Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Amžiname gražuolės draugės šešėlyje... Arba kodėl taip norime būti šalia gražesnių ir sėkmingesnių

Kartą mes su Monica Bellucci, Angelina Jolie ir Olivia Wilde nulėkėme apsipirkti. Visi gręžiojosi joms pavymui, o štai į mane niekas nekreipė nė menkiausio dėmesio. Blogai draugauti su gražuolėmis. Blogai!

Taip galėtų prasidėti mano straipsnis, bet neprasidės. Pirmiausia nekenčiu tąsytis po parduotuves. O jei jau einu, tai tik viena. Antra, Monicą, Angeliną ir Olivią mačiau tik kino ekranuose, todėl vadinti jas savo draugėmis būtų pernelyg drąsu. Trečia, niekada nesirinkau artimų žmonių pagal išorę. Juk sakau: nepatinka man šopingas.

Šiek tiek viešųjų ryšių

Užtat turiu seserį. O ji – draugysčių su gražuolėmis pasaulio čempionė. Visą vaikystę ir dalį jaunystės praleido prie kokios nors pačios geriausios draugės, kurią visas mikropasaulis taip pat laikė pačia patraukliausia, populiariausia, ryškiausia. Sesuo įsigudrindavo nuolat prilipti prie tokių mergaičių – ir mokykloje, ir kieme, ir stovyklose.

Negaliu sakyti, kad ji dėl to labai kankinosi. Greičiau kankinausi aš. Man atrodė, kad ji verta daugiau, nei visur tampytis su dar viena Audinga (gražuolės juk negali turėti banalių vardų) ir virpėti jų šešėlio vėsoje, kol tos šildosi šlovės spinduliuose.

Tiesa, tada metaforomis nemąsčiau, tik garsiai blioviau ir tyliai nekenčiau Audingų. “Tu tiesiog pavyduliavai, – numojo ranka jau suaugusi sesuo, kai pradėjau rašyti šį straipsnį ir priminiau jai buvusias drauges. – Norėjai, kad bendraučiau tik su tavimi.”

– Tarkim, – sutikau, kad neįsivelčiau į ginčą. – Tačiau tau kam to reikėjo? Nejaugi nesinorėjo pačiai būti žvaigžde? Juk buvo visos galimybės.

– Galimybių gal ir buvo, tik jos iki reikiamo dydžio išaugo maždaug 10 klasėje, – pritarė sesuo. – O štai noro nebuvo. Man patiko, kad populiariausia kompanijos mergaitė kreipia į mane dėmesį, nori draugauti. Jaučiausi išrinktoji. Cool. Ir tai man, beje, padėdavo su berniukais. Juk žinai, kiekvienas pagrindinis herojus turi geriausią draugą, – mirktelėjo sesuo.

- Tačiau juk tai reiškė pripažinti, kad esi antra.

– Aš turbūt visada buvau viešųjų ryšių specialistė, – nusijuokė sesuo. – Žinojau, kad megzti naudingas pažintis ir įsiskverbti į reikiamas grupes kur kas naudingiau, nei būti laikomai pirmąja.

– Oi, tai tu – pilkasis kardinolas!

– Arba juodoji valdovė, – sutiko sesuo.

Skyrybos su ja

Na, gerai, tarkim, mano sesuo – kardinolas ir valdovė, per draugystes su gražuolėmis tapo gausiai apdovanota likimo. Tačiau pažįstu merginų, kurios dėl tokių santykių tik kankinosi.

Štai mano kolegė Elena. Kartą mus išsiuntė į komandiruotę. Visą kelionę ji man guodėsi savo buvusia drauge. Dabar lėktuvai man asocijuojasi su kažkokia Viola (sakau, tie vardai turi būti ypatingi). Elena su ja draugavo 15 metų. Ryšys nutrūko visai neseniai. Elenos teigimu, ji pagaliau išsiveržė į laisvę.

Jei atvirai, iš kenčiančios kolegės pasakojimo man neatrodė, kad Violos elgesys būtų buvęs koks nors siaubingas. Na, mergina žydromis akimis ir ilgais plaukais. Na, per šokius visada buvo pašokdinama pirma. Na, vaikščiodavo trumpais sijonais ir ištekėjo labai anksti. Dabar sėdi feisbuke ir pasakoja, kokia nuostabi jos šeima. Piktadarės neprimena.

Tačiau Elena per visus tuos metus taip pavargo būti “atsarginė”, kad dabar, regis, tik ir įrodinėja Violai, kokia laiminga be jos. “Aš, – prisipažino kolegė, – net specialiai į feisbuką visas savo kelionių nuotraukas sudėjau. Viola juk toliau nei Turkija niekur nusigavusi ir nebuvo. Tegul mato, kiek aš keliauju!”

Taip kartais elgiasi ką tik išsiskyrusios moterys – prigrūda socialinius tinklus savo nuotraukų su bikiniu, kad tik buvęs vyras pamatytų ir viską suprastų. Tik ar verta? Ir kokie čia santykiai?

Šiek tiek psichologijos

“Įprastai mes į draugus renkamės žmones, su kuriais mus daug kas sieja. Arba atvirkščiai – visiškai į mus nepanašius, – aiškina psichologė Nelė Jakimova. – Mes nesąmoningai kitame ieškome savo atvaizdo. Bendraudami su panašiu į save, galime geriau įžvelgti savo bruožus – tarsi žiūrėdami į veidrodį. Iš esmės tą pat darome ir tada, kai į draugus pasirenkame visišką priešingybę. Tik dabar žiūrime ne į save realųjį, o į savo užslėptą asmenybės dalį. Regime savo būdo bruožus, kurie silpnai atskleisti, tačiau jų užuomazgų tikrai esama.

Kai nuoširdžiai žavimės populiaria drauge (arba slapta jai pavydime), užmezgame kontaktą su savo idealiuoju “aš” – asmenybe, kuria norėtume būti, kurios savybių norėtume turėti, – ir mėginame prie jo priartėti. Drauge su kuo nors mes tarsi gyvename ryškų ir įspūdingą gyvenimą tuo metu, kai mūsų pačių gyvenimas mums gali atrodyti pilkas ir nuobodus.”

Taigi, gražios draugės – tai mes pačios? Reikia tik parodyti daugiau dėmesio savo norams, ir jau gali lįsti iš šešėlio, o išlindusi gyventi ilgai ir laimingai?

“Maždaug taip, – patvirtina man psichologė. – Kad nuolat nelygintum savęs su kita ir dėl nuolatinių vidinių monologų a la “Ji tokia šaunuolė, o aš...” neprarastum savo vertės pojūčio, reikia daugiau užsiimti savimi ir savo gyvenimu.

Užuot parazitavus populiarios draugės dėka, paklausti savęs, kaip galėtum pati patenkinti svarbius savo poreikius, pavyzdžiui, poreikį būti pripažintai, saugiai. Įgyvendink savo planus ir ketinimus, užuot stebėjusi, kaip tai daro kiti. Prisimink, kokios savybės sukelia tau susižavėjimą ar pavydą, ir suprask: tu jų taip pat turi. Tikrai tikrai. Ta linkme ir gali judėti, jei nori pasiekti harmoniją su savimi.”

Iš tiesų: reikia tik apčiuopti savo galimybes, talentus, rasti būdą jiems atskleisti, ir poreikis draugauti su išoriškai gražia, populiaria tuoj išgaruos. Net mano sesuo, pilkasis kardinolas, išaugo ir pradėjo bendrauti su protingomis, ne tik tuščiagalvėmis gražuolėmis. Nes išmoko rengtis, šokti ir susipažinti su įdomiais vyrais be kitų pagalbos.

Jei atvirai, visos mano draugės man gražios. Ne prastesnės nei Monica ar Angelina. Nes draugystė – tai iš dalies ir meilė. O kaip pasakė Levas Tolstojus, Nikolajus Dostojevskis ar koks interneto išminčius, ne grožis sukelia meilę, o meilė priverčia pamatyti grožį. Viešpatie, tikiuosi, vis dėlto tai buvo Levas Tolstojus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?