Lėtinio nuovargio sindromas – pavojinga būsena, kankinanti vis daugiau žmonių

(1)

Diagnozuoti sau depresiją labai populiaru. Ji kalta dėl blogos nuotaikos, vangumo ir nuovargio. Ar tik ji? Išsiaiškinkime. 

Rytą vos ne vos išsiriti iš lovos ir bandai kavos puodeliu pažadinti energiją. Vakarykštis nuovargis neišgaravo, nors kažkaip miegota... Tikriausia dirbi įtampos krečiamą darbą, galvoje nepaliaujamai sukasi įsipareigojimai ir užduotys? Prie dienos rūpesčių pridėk polinkį vėlai užmigti, kelis pabudimus per naktį — štai ir jautiesi nuolat pavargusi. Tačiau tai nereiškia, jog sergi depresija. Nors nuolatinis nuovargis yra vienas pirmųjų jos požymių, šįkart jį turi suprasti kaip organizmo siunčiamą ženklą sustoti. Gali būti, kad tau gresia tapti pasaulinės epidemijos auka — tapti viena iš daugybės dirbančių jaunų moterų, kurias kamuoja chroniško nuovargio sindromas. Kas tai yra ir kaip, užuot panikavus, jo atsikratyti?


Tarsi akmuo ant pečių


Pirmą kartą apie chroniško nuovargio sindromą prieš 30 metų prabilo amerikiečiai. Daugybė žmonių dėl nepaaiškinamų priežasčių pradėjo skųstis keista liga, šiek tiek primenančia gripą. Neradę rimtos ligos priežasties ir paanalizavę įvairius atvejus, mokslininkai nustatė: dominuojantis keistos ligos požymis — nuolatinis nuovargis, dauguma ligonių — jauni, veiklūs, daugiau kaip 14 valandų per parą dirbantys ir po kelerius metus neatostogavę žmonės, visomis jėgomis siekiantys karjeros aukštumų, vadovaujamų pozicijų verslo srityje.


Šiais laikais dėl chroniško nuovargio sindromas apninka vis įvairesnių profesijų žmones: pardavėjus, vairuotojus, mokytojus, vadybininkus. Tai — visuomenės liga. Pavyzdžiui, JAV nuovargio sindromas kamuoja vieną iš trijų šimtų vyresnių nei 18 metų gyventojų, jo požymiai: nuolatinis vangumas ir mieguistumas, kuris nepraeina net pailsėjus. Savijauta panaši į persišaldymą: kamuoja raumenų, sąnarių skausmai, pakyla temperatūra, atrodo, kad prasidėjo uždegimai ar kokios nors infekcijos. Tyrimų duomenimis, tokio nuovargio apimto žmogaus darbingumas sumažėja beveik du kartus.


„Atrodė, dirbu ne daugiau nei kiti kolegos, tačiau vieną dieną pasijutau tarsi plaukiojanti ore. Norėjau miego, skaudėjo pečius, — pasakoja 29 metų finansų analitikė Vydmantė*. — Darbai krito iš rankų, bosas tai netruko pastebėti. Liepė kreiptis į gydytoją, nes jo akivaizdoje pradėjau šniurkščioti nosimi, purtė šaltis.“ Mergina pamanė, kad persišaldė, tačiau negalavimus ignoravo. Kiek iš mūsų neina į darbą, jei nosį užgula sloga ar skauda gerklę? Vydmantė irgi namie nesėdėjo. Tačiau peršalimo simptomai nedavė jai ramybės tris mėnesius. Dirbti darėsi vis sunkiau. Į galvą nelindo jokia svarbi informacija. Maždaug po metų merginai buvo nustatytas chroniško nuovargio sindromas.


Šį sindromą lengva supainioti su virusine infekcija arba kvėpavimo takų ligomis, bet persišaldymas praeina, o chroniško nuovargio sukelti požymiai kankina kelias savaites ar mėnesius. Šiaip sau nuovargis kūno nepalieka. Spontaniškai nepasveikstama. Gydyti nuovargį būtina, nes dėl jo kenčia imuninė sistema ir nervai. Tačiau žmonės iš nekomfortabilios būklės bando gelbėtis stimuliuodami energiją: geria stiprios arbatos, kavos, tonizuojamųjų gėrimų, bando atsipalaiduoti rūkydami ir vartodami alkoholį. Bet tai nepadeda, nes neįmanoma stimuliuoti energijos, jei jos neturi. O taip gelbėdamasis žmogus iš tiesų ruošia terpę vienai žalingų priklausomybių.


„Chroniško nuovargio sindromas dažnai lydimas patologinio išsiblaškymo ir negebėjimo sutelkti dėmesį, — sako psichologė Karolina Čirgelytė. — Kartais tai susiję su emociniu nestabilumu, nervingumu, apatija, bloga nuotaika be priežasties, nepaaiškinamu nerimu, nemotyvuota baime.“ Sindromas išgydomas ir be piliulių, tačiau gydymo metodai, pasak psichologės, labai individualūs, priklauso nuo ligos įsisenėjimo, simptomų bei asmenybės ypatumų.


Tinginystė ar liga?


„Grįžusi namo norėdavau tik prigulti. Neidavau su draugais į vakarėlius, markstydavausi ant sofos priešais televizorių“, — apibūdina nuolatinio nuovargio būseną 27 metų Auksė*. Niekas iš artimųjų negalėjo suprasti, kas nutiko žvitriai merginai. Mama pradėjo Auksei priekaištauti, kad ši išsisukinėja nuo namų ruošos darbų. Draugai prunkštė, kad ji prieš laiką paseno. Kol sužinojo diagnozę, mergina ir pati save laikė nevykėle. „Vis klausdavau, kodėl man taip atsitiko“, — prisimena Auksė.


„Chroniško nuovargio sindromas susijęs su individualiomis žmogaus savybėmis: gyvenimo būdu, imunine, endokrinine ir nervų sistemomis“, — aiškina terapeutas Romualdas Jankauskas. Nuolatinis nuovargis yra organizmo alinimo patekus į tam tikras konfliktines aplinkybes padarinys. Tačiau dėl konkrečių sindromo priežasčių ekspertai tebesiginčija: terapeutai, imunologai, psichiatrai, reumatologai, kitų sričių gydytojai vis dar nesijaučia iki galo šį reiškinį ištyrę.


Neuropatologų žodžiais, nuovargio sindromo kamuojamus žmones aplinkiniai labai dažnai laiko kaprizingais simuliantais, nes šie be perstojo slampinėja pakampiais, užuot ėmęsi rimto darbo, paprašyti ką nors atlikti, jie pradeda skųstis nuovargiu, bejėgiškumu. „Tai labai klaidina, nes jauni, iš pažiūros fiziškai stiprūs žmonės negali dirbti produktyviai. Jie tiesiog neturi jėgų, kad ir kaip stengtųsi sukaupę valią. Laikui bėgant šis sindromas tik progresuoja. Jeigu nuovargio būsena vargina kelis mėnesius, reikia kreiptis į gydytoją“, — svarsto neuropatologas Žilvinas Masionis.


Mokslininkų teigimu, moteris chroniškas nuovargio sindromas puola 2—3 kartus dažniau nei vyrus, ypač 25—45 gyvenimo metais, — regis, per patį jėgų žydėjimą! Pasaulinės statistikos duomenimis, nuolatinis nuovargis labiau kamuoja dirbančiuosius protinį darbą, įgijusiuosius aukštąjį išsilavinimą, finansiškai apsirūpinusiuosius. Jie dažniausia lenkia kolegas darbštumu, atsakingumu, bet neleidžia sau pakankamai pailsėti, atsipalaiduoti. Labiau pasidomėję sužinotume, kad praeityje jie išgyveno šeimos dramą (skyrybas, artimo žmogaus netektį), psichologinę traumą, jų menka savivertė ir per stiprus kaltės jausmas. Pernelyg aktyviu darbu jie stengiasi kompensuoti negatyvius praeities veiksnius ir taip kenkia savo sveikatai.


Miego mokslas


Lėtinis nuovargis — labai subjektyvus požymis, todėl gydytojai dažnai jį priskiria kitoms ligoms. Tikslią diagnozę galima nustatyti tik nuodugniai patikrinus sveikatą. Kita vertus, neseniai ėmęs nuovargį jausti žmogus ir pats gali nemažai dėl savęs nuveikti. Logiška, kad iš pradžių reikės šalinti nuovargio priežastis ir stiprinti imuninę sistemą. Gydytojai įspėja: privalu grąžinti į normas darbo ir poilsio valandų santykį. Neprošal relaksacija — fitoterapija, autogeninės treniruotės ir šiek tiek fizinio aktyvumo. Beje, nuovargio kamuojamam žmogui pavojinga persistengti — per didelis fizinis krūvis sekina organizmą.


„Grįžtu namo vos vilkdama kojas, bet atsigulusi į lovą negaliu užmigti. Kai pagaliau pavyksta, po kelių valandų vėl pabundu nuo gatvės garsų, į kuriuos seniau, regis, nekreipdavau dėmesio“, — skundžiasi 26 metų Sigita*. COSMO kalbinti gydytojai sutiko: tokią savijautą galėtų sukelti įvairūs su sveikata susiję veiksniai, pavyzdžiui, prasta mityba, bet dažniausia nemigos priežastis — pernelyg didelė įtampa dieną. Nuo pat ryto žmogus kaip užsuktas — laksto darbe, bendrauja su šeima, tvarko buitinius rūpesčius, bėga pasimatyti draugais, o jei dar kasdien vyksta vakarėliai, emocijos pašėlsta — blaškosi nuo labai gerų iki visiškai blogų. Ir diena iš dienos čiulpia žmogų, kol galop naktimis jis apskritai nebesugeba užmigti. Kitaip tariant, persisotina įvairių emocijų.


Mesti darbo ar draugų atsisakyti neįmanoma, todėl medikai siūlo lėtinti tempą — mažinti įsipareigojimų: netvarkyti visų buitinių rūpesčių iš karto, išsirinkti vieną vakarėlį, nueiti į kelis būtiniausius susitikimus. Net smulkūs teigiami pokyčiai gali duoti naudos. Sutaupytą laisvą laiką patartina skirti mieliems asmeniniams dalykams: klausytis muzikos, pasivaikščioti, net paprasčiausia paslampinėti namie. Reikia daryti tai, kas teikia laisvės, erdvės ir pasitenkinimo pojūtį.


Jeigu gulint lovoje sunku užmigti, amerikiečių mokslininkai siūlo keletą pratimų. Pirmiausia stenkis gulėdama koncentruotis į ką nors malonaus. Jeigu po 20 minučių vis dar negali sumerkti akių, kelkis. Nueik į kitą kambarį ir imkis ne itin smegenis bei kūną stimuliuojančios veiklos, pavyzdžiui, paskaityk lengvą romaną. Kai pasijusi pavargusi, šlepsėk į lovą. Beje, nepatartina prieš miegą gerti kavos ir ilgai knapsėti prie kompiuterio.


Mokslininkų teigimu, tik išmiegoję mums būtinų valandų kiekį atgaiviname emociškai ir fiziškai išsekintą organizmą. Vieniems pakanka pamiegoti penkias valandas, kitiems reikia aštuonių ar net dešimties. Kaip nustatyti, kiek miego reikia dėl sveikatos? Medikai pataria atlikti nedidelį testą: visą savaitę miegoti po aštuonias valandas. O savaitgalį pabandyti išmiegoti, kiek norisi. Natūraliai pabudai praėjus ne aštuonioms, bet penkioms valandoms? Štai tiek tau iš tiesų ir reikia. Jeigu pūtei į akį 10 valandų, vadinasi, tavo organizmui reikia daugiau laiko jėgoms atnaujinti.


Ar įmanoma persimiegoti? Gydytojai tai neigia. Kita vertus, nesveika per ilgai gulėti lovoje nubudus. O jeigu vartaisi lovoje nepavargusi, gali pradėti skaudėti galvą. Pasitaiko atvejų, kai iš nuovargio nebepavilkdamas kojų žmogus krinta miegoti dieną. Jei tai kartojasi nuolat, galima įtarti depresiją.


Energijos siurbikai


Susinervinus kūnas ima gaminti daugiau hormono kortizolio, organizmą laikinai užplūsta energija ir suteikia jėgų kritinei situacijai įveikti, gavęs apgaulingą energijos pliūpsnį, kūnas atsipalaiduoja. Įsivaizduok, kad tave ilgiau drasko stresinės situacijos, organizmas tiesiog pripumpuotas streso hormono, o progos atsipalaiduoti nėra: kortizolis galop sutrikdo virškinimo sistemos veiklą. Štai kodėl susinervinus medikai siūlo nepamiršti ne tik bent 20 minučių pajudėti, bet ir šiek tiek užkąsti lengvo maisto — kad neprarastum energijos atsargų.


Beje, ar žinojai — maistas taip pat gali vogti tavo energiją? JAV dietologai nurodo kelis kaltininkus, svarbiausias jų — gėrimai su kofeinu. Du puodeliai kavos rytą padeda atsibusti ir sutelkti dėmesį, tačiau po kelių valandų imi blaustis. Jeigu vėl griebsiesi kavos, įsisuksi kaip voverė į ratą — tavo savijauta visą dieną šokinės nuo energijos pakilimo iki mieguistumo. Dietologų teigimu, alkoholiui taip pat būdingas panašus poveikis. Du kokteiliai neša ant sparnų, bet netrukus energija atslūgsta. Jos tuščiai nešvaistysi laikydamasi principo išgerti ne daugiau kaip tris puodelius kavos, kolos ar arbatos per dieną. Stenkis šių gėrimų vartoti iki 16 valandos. Per vakarėlį, juolab jei kitą dieną reikia į darbą, apsiribok dviem lengvais kokteiliais.


Antra vertus, nevalia dėl nuovargio kaltinti tik streso ar maisto. Jis gali būti ir skydliaukės ligų, anemijos, sezoninės alergijos požymis. O kur dar kas mėnesį mūsų gyvenimą jaukiantys hormonų santykio pokyčiai (kai sumažėja progesterono, tampi irzlesnė, ir blogiau miegi).


Arčiau sezoninės depresijos


Depresija būna įvairių formų, ją lengva supainioti su chronišku nuovargiu. Tačiau nepulk sau diagnozuoti šios ligos. Ji dažniau aptariama spaudoje, apie ją daugiau kalbama, tačiau tai nereiškia, kad ja sergi (ligą gali nustatyti tik gydytojas).


Statistikos duomenimis, depresija dažniau serga žmonės, patyrę stiprių sukrėtimų (išgyvenę skyrybas, avariją, stichinę nelaimę, užpulti ar išprievartauti). Depresijos kaukės įvairios, bet, skirtingai nei chroniško nuovargio, jos simptomai rimtesni. Pradeda labai skaudėti galvą, šokčioja kraujospūdis, juntami skausmai širdies srityje, sutrinka judesiai.


Paprastai į depresiją linkę žmonės nuo vaikystės kenčia dėl nepakankamos savivertės. Jų nuotaika minorinė. Jiems nebūdingas polinkis į egoizmą ar lyderystę — priešingai, jie altruistai ir geručiai. Aplinkiniai dažnai jiems guodžiasi, ieško psichologinės paramos, o jie tuo tarpu beveik niekada nesiskundžia. Mokslininkų teigimu, jei apibendrintume į depresiją linkstančio žmogaus psichologinį portretą, tai būtų perfekcionistas, negebantis prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir valdomas negatyvaus mąstymo: visas nesėkmes priskiriantis sau, o sėkmę — tik išoriniams veiksniams.


Tačiau net jei ir šiame aprašyme įžvelgi sau būdingų elgesio ypatybių, privalai mąstyti pozityviai. Ir žinoti kelis liūdesio, nuovargio bei blogos nuotaikos vaistus. Pats veiksmingiausias — saulės šviesa. Jos Lietuvoje žiemą ir ankstyvą pavasarį beveik nėra, todėl šviesos terapija gali būti neprastas pakaitas. Norėdama išsivaduoti iš slogučio, namie sukurk vasarišką atmosferą: apsistatyk gėlėmis, apsupk save ryškiais daiktais, valgyk ryškiaspalvių vaisių bei daržovių.


Turbūt pastebėjai, kad spalvos daro įtaką nuotaikai bei jausmams? Gydymas spalvomis — geras būdas įveikti nemigą, skrandžio sutrikimus, šlubuojančią kvėpavimo takų sistemą. Be to, tinkamos spalvos stimuliuoja imunitetą, daro teigiamą įtaką hormonų pusiausvyrai. Gydytojai refleksoterapeutai spalvas vadina sielos vitaminais. Depresiją įveikti padeda geltona spalva (stimuliuoja nervų sistemą ) ir oranžinė (aktyvina budrumą, sudaro šilumos ir gerumo įspūdį). Į sveikas spalvas pakanka žiūrėti, rengtis tokios spalvos drabužiais, dekoruoti jomis interjerą. O štai violetinės, juodos, rudos, pilkos ir tamsiai mėlynos subjurus nuotaikai patartina vengti. “Išmok suvokti savo jausmus ir patikrink juos protu.


COSMO kalbinti gydytojai taip pat primena: dvasinę pusiausvyrą gali sujaukti dietos. Kartais depresiją sukelia vitaminų bei mikroelementų stygius. Medikų nuomone, dažniausia dėl nuovargio kenčiantiems pacientams trūksta B grupės vitaminų, vitamino C, kalio, cinko, geležies, pastebimas magnio ir kalcio disbalansas. Naudingas organizmui medžiagas naikina rūkymas, alkoholis, kofeinas, net kai kurios kontraceptinės tabletės. Todėl jei jautiesi prastai fiziškai ir pasaulį matai tamsiomis spalvomis, tik gydytojai nustatys, kas teikia minorinį toną — kūnas ar širdis. Tačiau nesisielok, tai išgydoma. Jei pati to norėsi.


*Merginų vardai pakeisti

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis