Lyčių nelygybė: vyrus linkstama vertinti už potencialą, moterys vis dar vertinamos pagal rezultatus

Vertinant kandidatų į darbą gyvenimo aprašymus, lytis turi reikšmingos įtakos sprendimui priimti kandidatą į darbą ar ne. Vos šešerių metų vaikai yra paveikti įsitikinimų, jog „berniukai – protingi“, o „mergaitės labiau stengiasi“. Šalyse, kur stipri lygybės kultūra, skirtumai tarp vidutinius gabumus turinčių berniukų ir mergaičių rezultatų matematikoje linkę išnykti, rodo tyrimai. 

Vilniuje, Prezidentūroje, pristatyta studija „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ atskleidė, kad lyčių stereotipai mūsų visuomenės narius paliečia labai anksti – jau nuo 6-erių metų. Studija, kurią atliko žinoma vadybininkė Milda Dargužaitė ir jauna tyrėja Ugnė Litvinaitė, parengta asociacijos „Lyderė“ iniciatyva. Ji pristatyta spalio 11-ąją. Būtent šią dieną Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautine mergaitės diena.


Vertinant kandidatų į darbą gyvenimo aprašymus, lytis turi reikšmingos įtakos sprendimui priimti kandidatą į darbą ar ne. Vos šešerių metų vaikai yra paveikti įsitikinimų, jog „berniukai – protingi“, o „mergaitės labiau stengiasi“. Šalyse, kur stipri lygybės kultūra, skirtumai tarp vidutinius gabumus turinčių berniukų ir mergaičių rezultatų matematikoje linkę išnykti, rodo tyrimai. 


 „Nors išsilavinusių moterų Lietuvoje daugiau nei vyrų, jos uždirba mažiau, eina ir žemesnes pareigas. Vis tik darbo sritis, patirtis, dirbtų valandų skaičius ir kiti veiksniai iki galo nepaaiškina, kodėl egzistuoja nelygybė, tad turime analizuoti ir kultūrinius veiksnius, mokytis atpažinti įvairius stereotipus bei jų įtaką mūsų sprendimams“, – teigia baltosios knygos „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ bendraautorė ir viena iš asociacijos „Lyderė” steigėjų M.Dargužaitė.


M. Dargužaitės teigimu, nors stereotipai, atrodo gana nekaltai, jie ypač grėsmingi dėl to, kad veikia pasąmoningai, be jokių pastangų, ir retai keičiasi savaime. 


„Pirmas kriterijus, pagal kurį apibrėžiamas žmogus, yra lytis. Iš mokslinių tyrimų matome, kad stereotipiniai įsitikinimai apie moteris ir vyrus paveikia savęs vertinimą ir pasirinkimus jau labai ankstyvame amžiuje. Pavyzdžiui, vaikams pristačius 2 žaidimus, stebėta, kurį rinksis mergaitės ir berniukai. Stulbina, kad vos šešerių metų mergaitės buvo linkusios rinktis žaidimą „tiems, kurie labai stengiasi“, kai berniukai daugiau domėjosi žaidimu „labai protingiems“. Šis eksperimentas, pristatytas penkerių metų vaikams, tokio pasirinkimo skirtumo neatskleidė. Tai rodo, kad auklėjimo skirtumai pagal lytį turi lemiamą reikšmę asmenybės formavimosi laikotarpiu“, – sako baltosios knygos bendraautorė U. Litvinaitė.  


Kaip pažymi U. Litvinaitė, lyčių stereotipai lydi visą gyvenimą: „Stereotipai veikia pasirenkamos veiklos sritis, o priešingu atveju gali kliudyti pasiekti rezultatų. Ypač stereotipo grėsmės poveikis rezultatams išauga, kai moterys užima aukštas pozicijas arba užsiima veikla, tipiškai priskiriama vyriškai lyčiai. Taip pat žymią įtaką moters galimybėms turi stereotipiniai įsitikinimai apie moters pareigas namuose ir šeimoje“.


Baltosios knygos autorės pabrėžia, kad „lytims tradiciškai priskiriami bruožai nėra biologinės tikrovės atspindys, ką pripažįsta ir dauguma mokslininkų. Priešingai – per auklėjimą, bendravimą, kultūrą diegiame įsitikinimus apie moterų ir vyrų gebėjimus bei savybes, taip apribodami jų galimybes“. 


Lietuva išsiskiria kaip itin stereotipizuotų įsitikinimų valstybė europiniame kontekste. Eurobarometro „Lyčių stereotipizavimo“ indekse, kur vertinami tokie europiečių teiginiai, kaip „moterys dažniau nei vyrai daro sprendimus remdamosi emocijomis“, Lietuva užima trečiąją vietą ES – stereotipizuoto mąstymo gajumu nusileidžiame tik Bulgarijai ir Vengrijai. 


„Mūsų mąstymas – stebėtinai inertiškas. Įvairios studijos parodo, kad stereotipiškos nuostatos apie save ir kitus daro įtaką mūsų sprendimams ir karjeros pasirinkimams. Visuomenėje tiesiog stinga žinių, platesnės perspektyvos, savistabos. Tik tą suprasdami galėsime daryti pažangą“, – įsitikinusios studijos autorės.  


Atliekant studiją, paaiškėjo, kad šališkumas lyčių atžvilgiu būdingas įvairiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, lyties ar pažiūrų. Tyrimai taip pat rodo, kad vyrus linkstama vertinti už potencialą, moterys dažniau vertinamos tik pagal rezultatus. Moterys dažniau kritikuojamos ir už asmenines savybes. 


Auklėjant skirtingų lyčių vaikus, skiriasi tėvų balso tonas ir auklėjimo principai, o tai kliudo pasireikšti visam vaikų gebėjimų spektrui: žaidimas erdvinį suvokimą skatinančiais žaislais susijęs su gebėjimu erdviškai mąstyti, tačiau tokius žaidimus dažniau skatinami žaisti berniukai.


Stereotipinis moterų vaizdavimas reklamoje daro įtaką jų pačių savęs vertinimui – eksperimente dalyvavusios moterys, pamačiusios stereotipines reklamas, rodė mažiau susidomėjimo darbo pasiūlymais matematinių mokslų profesiniame lauke bei rečiau matė save kaip galinčias užimti lyderių pozicijas.


Nors Lietuvoje didžiąją dalį sveikatos darbuotojų (87 proc.) sudaro moterys, jos uždirba vidutiniškai 271 Eur per mėn. mažiau. Didžiausias atlyginimų atotrūkis - finansų ir draudimo sektoriuje, kur atlyginimų skirtumas yra net 759 Eur. Skaudžiai pajamų nelygybė veikia vienišas motinas – jos uždirba 33,4 proc. mažiau nei vieniši tėčiai. Biržinėse verslo bendrovėse Lietuvoje vadovų pozicijas užima 30 proc. moterų, generalinių direktorių – 16,7 proc., tarp aukščiausių vadovų – 0.  

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis