Draugės, kurių priešams nelinkėtum! Niekada jai neatleisiu to, ką man padarė

Gyvenime tikriausiai kiekvienam tenka susidurti su išdavystėmis, bet kai iš pasalų kerta patys artimiausi žmonės, būna tikrai skaudu.

Mane metė vaikinas. Istorija banali: „Tu man pernelyg gera, aš tavęs nevertas, tu dar surasi savo svajonių vyrą...“ Sėdžiu, verkšlenu, pasakoju viską artimiausioms draugės. Jos, žinoma, bando visaip mane palaikyti - vardina visus esamus ir nesamus jo trūkumus. „Oi, bet gi jis tikrai nebuvo pats geriausias variantas, - aiškina mano geriausia draugė. - Tavo vietoje nesukčiau sau galvos, kas jau kas, bet jis tikrai to nevertas.“ Bet gal ir tikrai, iš šalies dažnai geriau matosi! Tokioje situacijoje draugės - geriausias vaistas. Aha... Spėkit, ką sužinojau vos po mėnesio? Didžioji mano patarėja, taip bandžiusi įtikinti, kad jis manęs nevertas, jau porą savaičių su juo susitikinėja. Ir ne jis ją susirado - pati jam parašė.


Turėjau draugę nuo smėlio dėžės laikų. Kartu ėjome į mokyklą, vėliau ji persikraustė į Vilnių studijuoti, o aš likau Kaune. Draugystė liko stipri, kokia ir buvo iki tol. Po poros metų nusprendžiau persikelti į Vilnių. Mano draugė kaip tik ieškojo, kas norėtų kartu su ja gyventi. Paskambinau džiaugsmingai pranešti žinią, kad būsime kambariokės, o ji pasimetusi atsakė, kad jau surado merginą, norinčią kartu nuomoti butą. Viskas suprantama, jeigu sutarta, tai sutarta. Po poros mėnesių toji nuomininkė netyčia prasitarė, kada ir kaip surado skelbimą. Mintyse paskaičiavau, kad datos nesutampa - aš savo draugei gyventi kartu pasiūliau savaite anksčiau, o ji mane tikino jau turinti nuomininkę. Tiesiai šviesiai paklausiau, kodėl ji nenorėjo gyventi su manimi. Pasirodo, aš tokia... kaip čia pasakius.... kaimietė. Tiesiog ne jos lygio. Tokia ta tikra, stipri moteriška draugystė.


Tokios geriausios draugės priešui nelinkėčiau. Kartu buvome nuo pradinių klasių. Atrodo, žinojome visas viena kitos paslaptis. Laikiau ją ne tik geriausia savo drauge, bet ir sese. Tik toji „sesė“, pasirodo, buvo tikra gyvatė. Tiesa išaiškėjo tuomet, kai dėl neaiškių priežasčių išsiskyriau su savo vaikinu. Viskas buvo gerai ir vieną dieną BAM! - jis mane palieka, į žinutes neatsako, telefono ragelio nekelia. Kaip kvailelė stovėjau prie jo durų ir laukiau, kol grįš namo tam, kad išsiaiškinčiau viską iki galo. Pasirodo, mano geriausia draugė jam pripasakojo nebūtų dalykų - ką aš apie jį galvoju, ką pasakoju kitiems žmonėms, kaip buvau jam neištikima ne vieną kartą. Klausiausi ir kraupau - kaip žmogus gali tiek daug prisifantazuoti! Šiaip ne taip įkalbinau savo buvusį vaikiną surengti mano draugei akistatą - pakviečiau ją į kavinę ir tarsi atsitiktinai atėjo jis. Reikėjo matyti jos veidą, galvojau nualps vietoje. Su vaikinu susitaikėm, bet tai gyvatei iki šiol neatleidau ir nežinau kada atleisiu. Nebūtų dalykų apie mane teko išgirsti ne tik mano vaikinui, bet ir kitiems mano draugams.  

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis