Tiesiai šviesiai: apie gimdymą namuose

Lietuvoje gimdymas namuose neįteisintas. JAV namuose gimdyti gali kiekviena moteris, jai priskiriama gydytoja akušerė, o jei reikėtų – sušoktų visa medikų komanda.

Per metus JAV su akušerėmis namuose gimdo vienas procentas visų gimdyvių. Jų teigimu, namuose laisvės daugiau, nei galėtų pasiūlyti ligoninė. Kitos nuogąstauja, kad namuose nebūtų įmanoma taip greitai sulaukti medikų pagalbos, jei įvyktų komplikacijų. Šios trys amerikietės nusprendė gimdyti namuose ir iki pat gimdymo tikėjo priėmusios teisingą sprendimą. COSMO paprašė jas pasidalinti patirtimi: ar išdrįstų jos tai dar sykį pakartoti?

Kiek jums metų?
Ana: 37.
Brigita: 29.
Kristina: 27.

Kiek jums buvo metų, kai gimdėte namuose?
Ana: 35.
Brigita: 25.
Kristina: 23.

Kiek vaikų esate pagimdžiusios?
Ana: Vieną.
Brigita: Du, ir abu natūraliu būdu namuose.
Kristina: Du. Pirmąjį gimdžiau ligoninėje taikant epidūrinę nejautrą.

Kodėl nutarėte gimdyti namuose?
Ana: Tikėjausi, kad gimdydama namuose galėsiu visiškai kontroliuoti procesą. Maniau, kad gimdydamos namuose moterys patiria mažiau streso.
Brigita: Nuo pirmos akimirkos, kai sužinojau, kad laukiuosi, norėjau gimdyti natūraliai.
Kristina: Peržiūrėjau daugybę filmukų „YouTube“ apie gimdymus ir pasakiau sau: turiu tai padaryti. Juk gimdysiu tik keletą kartų, todėl noriu pajusti viską.

Partneriai palaikė jūsų sprendimus gimdyti namuose?
Ana: Mano vyras labai palaikė ir pats tuo domėjosi. Jis manimi pasitiki. Jeigu sąžiningai, neturėjome supratimo, kam ruošiamės... Ne tik apie gimdymą namuose kalbu – apie gimdymą apskritai.
Brigita: Vyrą mano mintis gąsdino, jis nieko apie tai nebuvo girdėjęs. Jam tai buvo visiškai svetima, bet galiausiai jis sutiko.
Kristina: Tai buvo naujas potyris abiem. Vyras mane palaikė ir dabar, jei kas teiraujasi apie gimdymą, jis pataria gimdyti namuose.

Kas nors iš jūsų aplinkos buvo nusiteikę prieš šią idėją?
Ana: Mano brolis – medikas, jis priėmė šimtus gimdymų. Brolis buvo labai susirūpinęs, kad gimdant namuose gali kilti rimtų sveikatos komplikacijų, kūdikis gali patirti traumų.
Brigita: Nusprendžiau daug apie tai nekalbėti, kad išvengčiau negatyvo ir pačios neužvaldytų baimė.
Kristina: Ne, niekas.

Kokių priemonių įsigijote gimdyti namuose?
Ana: Išsinuomojome gimdymo vonią, prisipirkome pigių paklodžių – sintetinių, nes juk žinojau, kad jos bus vienkartinės. Padariau klaidą. Prisimenu, gimdydama nervinausi, kad būtų buvę geriau gimdyti ant natūralių – daugiau komforto.
Kristina: Išsinuomojome gimdymo baseiną, įsigijome paklodžių bei rankšluosčių.

Žiūrėjote vaizdo įrašų, kaip pasiruošti ir gimdyti namuose?
Ana: Vaizdo įrašai dažniausiai būna pagražinti. Juose rodoma, kaip krištolo tyrumo vandenyje moteris gimdo tikriausiai jau trečią ar ketvirtą vaiką. Jeigu man parodytų mano gimdymo namuose įrašą, bijočiau gimdyti natūraliai. Ne, tai nebuvo bloga patirtis, tik skausmas buvo didžiulis. Kita vertus, nesu tikra, ar mažiau būtų skaudėję ligoninėje.
Brigita: Inos May Gaskin knyga „Vaiko gimdymas“ pakeitė mano gyvenimą. Stebėjau natūraliai gimdančias moteris gyvai ir vaizdo įrašuose.
Kristina: Žiūrėjau gimdymų namuose įrašų „YouTube“.

Vartojote vaistų skausmui malšinti prieš ar per gimdymą?
Ana: Vartojau homeopatinių priešuždegiminių vaistų per gimdymą. Esu tikra: padėjo.
Brigita: Nieko nevartojau.
Kristina: Ne.

Pasitelkėte terapijų, ritualų, kurie padėtų gimdyti?
Ana: Kūdikis skausmingai keliavo į šį pasaulį. Akušerė panaudojo meksikiečių šaliką, tradiciškai apvyniojamą aplink moterį gimdymo metu (isp. rebozo). Tai buvo labai efektyvu ir malšino skausmą.
Brigita: Akupunktūrą, masažą, atpalaiduojamus aliejus, jogą ir seksą. Visas šis priemonių rinkinys mane ramino, jaučiausi gerai.
Kristina: Meditaciją.

Partneris dalyvavo per gimdymą?
Ana: Vyras buvo nuostabus. Palaikė mane 20 valandų.
Brigita: Jis teikė didelę emocinę paramą, masažavo mane, nukirpo virkštelę. Per visą gimdymą elgėsi su manimi kaip su karaliene.
Kristina: Vyras laikė mano rankas, galvą. Ir daug bučiavo.

Kur jūsų namuose kūdikis gimė?
Ana: Mano lovoje.
Brigita: Gimdymo vonioje, mūsų miegamajame, maždaug ten pat, kur ir buvo pradėtas.
Kristina: Gimdžiau vandenyje, svetainėje.

Jaudinotės dėl galimos netvarkos namuose, juk tai – gimdymas?
Ana: Žinojau, kad bus netvarka. Baldus, dėl kurių baiminomės, apvyniojome polietileno plėvele.
Brigita: Miegamajame patiestas baltas kilimas, todėl šiek tiek jaudinausi dėl dėmių. Tačiau sūnui gimus nė nepastebėjau aplinkos – buvau susitelkusi į mažylį.
Kristina: Žinojau, kad turiu pagimdyti, ir viskas. Mano gimdymo komanda – akušerės ir šeima – pasirūpino, kad namai po gimdymo būtų išvalyti, todėl netvarka buvo minimali.

Jaudinotės dėl skausmo?
Ana: Tikėjau, kad jį įveiksiu, nes esu jogė, cha.
Brigita: Buvau susirūpinusi, visą nėštumo laikotarpį žodį skausmas keičiau žodžiu pojūtis. Kristina: Labai bijojau skausmo ir gimdymo. Pagal aplinkinių pasakojimus, tai prilygo kankinimams. Kai buvau maža mergaitė, klausiau savo mamos, ką reiškia gimdyti? Pamenu, ji atsakė, kad tai buvo pats didžiausias ir pats vertingiausias per jos gyvenimą skausmas.

Didžiausias jus kankinęs rūpestis.
Ana: Norėjau, kad mano mama būtų greta. Deja, negalėjau to leisti, nes mama galėjo savo baime užkrėsti mane. Gimdymo pabaigoje ji vis dėlto dalyvavo, esu dėl to labai laiminga.
Brigita: Bijojau, kad reikės važiuoti į ligoninę Cezario pjūvio. Bijojau ir savo emocijų per gimdymą – ar susitvarkysiu su jomis?
Kristina: Baugu buvo dėl tam tikrų momentų: ar nesijausiu tarsi užspeista į kampą, nebežinosiu, ką daryti, o gal man vaidensis, kad mirštu?

Buvote apgalvojusios atsarginį planą?
Brigita: Žinojome, jei gimdymas vyks sunkiai, turėsime važiuoti į ligoninę.
Ana: Būtume važiavę į ligoninę, kuri 10–15 minučių kelio nuo namų.
Kristina: Pasitikėjau akušere, kuri sakė: jei kas blogai, važiuosime į ligoninę.

Kokie buvo sąrėmiai?
Ana: Iš pradžių pakenčiami, bet kai iš skausmo nebegalėjau kalbėti, pakvietėme akušerę. Prisimenu, vyras bandė švelninti situaciją sakydamas, kad mums neblogai sekasi. Tada įsiutau.
Brigita: Pakenčiami, net buvau užsnūdusi. Kai vandenys nubėgo, skausmas suintensyvėjo. Pamenu, dejavau tualete ilgai.
Kristina: Nepatyriau tipinių gimdymo skausmų. Vienintelį kartą pagalvojau, kad tai nepakeliama, likus 15 minučių iki dukrytės atėjimo į šį pasaulį.

Ką veikėte namuose per pradinę gimdymo fazę?
Ana: Dariau būtinų pritūpimų, bet jaučiausi nekaip. Vaikščiojau po kambarius, laipiojau laiptais aukštyn žemyn, patiko dušas ir gimdymo vonia.
Brigita: Naudojau gimdymo kamuolį, vaikščiojau, juokiausi, man buvo atlikta akupunktūra, nusimaudžiau, pasimylėjau, klausiausi muzikos ir pavalgiau.
Kristina: Plepėjau telefonu, kepiau sausainius su cinamonu, nusnaudžiau, pavalgiau makaronų, pasitaisiau makiažą ir pasidariau kelias asmenukes, atnaujinau feisbuko paskyrą.

Kiek truko gimdymas?
Ana: Amžinybę? Minutę? O laikrodis sako, kad 26 valandas.
Brigita: Iš viso 36 valandas. Stūmiau kūdikį dvi valandas, vien jo galvą – apie valandą.
Kristina: Lėtai ir intensyviai – 13 valandų.

Kaip jautėtės gimdydamos vandenyje?
Brigita: Po kelių valandų gimdymo panirau į vonią – atsipalaidavau. Maloniai plūduriavau, nors sąrėmiai stiprėjo. Per gimdymą pasitelkiau raumenis, kuriuos esant nė neįtariau. Juos sopėjo dar kelias savaites.
Kristina: Viskas įvyko labai greitai. Atsiguliau į vonią, nes akušerė pasakė, kad gimdos kaklelis prasivėręs 10 centimetrų. Vonioje atsidūriau apie 17 valandą, o dukra gimė 5 valandos 42 minutės.

Buvo per gimdymą momentų, kai norėjosi važiuoti į ligoninę?
Ana: Daug buvo tokių akimirkų. Akušerei pasakiau: nesmerk manęs, jei sugalvočiau važiuoti į ligoninę. Klausiau jos, ar ilgai trunka ligoninėje atlikti nejautrą. Jeigu būtų buvę įmanoma paspausti mygtuką ir procesą perprogramuoti, būčiau tai padariusi.
Brigita: Ne, ligoninė mane gąsdino.
Kristina: Man taip nenutiko. Kai sąrėmiai intensyvėja, moteris išsigąsta ir dėl to užsimano į ligoninę. Gimdžiau lengvai, tarsi būčiau trumpam išskridusi iš savo fizinio kūno. Negaliu net tiksliai to apibūdinti.

Patyrėte per gimdymą komplikacijų ar traumų?
Ana: Kūdikis patyrė pečių distociją (petys įstrigo gimdyvės dubens kauluose – red. past.). Ligoninėje gydytojai būtų naujagimiui sulaužę kaulus ir greičiau jį ištraukę... Keista, bet tuo momentu neišsigandau. Tikėjau, kad akušerė kūdikį ištrauks. Sau pasakiau: tavo darbas – atsipalaiduoti, nors bus labai nemalonu.
Brigita: Keli plyšimai ir pogimdyminis kraujavimas – tai normalu.
Kristina: Keista, bet apsiėjau be jų.

Pasitaikė plyšimų gimdant?
Ana: Vos tik vaikelio galvutė pasirodė, plyšau labai daug. Nerūpėjo, norėjau greičiau pagimdyti.
Brigita: Akušerei teko šiek tiek mane susiūti, bet tai nebuvo rimta.
Kristina: Plyšimai buvo tie pat kaip ir gimdant pirmąjį vaiką – tose pačiose vietose, tik mažesni.

Kaip galėtumėte apibūdinti gimdymo skausmą?
Ana: Atrodė, viduriai iššoks, degiau ir vos galėjau pajudėti iš skausmo.
Brigita: Pasisekė, kad skausmai buvo ištveriami. Patyriau orgazminį gimdymą. Stūmiau vaiką apie valandą ir protarpiais jaučiausi tokia pakylėta, ėmė juokas. Vėliau supratau, kad tai buvo kelias sekundes trunkantys orgazmai. Beje, geriausi per mano gyvenimą. Tikra sensacija!
Kristina: Nejutau skausmo. Jis tapo intensyvus likus kelioms minutėms iki vaikelio pasirodymo.

Gausiai kraujavote?
Ana: Kraujo buvo visur aplinkui, sekundę pamaniau, gal jau mirštu.
Brigita: Nemanau, nes vonia buvo palyginti švari.
Kristina: Nepastebėjau, bet manau, kad kraujo buvo, juk tai – gimdymas. Vonia šiuo atveju labai padeda.

Kas nors per gimdymą vertė sunerimti?
Ana: Gausiai kraujavau, reikėjo stabdyti kraujavimą ir rankomis pašalinti placentą. Akušerė atsiprašinėjo iš anksto, vis dėlto, kai jos dilbis dingo manyje, buvo... žiauru.
Brigita: Begimdydama nusprendžiau išgerti nedidelę dozę ricinos aliejaus ir pieno – kad gimdymas pagreitėtų. Meldžiausi, kad taip ir įvyktų, priešingu atveju galėjo kilti virškinamojo trakto problemų.
Kristina: Niekas manęs netrikdė, buvau susikoncentravusi į savo kūdikį.

Kas nors jus kritikavo dėl gimdymo namuose?
Ana: Subtiliai kitoms mamoms pasakiau: gimdžiau namuose, ir tai buvo labiau komplikuota, nei įsivaizdavau. Sulaukiau atsakymo: „Taip, medalio už tai negausi.“ Nemandagu taip kalbėti, juk nesmerkiu žmonių, kurie geria vaistus. Kiekviena moteris turi teisę rinktis, kaip jai gimdyti. Jei pradėsime kautis dėl viena kitos pasirinkimo, visos pralaimėsime.
Kristina: Atsiliepimai tik pozityvūs. Gal kam nors ir nepatinka mano pasirinkimas, bet garsiai apie tai nekalba. Daugelis žmonių gyrė, kad esu drąsi.

Dar kartą gimdytumėte natūraliu būdu namuose?
Ana: Nežinau, ar apskritai dar kartą gimdysiu. Jei tai įvyks, tai tik ligoninėje.
Brigita: Taip, ir dar bandyčiau tai daryti be padėjėjų – viena pati su artimaisiais.
Kristina: Žinoma.

Turite dėl ko gailėtis?
Ana: Jaučiuosi šiek tiek susimovusi, nes tikėjausi kitokio gimdymo. Jaučiuosi tarsi kažką padariusi ne taip. Kita vertus, kai pamąstau, ką išgyvenau, didžiuojuosi savimi – juk aš tai padariau!
Brigita: Esu labai patenkinta viskuo.
Kristina: Esu laiminga, kad gimdžiau namuose. Kai buvau labai jauna, nenorėjau vaikų, bijojau gimdymo. Patirtis gimdant namuose padėjo įveikti fobiją. Baimė daugiau nebekausto.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis