Kaip (iš)gyventi perfekcionistei?

Jei į savo charakteristiką gali įtraukti diagnozę „perfekcionistė“, greičiausiai, nebeverta kalbėti apie tai, kodėl esi ar tapai tobulybės maniake. Faktas, kad perfekcionizmas – asmeniniame gyvenime nemenka našta.

Artimuosius kankini priekabėmis dėl esą netobulai atliktų veiksmų, įnikusi į darboholizmą juos galiausiai visai pamiršti, o jokia patirta sėkmė pačios nebedžiugina. Negana to, dar ir slegia nepasitenkinimo savimi jausmas. Skamba tikrai nemaloniai... Kaip visa tai išgyventi, kuo lengvesne „ligos“ forma? Kokių saviugdos priemonių imtis, kad numalšintum gyvenimo džiaugsmais besimaitinantį perfekcionizmo kirminą? Nusiteik, kovoti su šia savybe lengva tikrai nebus.

TAIP PAT SKAITYK: Kaip atsikratyti pesimizmo?

1. Mažesni tikslai. Perfekcionistai, kaip žinia, išsikelia sau tokius didelius reikalavimus ir tikslus, kurie tūlam Žemės gyventojui ne tik sunkiai suvokiami, bet ir atrodo kone neįgyvendinami. Tobulybės ir aukštų tikslų siekimas išvargina žmogų ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tam, kad nepasiektum ribos „baterija visiškai išsikrovė“, teks vieną didelį tikslą suskirstyti į daug mažų siekiamybių. Kiekvieno jų įgyvendinimas palaipsniui – daug realesnė užduotis.

2. Užduotis – pajusti laimę. Jei pasiektas tikslas tau nesukelia malonių emocijų (bent jau pasididžiavimo savimi), tai kodėl jo sieki? Juk esi žmogus, ne robotas, ir gyveni ne tik fizinį, bet ir emocinį gyvenimą, kurį kiekvienas stengiasi pripildyti pilnatvės, harmonijos ir laimės pojūčiais.
Didelė problema ta, kad perfekcionistėms blogas emocijas išgyventi kur kas sunkiau nei kitokio charakterio žmonėms. Todėl, ištikus nesėkmei, susikoncentruojama į tobulėjimą su mintimi, kad tokios nemalonios savijautos patirti nebereikės. Toks įsitraukimas į aktyvią ir nesibaigiančią veiklą, emocinį gyvenimą perkelia į trečiaplanį vaidmenį bei numalšina malonias emocijas: džiaugsmą, patiriamą ne tik dėl mažų, bet ir didelių sėkmių, mokėjimą pasitenkinti savo jėgomis, gautais rezultatais. Todėl dažnai mintyse prisimink, kad didžiausia siekiamybė gyvenime turi būti džiaugsmas: nesvarbu, jį sukelia pabaigtas darbas ar įgyvendintas ypač svarbus projektas, ar puikūs santykiai su žmonėmis.

TAIP PAT SKAITYK: 10 vaistų nuo išsiblaškymo

3.Mažiau reikalavimų! Perfekcionistai gerokai persistengia kurdami tobulo gyvenimo, tobulojo „aš“ paveikslus, o, norėdami šį įsivaizdavimą perkelti į realybę, per daug iš savęs reikalauja. Galiausiai, dideli reikalavimai keliami ir šalia esantiems: artimiesiems, draugams, antrosioms pusėms. Dėl šios priežasties artimi žmonės dažnai pervargsta, o vėliau netgi atstumia juos kone engiančius asmenis (ribą tarp pasakymo ir pasipiktinimo perfekcionistui pajusti ypač sudėtinga). O perfekcionistas gali nugrimzti į depresiją dėl nuolatinės įtampos, pervargimo, kankinančių minčių apie nesėkmes, neįgyvendintų tikslų: visa tai, žinoma, dėl per didelių sau keliamų reikalavimų. Nuleisti kartelę šioje situacijoje – tikrai sudėtinga užduotis. O kontroliuoti save bendraujant su artimaisiais taip pat nelengva. Pabandyk kelti sau mažesnius reikalavimus, net jeigu ir žinai, kad gali padaryti daugiau ir geriau. Verčiau turėti minimalų tikslą ir pasiekti daugiau, nei turėti maksimalų tikslą ir dėl jo įgyvendinimo verstis per galvą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis