Merginų išpažintys: ne pačios maloniausios staigmenėlės gyvenant bendrabučio kambaryje

Kol neturi savo būsto, tenka gyventi su visokiomis kambario draugėmis. Piktuoju neminime, bet prisimename linksmus nuotykius su sugyventinėmis.

Per ketverius studijų metus turėjau daugybę kambario draugių. Suskaičiavau, kad teko gyventi su 15 skirtingų merginų. Pamenu, pirmaisiais metais gyvenome trise. Kartą grįžtu po savaitgalio į bendrabutį, praveriu duris ir regiu: visas kambarys išpieštas vyriškais organais. Stalai, kėdės, spintos, sienos, lubos, grindys... Įdomus vaizdas, sakyčiau. Stovėjau praradusi amą. Aišku ta, kuri tai padarė, grįžusi ilgai valė savo darbelius. Bet net ir vėliau su kita kambario drauge vis aptikdavome kokį nors nuo baldų nenuvalytą pasididžiavimą.


Turėjau kambario draugę, panašią į pavydų vaikiną ir rūpestingą mamą drauge. Nuo pat pirmosios bendro gyvenimo dienos ji nusprendė, kad esame panašios ir tapsime neperskiriamomis draugėmis. Draugystė netrukus virto klausimais: kur, su kuo išeini, kada grįši? Jei gaudavau SMS, draugė atstriksėdavo jos paskaityti. Darėsi nejauku, net šiek tiek kraupoka. Teko meluoti, kad keliuosi gyventi kartu su vaikinu. Išsikrausčiau į kitą butą, net mobiliojo numerį pasikeičiau, nes ji kasdien mane atakuodavo SMS, kaip jai esą liūdna be manęs gyventi.


Viena kambario draugė nusilupdavo svogūną ir grauždavo jį kaip obuolį. Šiaip svogūnus mėgstu, bet tokiais kiekiais... Kvapelis kambaryje buvo nepanaikinamas, net drabužiai trenkė svogūnais. Visaip bandžiau ją perkraustyti į kitą kambarį, ir man pavyko!


Gyvenau su kita mergina dviejų bendrabučio kambarių bloke. Ji buvo keistoka, bet maloni. Tik stulbino, kad labai mėgo privatumą: nenorėjo, kad pas ją užeičiau į kambarį, nors pati pas mane užsukdavo dažnokai. Pažinojau merginą dvejus metus, o jos šukuosena buvo vis tokia pat: plaukų ilgis ir spalva nekito. Vieną vakarą jos nebuvo kambaryje, ir aš, smalsuolė, nutariau pažiūrėti, kaip jos kambariukas įrengtas. Matau — rankų darbo lentyna, o kampe kas? Dieve, merginos galva, veidu nusukta į sieną... Pasirodo, kad mano kaimynė vaikystėje susirgo neišgydoma liga, todėl yra visiškai plika. Turi du visiškai vienodus perukus, nes vieną jų reikia kartkartėmis sutvarkyti. Nesmagiai pasijutau, kad tiek laiko tai buvo nuo manęs slepiama. Tikrai būčiau supratusi ir palaikiusi. Kita vertus, tikriausia gyvenimas ją išmokė atsargumo.


Šiais metais atsikrausčiau į bendrabutį, gyvename dviese, bet nuotykių netrūksta. Kai kurie kambario bičiulės veiksmai nepakartojami! Girdėjote kada nors apie ūkinio muilo tirpalą drabužiams plauti? Aš taip pat ne, bet neseniai teko išgirsti. Va, ir dabar žiūriu į pusės litro stiklainį, kuris stovi garbingiausioje mano sugyventinės kambario dalyje: sieninėje spintelėje. Reikia skalbti drabužius — tirpalas nupilamas, o stiklainis užsukamas ir padedamas į vietą. O dėl vieno dalyko išvis vos nenukritau. Teko matyti merginą, besiskutančią kojas kibire? Man teko, draugė skutasi jas įmerkusi į kibirą. Ir dar viduryje kambario. Štai jums įrodymas, kad gyvenimas spalvingas.


Gyvenau su pirmojo kurso studente. Paraginta kambaryje laikytis tvarkos, ji rado genialią išeitį: savo drabužius bei daiktus kišdavo po lova arba mesdavo į lovą ir uždengdavo apklotu. Na, kad tvarkingiau atrodytų...

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis