Vyro laiškas moterims: sugrįžkite į realybę ir nusiimkite savo įsivaizduojamas karūnas

Jei tavyje apsigyveno princesė, nieko nelaukdama ją žudyk. Kol ji nesugadino tau gyvenimo.

Vasilijus D.

Psichologai teigia, jog „princesės sindromas“ prasideda dar vaikystėje: mergaitės žiūri animacinius filmukus ir įsivaizduoja save Pelenėmis, Snieguolėmis ar kokiomis fejeriškai kvailomis, tačiau gražiomis herojėmis – ir viskas, joje apsigyvena princesė, kurią dabar tereikia tik laiku palaistyti ir patręšti. Kuo ir užsiima mama su tėčiu – savo begaline meile: viską vaikeliui leidžia, lepina ir tikina, jog ji iš tiesų yra princesė. Aš ne psichologas, patikėsiu jų žodžiu. O tavęs paprašysiu patikėti manimi: princesę savyje reikia žudyti. Nes moteris su šiuo sindromu – apgailėtinas reiškinys, garbės žodis.

Aš – moteris, vadinasi, aš...

...deivė, ikona, aktorė, karalienė, nu, kas tik nori. Panelę su princesės sindromu labai lengva atskirti pagal jos pabrėžtiną „moteriškumą“. Ji giriasi tomis savo X chromosomomis it kokia pupytė naujais papais: galima pagalvoti, kad būti homo sapiens patele – kažkokia neįtikėtina sėkmė, prizas evoliucijos loterijoje. Princesės „moteriškumas“ visiškai mistinis – ta prasme, kad panelė labai rimtai priskiria sau kažkokias ypatingas savybes. Ji aiškina, kad „kiekviena moteris – tai tikroji ragana“, kad ją „sunku rasti, lengva prarasti ir neįmanoma užmiršti“, tai ji turi kažkokią neįtikėtiną valdžią vyrams, kuri egzistuoja tik jos galvoje. Ir ji visa tai dėsto labai rimtu veidu! Išprotėti galima. Ir žinai, kas juokingiausia? Pasaulyje gyvena virš 7 milijardų žmonių. Pusė jų – moterys. Tačiau mūsų princesės tai nei kiek neišmuša iš vėžių, nes ji nuoširdžiai tiki tuo, apie ką rašau toliau.

Aš – unikali!

Unikali ir nepakartojama. Retas briliantas, mergaitė, kurią mums atsiuntė žvaigždės – su auksiniu pampersu, be abejo. Instagrame tokių unikalių nors kibiru semk – ir visos jos viena nuo kitos nesiskiria. Iš principo. Vienodi veidai, vienodi antakiai, vienodos pozos, vienodos frazės. Mes greitai nustosime kviesti merginas į restoranus: nueisi į tualetą, o grįžęs nebesuprasi, kuri iš tų vienodų lėlyčių atėjo su tavimi. Nors problema ne tai, kad visos tos princesės absoliučiai vienodos. Problema, kad visos jos vienodai kvailos. Totaliai. Mergaitės Pinokiai, kurioms galva reikalinga tik tam, kad nudažytų. Ir tai velniškai skaudu. Ne dėl to, kad jos neturi proto. Dėl to, kad princesė nutarė, jog ji jau yra „visiškai unikali asmenybė“ vien todėl, kad gimė. Ir užuot skaičiusi knygas, princesė deda asmenukes ir laukia susižavėjusių šūksnių. Ir gauna juos, eilinį kartą įtikindama save, jog ji tikrai ne tokia kaip visi. Tą pačią minutę šimtai jos klonų taip pat deda asmenukes ir gauna savo laikus. Ir visas šis štampuotų princesių draustinis šventai tiki savo unikalumu.

Aš verta geriausio!

Be abejo, princesė įsivaizduoja, kad jai, tokiai moteriškai ir nepakartojamai, priklauso ypatingos gėrybės. Prie jos kojų turi kristi raumeningas mėlynakis milijonierius su sužadėtuvių žiedu dantyse – tai čia mažų mažiausia.

Be abejo, taip neįvyksta, todėl nelaiminga princesė nuolat verkšlena, kad „tikrų vyrų neliko“. Tas „tikras vyras“ jos suvokimu – tai plastikinis Kenas, su kuriuo ji žaidė vaikystėje: tuščiagalvis be jausmų ir minčių. Priimti ir suprasti gyvo žmogaus princesė nesugeba: tuos, kas ją myli, laiko tarnais, visus kitus iš principo laiko niekuo. Problemos prasideda tuomet, kai ir puikūs princai, ir ištikimos freilinos ją palieka. Kas, be abejo, neišvengiama.

Vaikeli, tu jau užaugai

Įsivaizduok suaugusią moterį, kuri pučia seilių burbulus, mėtosi koše ir gūguoja. Norisi žavėtis? Nelabai. Norisi vykdyti kiekvieną jos norą? Abejoju. Niekas nenori elgtis kaip kūdikis. O panelės su princesės sindromu primena penkiametį vaiką. Jos mano, kad visas pasaulis sukasi aplink jų nuostabias personas, net neabejoja, jog paskutinis žodis turi būti jų ir šventai tiki, kad joms, tokioms unikalioms ir nepakartojamoms, kažkada kas nors tikrai įteiks karūną.

Ir iš tiesų tai nejuokinga. Merginos, grįžkite į realybę. Nė viena jūsų nesate princesė. Niekas nemes jums po kojomis karalystės vien dėl to, kad prisipūtėte lūpytes ir išsitreniravote stangrų užpakaliuką. Niekam nesinori aukoti savo vienintelio ir nuostabaus gyvenimo tam, kad gėrėtųsi kaip jūs šokate su savo bantukais, vaizduodamos Pelenę. Jūsų kaprizai – jūsų problemos. Karūna iš folijos – geras žaisliukas, bet tinka tik mažoms mergaitėms. Suaugusi moteris su įsivaizduojama karūna – apgailėtinas reiškinys. Vaikystė baigėsi. Sveika atvykusi į realų pasaulį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis