Emocijos, kurios griauna santykius

Kiekvieną dieną jaučiame begalę įvairiausių emocijų ir nė nesusimąstome, kad vienos iš jų mums naudingos, o kitos – kenkia. Šįkart pakalbėsime apie neigiamas emocijas, kurias pats metas mokytis tramdyti.

Pyktis. Jo keliamą pavojų suprasi adekvačiai įvertinusi situaciją, kuri jį sukėlė. Pavyzdžiui, skubi automobiliu į susitikimą, ir staiga tau kelią užkerta kažkoks pasipūtėlis. Žinoma, susinervini. Jeigu pyktis trunka apie minutę, normalu, tačiau jeigu visą dieną galvoji apie tą chamą prie vairo, tikrai nekas. Arba išliesi pyktį į aplinką, arba jis tvinks viduje, o tada jau lauk padarinių. Specialistų teigimu, jau kitą dieną žmogus pajunta sulaikyto pykčio rezultatą – padažnėja pulsas, šokteli kraujospūdis.

Ką daryti? Giedoti mantras ir mėginti nusiraminti – šiuo atveju beprasmiška, turi išleisti garą. Stenkis kaip nors išlieti šią galingą energiją. Tiks visoks fizinis aktyvumas: bėgimas dideliu greičiu, boksas (yra pavienių treniruočių tiems, kurie nepretenduoja tapti profesionalais), aktyvūs pratimai.

Shutterstock

Jeigu įniršis užvaldė darbe ir nėra galimybės apsukti kilometro aplink biurą, imk storą pluoštą panaudotų popieriaus lapų (kad sukurtum rankose įtampą) ir suplėšyk, tuo pat metu balsu išsakydama (jei aplinkybės neleidžia išrėkti) savo emocijas, – specialistų tikinimu, pykčio verbalizavimas padeda išvengti gerklės spazmo (kai žodis stringa gerklėje). Mūsų psichikai nesvarbu – drebi tiesą pykčio subjektui į akis ar įsivaizduoji, kaip jį plūsti.

Liūdesys. Kai buvome vaikai, mokėjome džiaugtis kiekvienu saulės spindulėliu, bet ilgainiui ėmė rastis vis daugiau priežasčių liūdėti. Liūdesio šaknys – mūsų mintys. Profesionalaus gyvensenos konsultanto ir knygų autoriaus Anthony Robbinso teigimu, mąstymas – tai pastangos kelti klausimus ir mėginti rasti į juos atsakymus.

Niurgzliai užduoda sau tokių klausimų, kurie vedžioja juos ratu ir neigiamai veikia nuotaiką. Kadangi mes nuolat mintyse kalbamės su savimi, pirmiausia, ką turi išmokti, – tai konstruktyviai derėtis su... savuoju „aš“.

Ką daryti? Keisk savo nuostatas. „Kodėl man nepavyksta?“ – į „Man viskas pavyksta“, „Aš vieniša“ – į „Greitai nebūsiu viena“. Kartok šias naujas nuostatas, kol pati patikėsi. Nepavyksta? Pažaisk, kad tuo tiki. Mūsų sąmonė tokia lanksti, kad nėra sunku pakeisti jos programą.

Shutterstock

Pavydas. Noras turėti tai, ko neturi, gali arba motyvuoti, arba nuodyti. Įkvėpti save kito pavyzdžiu yra puiku, o štai jausti nepasitenkinimą lyginant save su kitais – beprasmiška. Specialistų teigimu, kai žmogus susitelkia į savo pavydo objektą, emocinė energija susilaiko, užuot išėjusi į išorę. Prasideda dvasinė kova, jėgos senka, apima apatija, ima kamuoti nemiga.

Ką daryti? Nori tokio pat automobilio, sėkmingos karjeros, buto kaip tas, į kurį lygiuojiesi? Paanalizuok, kaip jis tai pasiekė, ir pasimokyk iš jo. Susidaryk galimybių sąrašą, nusistatyk tikslą, parenk planą, kaip jį pasiekti, ir veik!

Puikybė. Didžiuotis savo rezultatais, žinoma, reikia. O štai laikyti save dėl to viršesne už kitus ir demonstruoti pranašumą – jau puikybė, ir ji destruktyvi. Pirma, trukdo tobulėti, adekvačiai save vertinti. Antra, gali sukelti neurozę – jeigu kas nors atsisakytų pripažinti tavo didybę. Širdies gilumoje toks žmogus nelaimingas, nes labai priklauso nuo aplinkinių ir jų vertinimo.

Ką daryti? Sakyk sau: „Nė vienas nėra geresnis ar blogesnis. Visi žmonės lygūs, visi vienodai verti būti pripažinti dėl savo nuopelnų ir vertybių.“ Skelbk, tarkim, mėnesio akciją: penkis kartus per dieną girk save ir penkis – ką nors kitą. Pamatysi, kaip pagerės tavo nuotaika ir santykiai su žmonėmis.

Shutterstock

Pavyduliavimas. Jo šaknys – baimė būti atstumtam ir nepasitikėjimas savimi. Žmonės, kurie į jį linkę, pratę lygintis su kitais ir vertinti juos kaip varžovus.

Ką daryti? Prisimink, gal kas nors ankstyvoje vaikystėje su tavimi pasielgė nemaloniai ir pasakė, kad esi prastesnė nei kiti? Gal koks Tadukas, kuris tau patiko, smėlio dėžėje tavo draugei nulipdė bandelę, o tau – ne? Bendraklasis neįvertino tavo aprangos, nors tu dėl jo taip stengeisi

Pasinaudok laiško taktika – išsakyk skriaudikui popieriuje, kaip jautiesi, tik venk kaltinimų. Rašyk kaip nors taip: „Tu tada taip pasielgei, ir tai turėjo neigiamos įtakos mano gyvenimui, bet aš tau atleidžiu ir išsivaduoju iš man kenkiančių jausmų.“ Rašyk ne kompiuteriu, o ranka – taip smegenys dirba efektyviau. Be abejo, laiško nei siųsti, nei deginti nereikia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis