Marilyn Monroe sindromas: kai veidrodyje matai tik bjaurią nevykėlę

„Kas aš? Ką aš sugebu? Aš – tuščia vieta. Tuščia vieta ir daugiau nieko. Mano sieloje tuštuma!” Manai, kad tai kokios nors nusivylusios namų šeimininkės verkšlenimas? Ne. Pačios Marilyn Monroe žodžiai.

Marilyn Monroe buvo grožio ir seksualumo etalonas, tačiau žiūrėdama į save veidrodyje ji matė tik bjaurią nevykėlę, nevertą laimės. Apie ją svajojo milijonai vyrų, tačiau ją traukė tik tokie, su kuriais susiklostydavo destruktyvūs santykiai. Dėl visko kalta sunki kino žvaigždės vaikystė.

Ar tau būdingas Marilyn Monroe sindromas?

– Visą gyvenimą tu norėjai ištekėti, tačiau nepaisant visų pastangų, horizonte taip ir neatsirado tinkamas žmogus?
– Tau teko ilgam užstrigti ilgalaikiuose santykiuose su partneriu, kuris vertė jaustis tave nelaiminga?
– Jauti, jog nepaisant egzistuojančios vyrų įvairovės, tu kaskart pasirenki tokius, iš kurių nieko gero laukti neverta – alkoholikus, smurtautojus, abejingus, emociškai šaltus, nepatikimus, nepasiekiamus, neprieinamus, žeminančius tavo orumą? Ir visiškai nepastebi normalių, tinkamų vyrų – jie visiškai neliečia tavo širdies?
– Ar pastebėjai, kad esant daugybei galimybių, tu jautiesi tokia neužtikrinta, kad visas jas praleidi?
– Tu baisiesi ir bjauriesi savo atvaizdu veidrodyje, nors aplinkiniai mano, jog esi graži?
– Ar prieš valgį nepiktnaudžiauji alkoholiu?

Jei į daugelį šių klausimų atsakei teigiamai, tikėtina, kad tau būdingas emocinis sutrikimas, kurį amerikiečių psichologė Elizabeth McAvoy ir rašytoja Susan Israelson pavadino „Marilyn Monroe sindromu“.

Tokio elgesio šaknys glūdi vaikystėje. Absoliuti dauguma moterų, kurioms būdingas Marilyn Monroe sindromas, augo nedarniose, disfunkcinėse šeimose, kuriose tėvai nesugebėjo duoti vaikams besąlyginės meilės ir patenkinti emocinių poreikių. Dabartinė beviltiškai meilės ieškanti, visiškai nepasitikinti savimi moteris – vakarykštė mergaitė, kurią tėvai per mažai mylėjo.

Taip ir nesugebėjusi savo laiku pasiekti tėvų palankumo, ji kaskart susiranda partnerius, kurie jai primena tolimą motiną ar emociškai šaltą tėvą, ir mėgina pagaliau iškovoti jų meilę.

„Mane yra už ką mylėti!“ „Aš gera!“ – kaskart bando įrodyti ji sau, jam ir visam pasauliui. Negavusi vaikystėje pakankamai meilės ir švelnumo, šį poreikį moteris mėgina patenkinti pati tapdama pernelyg pataikaujančia, rūpestinga ir švelnia. Ypač vyrų atžvilgiu, kuriems, jos manymu, to labai reikia.

Mažosios Marilyn tėvas dingo iš akiračio vos tik ji gimė. Motinai buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas ir ji negalėjo auklėti dukters, tad greitai išsiuntė ją pas savo seserį, o ši, savo ruožtu, atidavė dukterėčią iš pradžių į kūdikių namus, vėliau – į našlaičių prieglaudą. Po to Marilyn ilgai bastėsi iš vienų globėjų pas kitus, iš viso pakeitė jų daugiau nei dešimt.

„Niekas niekada nevadino manęs dukra. Niekas niekada manęs neapkabino. Niekas nė karto manęs nepabučiavo...“ - yra sakiusi Marilyn.

Bėgo metai, Marilyn užaugo ir išgarsėjo. Ją visur lydėjo sėkmė, tačiau pati geidžiamiausia visų laikų moteris sielos gilumoje netikėjo, kad yra graži ir verta meilės. Nepaisant grožio, seksualumo ir pasisekimo, žiūrėdama į save veidrodyje ji matė tik bjaurią nevykėlę, nevertą laimės. Vaikystėje ją tiek kartų skriaudė, žemino ir atstūmė, kad užaugusi ji skyrė visą laiką tik tam, kad priverstų kuo daugiau žmonių ją pamilti.

Ji buvo ištekėjusi tris kartus ir visi trys vyrai jos nemylėjo. Kaskart, subyrėjus eilinei santuokai, Marilyn jautėsi vis nelaimingesnė. Kandidatų į jos ranką visada buvo nemažai, tačiau ją traukdavo tik partneriai, su kuriais susiklostydavo destruktyvūs santykiai. Ją traukė vyrai, kurie pasinaudodavo ja siekdami savo tikslų arba buvo vedę, arba žemindavo ją, atstumdami kaip asmenybę. O kai eiliniai santykiai sugriūdavo – ji visada dėl visko kaltindavo tik save.

Marilyn baisiai bijojo vienatvės, buvo beprotiškai pavydi. Ją nuolat kankino nepaaiškinamas nerimas, gniuždė depresija... Ji įjunko į alkoholį, narkotikus, migdomuosius, keitė seksualinius partnerius vieną po kito... Ir mirė sulaukusi 36 metų.

Dešimt išgijimo taisyklių

E. McAvoy ir S. Israelson nuomone, Marilyn Monroe sindromas yra pagydomas. Kaip mano amerikiečių tyrėjos, išgijimo keliu einanti moteris turėtų laikytis šių taisyklių:

1. Mylėti save besąlygine meile.
2. Išgijimą laikyti viso gyvenimo darbu.
3. Gerbti save.
4. Tikėti savimi.
5. Rūpintis savimi.
6. Skirti visas jėgas savo kūno, proto ir sielos pertvarkymui.
7. Mylėti savo kūną ir rūpintis juo.
8. Būti atvira naujoms idėjoms, kurios padės pakeisti gyvenimą.
9. Mėgautis savo gyvenimu.
10. Pažadėti sau įveikti savo sindromą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis