Dalykai, dėl kurių labiausiai apgailestauja mirštantys žmonės

Kartais mes taip skubame gyventi ir siekti naujų tikslų, jog pamirštame paprasčiausiai pasimėgauti tuo, ką turime jau dabar. Deja, suvokimas neretai ateina gerokai per vėlai. Tik tuomet, kai galimybės rinktis nebeturime.

Viena slaugos ligoninės darbuotoja, ilgus metus besirūpinusi mirštančiaisiais, sudarė didžiausių jų apgailestavimų sąrašą. Siūlome perskaityti ir bent minutei susimąstyti.

1. Gailiuosi, kad labiau įsiklausydavau į kitų nuomonę ir pageidavimus, nei į savuosius. Iš tiesų, gyvenime mes dažnai priimame ne tuos sprendimus, kurie mums atrodo teisingi. Dėl to, kad jaučiame spaudimą būti tokiais, kokius mums nori matyti kiti. Dėl to, kad nenorime nuvilti aplinkinių. Dėl to, kad bijome savarankiškai nuspręsti ir suklysti. Tik ar gyvendami pagal svetimą scenarijų iš tiesų jaučiamės laimingi?

2. Gailiuosi, kad didžiąją gyvenimo dalį atidaviau darbui. Sakoma, visų pasaulio pinigų neuždirbsi, bet dauguma vis tiek stengiasi. Žadame patys sau, kad dar truputėlį ir jau tuomet galėsime pagyventi... Bet kai pagaliau sustojame ir atsimerkiame, tas gyvenimas jau būna likęs kažkur toli užnugaryje.

3. Gailiuosi, kad neturėjau drąsos garsiai pasakyti apie savo jausmus. Jei myli - pasakyk, jei nori - paprašyk, jei pasiilgai - paskambink… Banalus patarimas, bet toks teisingas! Tik ar dažnai juo pasinaudojame? Bijome atvirai kalbėtis net ir su tais žmonėmis, kurie šalia mūsų yra daugybę metų. Bet vieną dieną pasakyti gali būti paprasčiausiai per vėlu.

4. Gailiuosi, kad praradau man brangius žmones. Dažnas iš mūsų yra paprasčiausias egoistas. Draugams paskambiname tik tuomet, kai patys neturime ką veikti. Su giminėmis susitinkame tik per didžiąsias šventes. O klausimas „Kaip tau sekasi?“ tapo tiesiog eiline mandagumo fraze, neturinčia nieko bendro su nuoširdžiu rūpesčiu. Gaila, bet dažnai tik stovint ant gyvenimo ir mirties slenksčio supranti, koks iš tiesų vienišas tu esi.

5. Gailiuosi, kad neleidau sau tiesiog gyventi laimingai. Mes taip įprantame prie susikurto komforto, kad bijome net žingsnį į šoną žengti ir bent pabandyti kažką pakeisti. Baimindamiesi permainų susitaikome su tuo, ką turime ir apsimetame, kad būtent tai ir yra laimė. Anot mirštančiųjų, tik gyvenimui einant į pabaigą pradedi suvokti, kiek įvairiausių galimybių tu turėjai ir koks iš tiesų spalvingas galėjo būti tavo gyvenimas, jei tik būtum išdrįsęs dažniau eksperimentuoti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis