Astrologė: ar tikrai žvaigždės mums nulemia likimą

Manome, kad mūsų gyvenimas priklauso ir nuo genų, ir nuo žvaigždžių, ir dar nuo daug daug ko. Nuolat vienaip ar kitaip likimą analizuojantys specialistai tvirtina: labiausiai jis priklauso nuo mūsų pačių.

Lina Balsė, tarologė, astrologė, portalo www.taroskopai.lt įkūrėja: “Nėra nei idealaus horoskopo, nei idealaus žmogaus.”

“Astrologija – mokslas ne apie žvaigždes, Zodiako ženklus ir planetas, bet apie žmogų. Jo gimimo horoskopas yra jo sielos susidarytas planas šiam gyvenimui, informacija apie jį patį. Žvaigždės ir planetos nieko nelemia, jos tik atspindi tai, kas yra, o kadangi juda jos tvarkingai bei prognozuojamai, parodo ir tai, kas buvo, kas dar bus. Astrologija atitinka posakį kaip danguje, taip ir ant žemės.

Didelė klaida klausti: “Ką man lemia žvaigždės?”, “Kas man skirta likimo?” Kaip ir teigti: “Nieko negaliu padaryti, mano tokia planeta tokiame ženkle, aš pasmerktas šioje srityje patirti sunkumų”. Siela įsikūnija, ir žmogus gimsta tokiu laiku bei tokioje vietoje, kad to momento horoskopas tiksliai atspindėtų, koks jis yra. Juk neklausiame veidrodžio, ką jis mums lemia: būti gražiems ar ne, geros nuotaikos ar ne, – tiesiog matome jame savo atspindį. Taip ir horoskopas – jis atspindi mus, mūsų galimybes, potencialą, talentus, polinkius, vertybes, poreikius, silpnybes, kompleksus. Nėra idealaus horoskopo ar žmogaus, nes tapus idealiam nebereikėtų įsikūnyti Žemėje – gėrio ir blogio pažinimo bei tobulėjimo mokykloje.

“Lengvesnių” horoskopų žmonės dažnai lengviau eina per gyvenimą, bet mažiau pasiekia, nes trūksta motyvacijos, varomosios jėgos realizuoti savo potencialą, o daugiausiai pasiekusių žmonių horoskopai kupini įtampų ir konfliktų – kaip tik tai tampa varomąja jėga.

Kaip stipriai žmogų veikia jo horoskopas? Jau išsiaiškinome, kad horoskopas nieko neveikia, tik atspindi, todėl tiksliau būtų klausti, ar tiksliai jis atspindi žmogaus asmenybę, jo gyvenimo kelią. Paprastas palyginimas. Dabar populiarūs išmanieji telefonai, kur yra tiek funkcijų, kad daugelis žmonių panaudoja tik dalelę jų. Panašiai yra ir horoskopo atveju: laisva valia renkamės, ką labiau pritaikyti, kokias savybes atskleisti, kokius poreikius realizuoti, kokiais prioritetais ir vertybėmis vadovautis. Horoskopas arba mūsų gebėjimas jį suprasti atskleidžia bendras gaires, bet labai daug lemia žmogaus valia. Taigi pakoreguoti save, savo mąstymą, charakterį (drauge – ir savo likimą) tikrai įmanoma. Reikia tik pažinti save ir būti sąmoningiems. Esama įvairių nuomonių, kiek gyvenimas yra nulemtas iš anksto, kiek turime laisvos valios. Ir čia negali būti vieno teisingo atsakymo, nes žmonių sąmoningumas skirtingas. Vieni plaukia pasroviui ir gyvenimą suvokia kaip įvykių grandinę, priežasčių ieško išorėje. Kiti analizuoja jausmus, motyvus, kontroliuoja ir sąmoningai kreipia mintis, imasi atsakomybės už savo gyvenimą ir ateitį, geriau pažindami save ir savo poreikius išsirenka teisingesnį gyvenimo kelią, labiau stengiasi siekti tikslų. Kaip manai, kuriems žmonėms didesnė tikimybė gyventi tokį gyvenimą, apie kokį svajoja?

Natūralu, kai kai kuriems astrologija atrodo nepatikima. Iš tiesų būtų per daug primityvu skirstyti žmones tik į 12 grupių. Jei žmogus būtų patiekalas, 12 ženklų būtų produktai ir prieskoniai, planetos nusakytų, kiek kokių produktų reikia patiekalui paruošti, o horoskopo būstai nurodytų, kaip tuos produktus paruošti ir apipavidalinti. Planetos visame horoskopo rate išsidėsto įvairiai, todėl žmogus išeina unikalus 12 skirtingomis proporcijomis sumaišytų ženklų kūrinys. Kiekvienas – savito charakterio, likimo, galimybių tobulėti.

Ar verta priešintis tam, kas esi, mėginti nukrypti nuo gimstant atsinešto ir horoskope įrašyto plano? Jei siela atėjo į šį pasaulį puoselėdama tam tikrų tikslų, jų nevykdant gyvenimas taptų beprasmis. Juodosios magijos paveikti žmonės tikrai negyvena ilgai ir laimingai – siela nebegali savęs realizuoti, ji įkalinama kūne ir kankinasi, kol randa išeitį.

Jei horoskopas sudėtingas, užuot maištavus, patarčiau pabendrauti su profesionaliu astrologu ir išsiaiškinti savo potencialą, užduotis, tobulėjimo kryptį, galimybes. Kaip kiekvieno horoskope yra didžiosios nelaimės planeta Saturnas (kita vertus, ne tokia jau ir nelaimė – greičiau griežtas, bet teisingas mokytojas), taip visi turime ir didžiosios sėkmės bei laimės planetą Jupiterį.

Išsiaiškinus savo sunkumų priežastis, supratus ribojimais paslėptas pamokas, aiškiau suvokus savo galimybes bei sėkmingas kryptis galima radikaliai pakeisti gyvenimą ir neišsprūsti iš horoskopo bei likimo rėmų. Galop tikrąją laimę ir pilnatvę žmogus gali patirti tik būdamas 100 proc. savimi ir realizuodamas savo likimą, bet ne nuo jo bėgdamas.”

Silvija Kuliešienė, būrėja: “Kiekvienam – savas likimas ir savas suvokimas apie jį”

“Likimas – kelias, kurį žmogus turi nueiti per gyvenimą. Vienam jis aiškus, lengvas, kitam – klampus, nesuprantamas. Tas, kuris gimė išmintingesnis, puikiai suvokia savo likimo užduotis. Genai ir auklėjimas taip pat vaidina nemenką vaidmenį formuojant likimą.
Žmonės, ateidami į šį pasaulį, gauna užduočių. Praėjus tam tikram laikui nuo vaiko gimimo sudaromas jo žvaigždėlapis ir patarimų ieškoma ten. Genai, gimimo laikas gali nulemti ir sveikatą, ir charakterį, ir gyvenimo įvykių eigą. Gerai, kai žmogus viską jaučia intuityviai, numano, kokia misija jam skirta šiame gyvenime. Tas, kuris nori siekti neįmanoma arba kokiu nors nedoru keliu ir taip įrodyti kitiems, jog yra visagalis, kartais gauna labai skaudžių pamokų, palieka savo palikuoniams sunkių karminių, netgi neįmanomų įveikti užduočių.

Esama daug ženklų, kuriuos galima perskaityti, ir iš jų orientuotis apie žmogaus kelią. Tai – veido bruožai, numerologija, gimimo data, delno linijos, kūno sandara... Ar galima pakeisti likimą? Jį keičia aplinka. Kartais mes visą gyvenimą ieškome mylimo žmogaus. Jį sutikę pamatome, kad jis silpnesnis, kad jam reikės mūsų pagalbos. Jei nenorime to daryti, ieškome kito, bet, pasirodo, vėl panašus pasitaiko arba grįžta tas pats. Ar galima supykdyti likimą? Manau, reikia gyventi, kaip sako vidinis balsas: jis dažniausiai neklysta, o tu taip gyvendama sau neprieštarauji.

Kai žmogus kreipiasi į būrėją, jis turi suvokti, kam jos jam reikia: gal kaip psichologės, gal patarėjos, galinčios padėti išspręsti skaudamą problemą. Jis turi savęs paklausti ir palyginti su tuo, ką sako vidinis balsas. Norų kiekvienas puoselėjame įvairių – ir realių, ir nelabai. Manau, per pokalbį su būrėja svarbu tarpusavio supratimas, pastangos rasti lengvesnį kelią arba išeitį iš esamos padėties. Kad ir kaip ten būtų, kiekvienam mūsų – savas likimas ir savas suvokimas apie jį.”

Eglė Butkevičienė, gydytoja genetikė: “Kas gali siekti likimą ir genetiką?..”

“Liaudies išmintis byloja: “Gimsta žmogus ir atsineša savo likimą”, “Žmogus yra savo likimo kalvis”. Kiek šie teiginiai teisingi? Genetika – palyginti nauja biologijos mokslo šaka, tirianti genus, jų paveldimumą, kintamumą. Žmogus, kaip ir visi gyvi organizmai, yra sudarytas iš ląstelių, matomų tik per mikroskopą. Tokių ląstelių žmogaus organizme yra apie 100 trilijonų. Kiekviena turi genetinės informacijos rinkinį, pagal kurį formuojami žmogaus organai, sistemos. Ląstelėse tūkstančiai genų yra išsidėstę chromosomose griežtai nustatyta tvarka. Žmogaus ląstelė turi 23 chromosomų poras. Viena chromosomų pora gauta iš motinos, kita – iš tėvo. Lytinėse ląstelėse yra 22 vadinamosios autosomos ir po vieną lytį lemiančią chromosomą: X ar Y. Moterys turi dvi X, vyrai – X ir Y chromosomas.

Apvaisinimo akimirką suformuojamas naujo žmogaus genomas, kuriame yra informacija apie embrioninę raidą, anatomines ir funkcines žmogaus savybes. Kiekvienas žmogus turi unikalų chromosomų rinkinį – 46 chromosomas: 23, gautas iš tėvo, ir 23 – iš motinos. Žmogaus chromosomose yra apie 30–40 tūkst. genų. Iš tėvų gautas genetinis paveldas atlieka svarbų vaidmenį, tačiau žmogaus gyvenimo būdas, aplinka – ne mažiau svarbūs. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vidutiniškai žmogaus sveikata tik 10 proc. priklauso nuo medicinos paslaugų, 20 proc. – nuo aplinkos, 20 proc. – nuo genetikos ir net 50 proc. – nuo gyvenimo būdo. Beveik visada žmogus tampa toks, koks yra, ne vien dėl genų, bet ir dėl aplinkos poveikio. Per pastaruosius 400 metų Vakarų šalyse smarkiai padidėjo žmogaus ūgis. Genai lemia mūsų ūgį, tačiau geresnis maistas, gyvenimo sąlygos skatina žmones augti didesnius. Tačiau tai, ką gauname iš aplinkos, palikuoniams neperduodame, nes šie požymiai neužkoduoti genų. Dažniausiai žmogui yra svarbi aplinkos ir genetinių veiksnių sąveika. Genetinių pakitimų žmogaus organizme gali atsirasti dėl aplinkos poveikio, pavyzdžiui, radiacijos, užterštumo, vaistų vartojimo, rūkymo. Netgi kūno senėjimą taip pat lemia genų bei negenetinių veiksnių sąveika. 99,9 procento žmonių genų visiškai vienodi. Tačiau 0,1 procento ir aplinkos poveikio pakanka, kad būtume individualybės.

Intensyviausi genų pokyčiai vyksta embrioniniu žmogaus gyvenimo laikotarpiu bei pirmaisiais ketveriais gyvenimo metais. Vėliau taip pat galima daryti įtaką šiems procesams, bet nelyginamai mažesniu mastu. Išorinių veiksnių įtaką genams nagrinėja mokslas epigenetika. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, epigenetiniais veiksniais gali būti ne tik cheminės medžiagos ar maistas, bet ir dvasiniai dalykai: pozityvus emocinis nusiteikimas, optimizmas, reakcija į stresą. Net tėvų mintys. Tėvai turėtų ypač vengti neigiamų minčių – abejonių dėl nėštumo išsaugojimo. Jei būsimoji motina tinkamai maitinasi, vengia alkoholio, rūkalų, kitų kenksmingų veiksnių, didėja šansų, kad embriono genomas bus taisyklingas.

Visiškai neseniai atsirado galimybė atlikti genetinius tyrimus ir nustatyti polinkį sirgti tam tikromis ligomis, taip pat onkologinėmis. Taigi galima sutrukdyti ligai atsirasti – koreguojant mitybą, fizinį krūvį, mintis, gyvenimo būdą. Nustačius didesnę genetinę riziką susirgti galima prognozuoti, kad ir vaikams panaši rizika gali kilti, todėl yra įmanoma imtis profilaktinių priemonių.
Lietuvoje nuo 1975 metų yra atliekama visuotinė naujagimių patikra dėl ypač sunkios geninės medžiagų apykaitos ligos – fenilketonurijos. Gimusiam kūdikiui iš kulniuko paimama kraujo ir nustatoma, ar jis neserga šia liga, kuri negydoma baigiasi ypač sunkia protine negalia. Jeigu yra diagnozuojama fenilketonurija, jos eiga tiesiogiai priklauso nuo gydymo pradžios. Laiku pradėjus gydyti, vaikelio protinė ir fizinė raida nesiskiria nuo sveikų bendraamžių.

Kad ir kaip ten būtų, genetikos mokslas labai sparčiai juda į priekį, ir mums lieka tikėtis, kad jo pažanga kada nors galės pakeisti mūsų likimą teigiama linkme.”

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis