4 merginos apie kardinalius gyvenimo pokyčius: niekada ne per vėlu pradėti iš naujo

Šios merginos – gyvas įrodymas, kad pokyčiai dažniausiai tik į gerą!

Nesijauti laiminga ir realizuojanti save naujame darbe? O gal šiuo metu kaip tik sulaukei netikėtos žinios, kad Tavo paslaugų atsisakoma? Puiku! Tai akivaizdus ženklas, kad metas naujai pradžiai. Tai visuomet gąsdina, bet tik rizikuodama susikursi tokį gyvenimą, kokio esi verta. Savo istorijomis dalijasi 4 merginos, kurios pačios per tai perėjo.


Algina Midverė, „FreakyFoxx“ unikalių rankų darbo papuošalų, pagamintų iš porceliano kūrėja


Algina Midverė
Algina Midverė
Asmeninio archyvo nuotr.


Veikla prieš pokyčius. Ilgą laiką tiesiog blaškiausi nuo vienos veiklos prie kitos, ieškodama to, kas man teiktų ilgalaikį džiaugsmą, tačiau visur euforiją jausdavau tik pirmaisiais mėnesiais, kol galiausiai įsisukdavau į voverės ratą. Kai atsirasdavo monotoniškumas ir tikslus žinojimas, ką veiksiu konkrečiomis valandomis – tai imdavo mane sekinti. Kiekvieną kartą vis įsitikindavau, jog aiški dienotvarkė ne mano būdui. Tačiau visos ankstesnės darbinės patirtys buvo mano augimo laikas, kurios padėjo suprasti, ko nenoriu.


Lūžis. Kūrybinė veikla, susijusi su papuošalais, į mano gyvenimą pasibeldė visai neplanuotai. Apie tai niekuomet net nesvarsčiau ir nesvajojau. Tai įvyko dar 2013 metais, po stuburo operacijos, kuomet gyvenimas per 3 savaites apsivertė aukštyn kojom, bet būtent tada ir kilo ši idėja. Galimai visą gyvenimą tam turėjau įrankius – darbščias rankas, menišką sielą ir laiką. Tačiau po to įvykio visa susijungė į vieną visumą, prie savęs prijungdama ir verslumą.


Augimas. Iš pradžių atsirado „CandyFoxx“ – minimalistiniai papuošalai iš modelino. Pamenu, kaip už paskutinius pinigus susipirkau visas reikalingas medžiagas pirmųjų auskarų pagaminimui ir jų įkėlimui į elektroninę platformą. Po to sukūriau dizainą, kuris užkūrė pardavimų variklį, ir žaibišku greičiu šis ženklas ėmė augti. Tuomet išsivystė labai sekinantis grafikas, dirbau beveik kiekvieną dieną be išeiginių, savaitgaliais kartais trumpiau. Turėjau labai tvirtą pagrindą po kojomis, tačiau tik finansine prasme.


Tai buvo alinantis laikotarpis, ir vienintelis išsigelbėjimas buvo žinojimas, kad su vyru galėsime keliauti. Kuomet grįžome po mėnesio trukmės klajonių po Vietnamą, jau turėjau viziją, kad atėjo metas kažką gyvenime pakeisti, nes kitaip manęs anksčiau ar vėliau būtų laukęs dar vienas kritimas žemyn, ir naujos veiklos paieška.


Tačiau kadangi papuošalai buvo tai, kur save mačiau ir po kelerių metų, po ilgų svarstymų ir diskusijų išgryninome veiklą, į kurią galėtumėme leistis kartu visa šeima. Taip pamažu, išstumiant „CandyFoxx“ į antrą planą, ėmė gimti „FreakyFoxx“ papuošalai iš porceliano.


Įkvėpimas. Paradoksalu, tačiau nieko nebūčiau dariusi kitaip. Išmokau, kad jeigu tiki tuo, ką darai, būtinai pasiseks. Beveik garantuoju, kad nepasiseks iš pirmo karto, o jei pasiseks, kuriame nors etape kas nors būtinai pakiš koją ir krisi žemyn. Taip būna, tačiau, jei nepasiduosi ir į tai pažvelgsi kaip į naują iššūkį, priversiantį tave pergalvoti savo ėjimus, sėkmė garantuota. Visuomet patariu, kad svarbiausia nieko nelaukti ir pradėti daryti. Neįtraukti to į svajonių planą kitiems metams ir neatidėti kitai dienai ar savaitei.


Ateitis. Kadangi su šiuo prekės ženklus dirbu ne viena, o kartu su savo vyru ir mama, jaučiu didesnę atsakomybę ne tik prieš save, bet ir prieš juos. Esu visiškai tikra, kad visko lengva ranka su žemėm nesulyginsiu ir į naują veiklą nepabėgsiu, tad ir „FreakyFoxx“ pranašauju gerą ateitį. Kartu su vyru šiemet keliausime į Londoną, Helsinkį ieškoti naujų partnerių. Jei durys bus praviros – puiku, jei viskas nepavyks taip, kaip tikimės – įgysime naujos patirties, kuri padės patobulinti verslo planą. O pasąmonėje tikiu, kad po 5 metų išplėsime savo pardavimo taškus po visą pasaulį, dar geriau įsuksime e-prekybą, o Lietuvoje beliks vienetai mūsų nežinančių.


Indrė Ivanauskaitė, Zumba® instruktorė


Indrė Ivanauskaitė
Indrė Ivanauskaitė
BAMBA FOTO nuotr.


Veikla prieš pokyčius. Iš tiesų savo veiklą keičiau jau 2 kartus. Universitete studijavau teisę ir dar bestudijuodama pradėjau dirbti teisinį darbą, daugiausia susijusį su pagalba smurtą šeimoje patiriančioms moterims.


Sukūriau šeimą, pagimdžiau 2 mergaites ir jas augindama supratau, kad nebenoriu grįžti į senąjį darbą – jame per daug skaudžių istorijų, blogų emocijų. Norėjau būti su savo dukromis, bet atėjo laikas išleisti jas į darželį. Ir tada kilo mintis įsteigti savo privatų darželį, kur galėčiau tuo pačiu ir dirbti, ir būti su savo dukromis. Taip ir padariau. Šią veiklą vysčiau beveik 7 metus, kol abi dukras išleidau į mokyklą, o pati nusprendžiau vėl pakeisti profesiją.


Lūžis. Pokyčių troškimas pirmiausia sutapo su vaikų gimimu, o paskui su jų išėjimu į mokyklą. Labai natūraliai kartu su tuo pasikeitė ir mano prioritetai. Norėjau, kad vaikai lankytų darželį, bet kartu ir būti kartu – atidariau darželį. Atėjo laikas vaikams išeiti į mokyklą, darželis man asmeniškai tapo nebeaktualus – perleidau jį kitiems žmonėms, kurie ir toliau tęsia mano pradėtą veiklą ir su meile rūpinasi vaikais. Ieškodama naujos veiklos, prieš penkerius metus atradau zumbos treniruotes. Tarp nuosavo verslo rūpesčių ir vaikų auginimo tai buvo galimybė skirti laiko sau. Pamažu pradėjau justi, kad šis hobis gali tapti ir mano nauja veikla.


Augimas. Iki zumbai atsirandant mano gyvenime, santykiai su sportu buvo labai ne kokie. Sportas man atrodė nuobodus, sunkus, neįdomus užsiėmimas. Būčiau mieliau veikusi bet ką, tik ne sportavusi. Tiesą sakant, taip ir dariau. Zumba patraukė ta iliuzija, kad tai daugiau šokiai, o ne sportas – man tik to ir reikėjo. Žinoma, su laiku supratau, kad tai ir šokiai, ir sportas (aš per savo treniruotę sudeginu apie 800 kalorijų), ir dar daugiau – terapija protui ir emocijoms. Ji padeda atsipalaiduoti, viską pamiršti, išsikrauti.


Po 3 metų treniruočių lankymo mano treneris pakišo mintį, kad pati turėčiau važiuoti į mokymus ir gauti licenciją. Laiko apsispręsti turėjau nedaug, gal porą savaičių, bet nutariau pabandyti – turėjau stabilų gyvenimą, savo verslą, pamaniau, jog galiu skirti porą vakarų per savaitę ir papildomai veiklai. Gavau licenciją, po 2 savaičių pradėjau vesti treniruotes – „įmečiau“ save į šią veiklą nedelsdama, gal net ne visai tvirtai pasitikėdama savimi ir ne iki galo pasiruošusi, bet žinojau – kuo ilgiau delsiu, tuo baisiau bus pradėti.


Po gero pusmečio supratau, kad ši veikla man teikia daug daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo, nei esamas verslas. Pajutau, kaip pasikeičiau, kaip atradau kitokią save, atsirado daugiau pasitikėjimo. Be to, ir jaunesnioji dukra už poros mėnesių turėjo išeiti į mokyklą. Tad pradėjau ieškoti, kam perleisti savo verslą. Iš pradžių juokais, nerimtai, o paskui su vis stipresniu apsisprendimu.


Dabar jau metai, kaip mano vienintelė veikla yra zumbos treniruotės. Šioje srityje nuolat augu – darbuojuosi FITUS ir IMPULS sporto ir sveikatingumo klubuose, taip pat vedu ir „STRONG by Zumba“ treniruotes, netrukus pradėsiu ir „Aqua Zumba“.


Įkvėpimas. Iki šio kelio atradimo nieko nekeisčiau. Džiaugiuosi savo pasirinkimais ir ankstesnėmis veiklomis. Kiekvienas užsiėmimas, kiekvienas pasirinkimas mus praturtina ir formuoja. Tad kitoms merginoms patariu – tik pirmyn! Net jeigu ir nepavyks, ar pavyks ne taip kaip planuota – geriau jau suklysti nei niekada nepabandyti. Nieko nėra liūdniau už žmogų, kuris dirba nemėgiamą darbą, nes tiesiog taip jau įprato ar bijo pabandyti kažką naujo. Drąsiai įgyvendink savo svajones ir niekad nebijok suklysti – klaida, tai ne pabaiga, o tik pamoka, kurią išmokstam ir dar tvirčiau žengiam pirmyn.


Ateitis. Sako, darbą reikia keisti kas septynerius metus... Iki šiol panašiai viskas ir klostėsi. Be galo džiaugiuosi savo dabartine veikla ir kol kas tikrai neturiu minčių kažką keisti. Bet mąstant realistiškai... Tai – labai sekinantis užsiėmimas: treniruotės labai intensyvios, jų turiu po 2-3 kasdien. Labai tikėtina, kad kada nors pasakysiu sau – užteks, pavargau. Bet dabar mėgaujuosi savo darbu, žmonių šypsenomis, prakaito lašeliais ir džiaugiuosi, kad turiu linksmiausią darbą žemėje.


Sandra Pangonytė, „The Knotty Ones“ įkūrėja


Sandra Pangonytė
Sandra Pangonytė
Asmeninio archyvo nuotr.


Veikla prieš pokyčius. Mano karjera prasidėjo nuo finansų ir audito darbo „Pricewaterhouse Cooopers“ kompanijoje, iškart po to pasukau visai kita kryptimi – ketverius metus dirbau „Invest Lithuania“ agentūroje, kurioje „pardavinėjau Lietuvos lokaciją“ užsienio kompanijoms kaip geriausią tašką (hotspot) jų verslui plėsti. Taigi karjeros kelias pasisuko 180 laipsnių kampu – nuo finansų prie pardavimų. Ilgą laiką šalimais pagrindinio dieninio nuo-aštuonių-iki-penkių derinau „The Knotty Ones“ verslą. Dirbdavome su komanda, kada papuola – rytais prieš ofiso darbus skubiausias užduotis, perpiet skubėdavome suvažinėti po miestą su reikalais, vakarais siūdavome etiketes megztukams ir supakavę siuntas dar naktį bėgdavome iki pašto. Žinoma, visi savaitgaliai taip pat buvo paskirti „The Knotty Ones“ darbams.


Lūžis. Karjera „Invest Lithuania“ buvo su pertrauka, kurios metu susipakavau visą savo gyvenimą į vieną lagaminą ir iškeliavau viena septyniems mėnesiams į Aziją. Verslo idėja gimė egzotiškoje Balio saloje, kur dalį kelionės etapo keliavome kartu su „The Knotty Ones“ partnere Akvile.


Ten akis patraukė vietinių didžiulis įsitraukimas į tradicinius amatus. Yra dalykų, kuriuos sugebame pastebėti ar prisiminti egzistuojant, tik išvykę iš savo aplinkos – būtent taip kilo mintis išnaudoti primirštą lietuvių amatą – mezgimą! Pačioms rinkoje stigo megztinių, apie kokius svajojome, tai pagalvojome, kodėl nepabandyti suderinti tradicijų su moderniu stiliumi ir pasigaminti juos pačioms? Su draugais viskas yra įmanoma – apsikeitimas keliomis inspiracijomis, vakaras besvajojant, kaip viskas galėtų būti ir štai mes jau turime pirmąjį megztuko pavyzdį! Pati esu kilusi iš mažo miestelio, kur visi pažįsta visus, tad paskambinau mamai, paprašiau surasti aplinkoje mezgėjų – nuo to viskas ir užsisuko. O dabar, pirmoji mezgėja yra nebe šiaip mezgėja, ji vyr. mezgėja – vadovauja visam mezgėjų kolektyvui!


Augimas. Labai tikiu, kad viskas vyksta taip, kaip turi įvykti. Ir garantuoju, kad jei ne mūsų praeities klaidos (o jų buvo daugybė!), mes šiuo metu nebūtume ten, kur esame dabar. Buvo daugybė klaidų iki prekės ženklo išgryninimo – tokį, kokį matote šiandieną. Kažkada kūrėme ir pasileisdavome naujus megztukus kiekvieną sezoną, keitėme spalvas, modelius, kol supratome, kad iš esmės mūsų produktas yra ne sezoninis, ir gerai prižiūrimas gali gyvuoti spintoje dešimtmečius! Pačioje prekės ženklo gyvavimo pradžioje, pamatę, kad gauname nemažai klientų srauto bei dėmesio, sugalvojome pasileisti drabužių kolekciją: sijonus, sukneles, palaidines, marškinius – tai buvo pati didžiausia klaida įmonės finansų prasme (turėjome „užšaldyti“ didžiulius biudžetus – įki šiol mokame už šią klaidą). Tuo pačiu tuo metu buvome praradę savo grynumą vartotojų akyse – „kas tas „The Knotty Ones“ – visko kūrėjai, nebe megztukų gamintojai“? Bet jei nebūtumėme pabandę, ši „geniali idėja“ mus dar ilgai persekiotų.


Įkvėpimas. Jei esi mergina, kuri nori imtis savo verslo kūrimo, turi tiksliai žinoti, ką nori pasiekti. Visada vadovaujuosi mintimi, kad geriau pabandyti ir mokytis iš klaidų, nei gailėtis nepabandžius.


Dar niekuomet susimauti ir pradėti viską iš pradžių nebuvo taip lengva ir socialiai priimtina. Ir nesėkmės yra pats geriausias augimo šaltinis. Be idėjos unikalumo ir išgryninimo bei aistringo tikėjimo ja, labai svarbu yra komanda, su kuria bus vystoma idėja: skirtingi nariai, kurie savo kompetencijomis galėtų ne konkuruoti, o papildyti vienas kitą. Taip pat itin svarbu turėti bendrą viziją, būti atsidavusiai ir atsakingai. Tai tampa ypač svarbu vis labiau plečiantis ir augant verslui. O gebėjimas komunikuoti, manau, yra visa ko varomoji jėga gyvenime – tiek darbe, tiek santykiuose, tiek versle.


Ateitis. Šiuo metu esame etiškas verslas, įgalinantis vyresnio amžiaus moteris bei jaunas mamas dirbti iš namų, užsiimti mėgstama veikla, jaustis bendruomenės dalimi ir užsidirbti. Labai norėčiau, kad augimo kelyje pagrindinis dėmesys ir toliau išliktų mūsų mezgančių moterų kolektyvo gerovės užtikrinimas. Mados industrija labai keičiasi ir mes užtikrintai norime būti to pokyčio dalimi. Vartotojų sąmoningumas kyla bazinių poreikių piramide – pirmiausia pradedama galvoti, kas dedama į burną, o tik po to, kas dėvima ir koks drabužių poveikis mūsų organizmui, sveikata, gamtai bei #whomadeyourclothes – žmonėms, kurie visoje tiekimo grandinėje prisidėjo prie produkto gamybos. Manau, per penkerius metus vartotojų sąmoningumas mados industrijoje labai stipriai išaugs. Jau dabar pastebimas didesnis poreikis renkantis drabužius prekės ženklus, orientuotus į etišką gamybą, kas itin svarbu ir mūsų prekės ženklui.


Karolina Stankutė, estetinės klinikos „Skinology“ įkūrėja


Karolina Stankutė
Karolina Stankutė
Asmeninio archyvo nuotr.


Veikla prieš pokyčius. Bestudijuodama teisės ir valdymo studijas Mykolo Romerio universitete jau trečiame kurse pajutau, kad šis kelias – ne man. Tačiau tuo metu likčiau nesuprasta aplinkinių, jei po studijų būčiau net nepabandžius įsitvirtinti šioje srityje ir ėmusis kitos veiklos – juk tai prestižinė profesija. Tad įsidarbinau banke – iš pradžių viename, po to – kitame, kur žingsnis po žingsnio siekiau karjeros. Žvelgiant iš šalies – viskas atrodė idealiai. Karjerą pradėjau banko klientų aptarnavimo skyriuje, kur turėjau spręsti visų apsilankiusių klientų problemas, o vėliau jau dirbau su privačiais klientais – tapau asmenine bankininke. Buvo sudarytos visos sąlygos tobulėti, planuotis savo laiką – net nepajutau, kaip prabėgo 7 metai.


Lūžis. Visgi vis labiau pradėjau justi, kad tai – ne mano vieta. Po darbo jausdavausi kaip išsunkta, pavargusi. Su gyvenimo draugu pradėjome daugiau atostogauti – vis vyliausi, kad tai tiesiog išsekimas. Tačiau teigiamas poveikis tęsdavosi tik kelias dienas – ir vėl būdavo sunku atsikelti, niekaip negalėjau rasti vidinės motyvacijos.

Ir iš tikrųjų šioje situacijoje labiausiai turėčiau padėkoti savo antrajai pusei – mano draugas vis kartojo, kad žmogus neturi leisti savo laiko ten, kur jis nelaimingas, kur jam negera ir nemiela. Be šio paskatinimo ir palaikymo aš tikrai nebūčiau ryžusis permainoms.


Augimas. Išėjusi iš darbo pirmiausiai savęs nuoširdžiai paklausiau, ką iš tikrųjų norėčiau veikti. Taip atėjo atsakymas, kad tai – grožio industrija, kuria domėjausi visuomet. Matyt, įtakos turėjo ir tai, kad mano mama taip pat darbuojasi šioje sferoje. Tad natūraliai mano gyvenime atsirado masažas. Paskyriau visus metus tobulėjimui – baigiau masažo mokyklą, kur išmokau daryti limfodrenažinį, anticeliulitinį ir klasikinį masažus. Kadangi pradėjau gilinti žinias šioje srityje, susidomėjau LPG technologija – ši nauja technologija itin žinoma pasaulyje, bet dar nauja pas mus. Mano dėmesį patraukė, kad tai – 100 proc. natūrali. technologija, kuri sukurta ir ištobulinta Prancūzijoje, teigiamai įvertinta 145 mokslinių tyrimų. Procedūrų metu natūraliu būdu šalinami nereikalingi kūno riebalai, lyginamas celiulitas, aktyvinamas endogeninis kolagenas, elastinas, hialurono rūgštis ir taip tvirtinama kūno bei veido oda. Nuvykau į Latviją į mokymus, gavau licenziją ir ėmiau dirbti – pajutau, kad ši veikla yra būtent tai, ko ieškojau.


Įkvėpimas. Kartais galvoju, kad, jei būčiau pasiėmusi pertraukos metus (gap year), būčiau iškart ėmusis veiklos, kuri man patinka ir yra artima širdžiai, bet iš kitos pusės – besidarbuojant banke įgijau patirties, be kurios nebūčiau tokia, kokia esu. Komunikaciniai gebėjimai, streso valdymas, krizinių situacijų sprendimas, laiko planavimas – šie įgūdžiai itin praverčia ir dabartinėje veikloje.


Merginoms, kurios yra nepatenkintos dabartiniu darbu, siūlyčiau visų pirma į savo gyvenimą pažvelgti iš šalies – gal įmanoma dabartinėje įmonėje išbandyti kitą poziciją; gal verta paprašyti galimybės bent dieną dirbti iš namų; gal tiesiog reikia daugiau laiko sau?


Jei niekas nepadeda, tuomet, verta sąžiningai pakalbėti su savimi, ko nori iš gyvenimo. Būtinai pasidalinki šiomis mintimis su artimaisiais – tai kartu padės patikrinti ir aplinką – jei tai tavo tikri draugai ir gyvenimo partneris, tuomet neabejotinai sulauksi palaikymo. Būtent tai man labiausiai ir padėjo priimant šį nelengvą sprendimą. Svarbiausia, kad ir kaip banaliai beskambėtų, nebijoti išeiti iš savo komforto zonos, nes kitaip ir toliau gyvensi sena vaga.


Ateitis. Su draugo pagalba išsinuomojau patalpas ir įsigijau vieną LPG aparatą. Komunikacija feisbuke, instagrame ir internetinė svetainė jau padėjo susikurti pastovų klientų ratą ir jau pamažu planuojame įmonės augimą. Nuolat vykstu į seminarus, domiuosi naujovėmis, kurios paskatina šios technologijos efektyvumą ir tikiu, kad šis etapas – tik visa ko pradžia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis