išsilavinusi mergaitė iš katalikiško koledžo, bučinių skonį pažinusi tik ekrane. Jis — šiurkščius juokelius laidantis neišsilavinęs, bet solidžią seksualinė patirtį įgijęs aktoriūkštis. Romy tiesiog siuto iš pykčio. Tiesa neilgai. “Kristiną” bebaigiant filmuoti mergina suprato savo partnerį... įsimylėjusi! “Alainas kitoks nei visi lig šiol mano sutikti vaikinai. Toks tikras, impulsyvus, pasirengęs viską daryti atvirkščiai. Jis visada žino, ko nori, o gyvenimas jam atrodo tiesiog pokštas”, — sakė Romy. Žiniasklaida reagavo žaibiškai: “Schneiderių šeimoje kvepia skandalu!”

Vida Press

Laisvės kaina

Bet jausmų jau nebuvo galima kontroliuoti. Romy jautė tokią meilę, kokia aplanko ne visus. Alainas taip pat neliko jai abejingas. “Aš tiesiog negaliu gyventi kaip anksčiau: pasirašinėti autografus, skaityti scenarijus. Nusipirkau bilietą į Paryžių, skrisiu pas Alainą. Visada buvau tokia: norėjau arba turėti viską, arba nieko”.

Štai tada ir pakvipo žiniasklaidos pranašautu skandalu. “Prancūzų prašalaitis pagrobė nekaltą Vokietijos mergaitę”, “Mes mylėjome Romy, kol ji buvo mūsų Sissi ir ėmėme nekęsti, kai pabėgo su kažkokiu prancūzu. Gaila, kad ji tapo parsidavinėjančia mergše”, — laikraščių redaktoriai, atrodo, stengėsi pranokti vienas kitą. Magda parašė dukrai laišką, prašydama tik viena: įteisinti santykius su tuo įžūliu berniūkščiu Alainu.

Tačiau Delono šeimyninis gyvenimas visiškai neviliojo. Tiesą sakant, jis jo klaikiai bijojo. Be to, jam pradėjo sektis — aktorių pastebėjo žymus režisierius Luchino Visconti. O Romy jautėsi sutrikusi. Taip, Paryžius ją kerėjo — juk ji seniai svajojo ištrūkti iš motinos įtakos, pažinti kitokį, tikrą, gyvenimą. Antra vertus, viskas, kas vyko, atrodė taip ekstremalu.

Vida Press

Pirmiausia ją trikdė mylimojo elgesys. Gyvenime jis buvo visiškai kitoks nei filmavimo aikštelėje: iš galantiško kilnaus karininko staiga tapo nutrintais sportiniais marškinėliais vilkinčiu, amžinai vėluojančiu, dideliu greičiu automobiliu po Paryžių lakstančiu ir kiekvieną vakarą iš namų dingstančiu plevėsa. O Romy taip norėjo tiesiog ramiai pabūti namie. Tačiau Alaino šūkis buvo: “Svarbiausia — laisvė”. Jis mėgo kartoti, kad myli Romy, kad žavisi ja, kad tiesiog dievina, tačiau yra laisvas žmogus. Pasak jo, Romy irgi laisva — jeigu kas nors nepatinka, visada... gali išeiti. Merginai atrodė, jog tokiam mylimojo požiūriui pritaria visas Paryžius. Juk čia buvo įprasta elgtis laisvai ir nevaržomai: visi žinojo apie vienas kito romanus, meilės nuotykius, vienas Delono draugas net atvirai Romy papasakojo, kad jam patinka berniukai. O jai vis dar atrodė, jog daro klaikią nuodėmę gyvendama neįteisinusi santykių su Alainu.

“Romy — tos visuomenės, kurios aš nekenčiu, vaikas. Žinoma, ji dėl to nekalta. Bet penkerius metus aš taip ir nesugebėjau išrauti iš jos to, kas kerojo du dešimtmečius. Gyvenau su dviem Romy. Vieną beprotiškai mylėjau, kitos beprotiškai nekenčiau”, — vėliau sakys Alainas.

Dovanota širdis

“Asmeninis gyvenimas man labai svarbus, bet savo karjeros aš negaliu aukoti, — rašė Romy savo dienoraštyje. — Galbūt vieną dieną sau pasakysiu: “Viskas. Gana. Susirask vyrą, gimdyk vaikus ir paaukok gyvenimą mylimam žmogui”. Deja, aš negaliu to padaryti, nes gyvenu kaip tik su tuo, kurį be proto myliu”. Vis dėlto Romy būtų atidavusi bet ką, kad taptų Alaino Delono žmona. Jis buvo jos gyvenimo vyras. O Delonas vis kartojo, kad negali pakęsti tų biurokratinių nesąmonių. Taip jis vadino santuoką.

Tačiau 1964 metų vasarą jo nuomonė, atrodo, pasikeitė. Tik Romy tai sužinojo ne iš Alaino, o iš spaudos. Visuose laikraščiuose buvo išspausdinta nuotrauka, kur Alainui ant kelių sėdi žavi blondinė plačiakrašte skrybėle. “Flirtas ar meilė?” — smalsavo žurnalistai. Greitai Romy sužinojo atsakymą. Ji gavo mylimojo laišką: “Viso! Aš grąžinu tau laisvę ir pasilieku savo širdį”.

Vida Press

1964 metų rugpjūtį Alainas Delonas vedė aktorę Natali Barthelemy, po poros mėnesių jiems gimė sūnus Anthony.

Laikina ramybė

“Po Alaino išdavystės jaučiausi sužlugdyta, pažeminta. Niekada nebūčiau jo palikusi. Buvo akimirkų, kai maniau: viskas, reikia baigti. Tačiau neįstengiau, buvau per silpna. Aš labai jį mylėjau, viską jam atleidau. Dėl nieko nesigailiu. Bet, Dieve, neleisk dar kartą tai patirti — aš neištversiu”, — rašė Romy.

Praėjo pora metų. Atrodo, Romy pagaliau atgavo dvasios ramybę. 1966—aisiais ji ištekėjo už vokiečių aktoriaus Harry Mayeno, su kuriuo susipažino Berlyne per vieno kultūros centro atidarymą. Dėl Romy Harry išsiskyrė su savo žmona. Tais pat metais aktorė pagimdė sūnų Davidą Christopherį. “Būdama su Harry aš pagaliau nusiraminau. Devynis mėnesius nesifilmuoju, bet nejaučiu tos skausmingos tuštumos, kuri paprastai užklupdavo anksčiau. Su šituo vyru galėčiau pragyventi visą gyvenimą”, — džiaugėsi Romy.

Grįžimas į praeitį

Tačiau laimė truko neilgai. Romy suprato, kad jos vyras silpnas žmogus, o jo polinkis į alkoholį ją išvis varė iš proto. Kaip tik tada aktorė sulaukė siūlymo vaidinti filme “Baseinas”. Jos partneris būtų Alainas Delonas, beje, tik ką išsiskyręs su žmona ir labai nelaimingas. Ar Romy galėjo atsisakyti? Be abejo, ne.

Spauda vėl sukruto. Buvę meilužiai filmavimo aikštelėje aistringai glamonėjasi! Intriga nebloga, tačiau abu aktoriai neigė, kad jų jausmai vėl įsiplieskė. “Viskas, kas buvo, seniai pamiršta. Šį kartą mes vienas kitą mylėjome tiksliai pagal scenarijų”, — sakė Alainas. “Nieko nėra šalčiau nei išblėsusi meilė”, — jam pritarė Romy. Net jos vyras Harry neįžvelgė jokio pavojaus: “Alainas Delonas? Bet juk tai visiška praeitis”.

Vida Press

Vis dėlto praeitis nesunkiai tapo dabartimi. Romy suprato: Alaino jai niekas nepakeis. Ramybė išgaravo. Spaudoje pasirodė provokuojamų Alaino ir Romy nuotraukų. Harry įsiuto. Romy irgi neištvėrė: “Mes, aktorės, neturime teisės senti, neturime teisės išsakyti savo minčių, neturime teisės išvažiuoti į kitą šalį, gyventi nesusituokusios, išsiskirti, o po kiek laiko su tuo žmogumi susitikti ir drauge filmuotis”. Tačiau Romy vyro tai neįtikino.

1970 metais aktorė išskrido į Meksiką filmuotis juostoje “Trockio nužudymas”, kur jos partneriai buvo Elizabeth Taylor vyras Richardas Bartonas ir, žinoma, Alainas Delonas. Darbas Romy labai patiko, tačiau iš esmės ji jautėsi klaikiai vieniša.

Santykiai su vyru visiškai pašlijo. Romy paliko savo prabangius apartamentus Paryžiuje ir apsigyveno kukliame butelyje. 1973 metais iš Harry advokato ji gavo laišką, kur buvo pranešama, jog Harry reikalauja skyrybų ir pretenduoja į pusę jos turto. Pora išsiskyrė. Praėjus šešeriems metams Harry nusižudė. Buvo tokių, kurie dėl to kaltino Romy.
Per skyrybų procesą aktorė labai suartėjo su savo asmeniniu sekretoriumi — mielu ir maloniu 24 metų vaikinu Danieliu Biasini. Greitai Romy suprato: be Danielio ji nebegali. Artimieji bandė įspėti, kad tas jaunuolis greičiausiai tik naudojasi jos naivumu ir gviešiasi pinigų. Tačiau Romy tai nerūpėjo. Jai buvo svarbiausia, kad Danielis ja rūpinasi ir neskaudina. Ji iš tiesų jį mylėjo. 1975—aisiais pora susituokė, po poros metų susilaukė dukters Sarah. Deja, ir ši santuoka iširo. Emocinė krizė stiprėjo. Vienu kritiškiausių savo gyvenimo momentų aktorė rašė: “Esu Romy Schneider, nelaiminga moteris”.

Lemiamas smūgis

Širdies skausmą aktorė stengėsi slopinti darbu bei raminamaisiais vaistais. Vaidino daug ir intensyviai. Ir tiesiog dievino savo vaikus — jie buvo vienintelė jos atgaiva. Ypač artimas ryšys ją siejo su sūnumi Davidu. Romy jį mylėjo beveik liguistai, labai sielojosi, kad dėl nuolatinių filmavimų lieka nedaug laiko, kurį gali praleisti drauge. O laiko jiems buvo skirta labai mažai.

Vieną 1981 metų vasaros dieną Davidas grįžo namo ir suprato pamiršęs raktus. Namie, kaip dažniausiai ir nutikdavo, nieko nebuvo. Nenorėdamas trypčioti lauke, berniukas mėgino perlipti tvorą. Nesėkmingai. Koja slystelėjo. Metaliniai tvoros strypai pervėrė Davidą kiaurai. Tą patį vakarą jis mirė.

Romy užsidarė savo namuose. Po dar vieno, matyt, skaudžiausio, likimo smūgio gyvenimas jai tapo tik įpročiu. Ji nenorėjo nieko matyti. Nieko, išskyrus Alainą. “Diena, kai liausiuosi tavimi tikėti, bus paskutinė mano gyvenime”, — nuolat kartojo frazę iš “Kristinos”. Romy tikėjo Alainu. Iki pat gyvenimo pabaigos.

Raudonos rožės

Aušo 1982 metų gegužės 29-osios rytas. Romy Schneider sėdėjo prie rašomojo stalo, nebyliai žvelgdama į sūnaus nuotrauką, šalia gulėjo nebaigtas rašyti laiškas dukrai. Iš pirmo žvilgsnio buvo galima pamanyti, kad aktorė tik mąsto ar snūduriuoja. Deja, ji jau buvo ne čia. Akimirksniu Prancūziją apskriejo žinia: “Romy Schneider nusižudė”. Kažkodėl visiems atrodė, jog kaip tik taip turėtų iš gyvenimo išeiti tiek iškentusi moteris. Vis dėlto medikų diagnozė buvo kitokia: Romy nenusižudė, bet jos širdžiai tiek skausmo išties pasirodė per daug.
Romy Schneider palaidojo viename kape su sūnumi. Tuo pasirūpino Alainas Delonas. O atsisveikindamas su savo gyvenimo meile į karstą įdėjo raudonų rožių. Lygiai tokių pat, kokių Romy padovanojo tada, Paryžiaus oro uoste, kai pirmą kartą ją pamatė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis