Jacqueline F. Kennedy – tobula moteris gyvenime, prasta meilužė lovoje

1961 m. į Baltuosius rūmus įžengė graži jauna moteris – Jacqueline Kennedy. Vos per kelerius metus ji tapo gyva legenda, Amerikos dievaite, išgarsėjo labiau už savo vyrą.

Jacqueline Lee Bouvier gimė Niujorke, finansininko Johno Vernono Bouvier III ir Janet Lee šeimoje. Mažoji Jackie buvo itin talentinga ir gabi. Ji ne tik rašė poemas ir apsakymus, bet ir juos iliustravo, lankė baleto studiją, puikiai jodinėjo. Jos mokytojos teigimu, Jackie užduotis atlikdavo pirma iš visos klasės. Kita vertus, ji buvo išdykusi, todėl ne kartą dėl savo elgesio buvo kviečiama į direktorės kabinetą. Gyvybingas ir linksmas jos būdas stipriai prigeso po tėvų skyrybų 1942 m. Jackie užsisklendė, net ir tapusi pirmąja ledi tik tarp artimiausių žmonių leido sau atsipalaiduoti, demonstruoti puikų humoro jausmą, talentingai mėgdžioti garsiausių pasaulio politikų manieras ir šokti džigą. Buvo tarsi dvi Jacqueline: ponia Kennedy, itin santūri, elegantiška, karališkai didinga, ir Jackie – kartais linksma, kartais nervingai nagus graužianti ir kiekvieną dieną po tris cigarečių pakelius sutraukianti dama.

Pirmoji pažintis su būsimu vyru
1947 m. Jacqueline pelnė „Metų debiutantės“ titulą, bet sėkmė nesusuko jai galvos. Merginą domino mokslai – ji baigė Georgo Washingtono universitetą. Dar jame mokydamasi nusprendė dalyvauti žurnalo „Vogue“ kūrybos konkurse. Jos esė „Žmonės, kuriuos norėčiau pažinoti“ (ji paminėjo Oscarą Wilde'ą, Charlesą Baudelaire'ą ir Sergejų Diagilevą) buvo pripažinta geriausia iš 1279 pateiktų darbų. Tačiau tėvai atkalbėjo dukrą nuo prizo – galimybės gyventi ir dirbti žurnalui „Vogue“ Paryžiuje.

Baigusi mokslus Jackie įsidarbino Vašingtono vietos laikraštyje fotokorespondente ir susižadėjo su biržos makleriu Johnu Hustedu. Tačiau greitai jos kelyje pasitaikė vienas geidžiamiausių jaunikių – senatorius Johnas F. Kennedy. Jackie juo susižavėjo, nors jo troškimas tapti prezidentu šiek tiek ir priminė Don Kichoto užmojus... Sužadėtuvės su Hustedu buvo atšauktos. Johnas pasipiršo Jackie telefonu. Kalbama, tai buvo padaryta norint užbėgti už akių žiniasklaidoje pasirodžiusiems pranešimams apie neva homoseksualius jo polinkius. 1953 m. įvykusios vestuvės sulaukė visuotinio susidomėjimo.

Gražuolė, kurią mylėjo visa Amerika
Jackie tapo vieno perspektyviausių politikų žmona. Viešumoje atlikti žmonos vaidmenį jai sekėsi, tačiau asmeninis gyvenimas klostėsi ne taip sėkmingai. Pirmasis nėštumas baigėsi persileidimu, dukra Arabella gimė negyva. Tik 1957 m. nuaidėjo kūdikio verksmas – į pasaulį atkeliavo ilgai laukta Caroline. Tais pačiais metais, įkvėptas žmonos, Johnas parašė knygą „Drąsių žmonių profiliai“. Be abejo, ji buvo dedikuota žmonai. Už šią knygą Johnas buvo apdovanotas Pulitzerio premija.

1960 m. Johnas laimėjo JAV prezidento rinkimus, o prieš pat inauguraciją pasaulį išvydo Johnas Kennedy Jaunesnysis.

Tapusi pirmąja ledi, Jackie netruko išgarsėti ne tik kaip daili, bet ir inteligentiška, puikaus skonio moteris. Naujas vaidmuo leido atsiskleisti Jackie talentams ir įpūsti gaivos į sustabarėjusį Baltųjų rūmų gyvenimą. Čia ėmė plūsti žymiausi to meto intelektualai – dailininkai, muzikantai, rašytojai, Nobelio premijų laureatai. Jackie buvo ne tik vakarėlių puošmena – ji aktyviai dalyvavo diskusijose apie meną ir istoriją. Maža to, Jackie užsispyrė rekonstruoti Baltuosius rūmus – ir padarė tai vien iš privačių rėmėjų lėšų. Prezidento rezidencija tapo Amerikos istorijos ir taikomojo meno muziejumi bei kultūros centru, kuriame virė intensyvus gyvenimas.

Jackie žinojo, kaip paveikti tautą: ji surengė viešą ekskursiją po rekonstruotus Baltuosius rūmus net trijų televizijų žurnalistams tuo pat metu. Grakšti moteris 56 milijonams žiūrovų išsamiai pasakojo apie nuveiktus darbus, įsigytas meno vertybes ir ankstesniems prezidentams priklausiusius daiktus, surinktus iš visos šalies. Jos pastangos buvo deramai įvertintos: 1962 m. už šį pasirodymą ji gavo prestižinį „Emmy“ apdovanojimą. Atrodė, visus apėmė Jackie manija – rūpėjo jos apranga, šukuosena, kelionės... Paryžiuje susižavėjusi minia skandavo „Tegyvuoja Jackie“, o Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle'is, kalbėdamas su Johnu, neslėpė susižavėjimo: Amerikos prezidento žmona ne tik puikiai kalbanti prancūziškai, bet ir Prancūzijos istoriją išmananti geriau nei tikros prancūzės! Po šio vizito Johnas Kennedy pripažino: „Aš tebuvau vyras, šioje kelionėje lydėjęs Jacqueline Kennedy. Ir man tai patiko.“ Net Indijoje Jacqueline sulaukė daugiau žmonių dėmesio nei karalienė Elžbieta, ja žavėjosi ir SSRS vadovas Nikita Chruščiovas – vienas aršiausių JAV priešų ir kritikų. Jackie tapo kultine asmenybe visame pasaulyje. Ji nieko nemėgdžiojo – visos pasaulio moterys troško būti panašios į ją.

Tačiau pasaulio dievaitės spindesys nublankdavo ten, kur itin reikėjo būti nepralenkiamai, – miegamajame. Johnas žavėjosi ja kaip asmenybe, bet seksualiai ji jo netraukė. Gandai apie prezidento neištikimybę žmonai pasklido netrukus po jo inauguracijos. Pasakojama, kad kartą kambarinė padavusi Jackie apatinius, rastus prezidento lovoje. Ši nesutrikusi perdavė juos Johnui pareiškusi: „Jie – ne mano dydžio.“ Ir pats prezidentas neslėpė savo išskirtinių pomėgių. „Man prasideda migrena, jei nepasimyliu bent kartą per dieną“, – pareiškė jis Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Haroldui Macmillanui. Šis apstulbo, Jackie į tai nereagavo.

Našlė ir naujas gyvenimas su milijonieriumi
1963-ieji Kennedy šeimai tapo lemtingais metais. Atšalusius poros santykius kiek sušildė penktasis Jackie nėštumas. Deja, sūnus Patrickas, gimęs penkiomis savaitėmis per anksti, mirė po dviejų dienų. Nelaimė vėl suartino Jackie su Johnu, ji nusprendė lydėti vyrą į Dalasą. 1963 m. lapkričio 22 d. jie atviru automobiliu leidosi į paskutinę kelionę kartu. Dokumentiniame filme apie pasikėsinimą į prezidentą matyti, kad po šūvių Jackie staiga puola ant kėbulo, tarsi norėdama pabėgti. Vėliau išaiškėjo, kad iš tiesų ji rinko savo vyro kaukolės skeveldras. Jai atrodė, kad tai padės... Į žmonių atmintį visam laikui įsirėžė jos krauju aptaškytas rožinis kostiumėlis, kurį ji kategoriškai atsisakė nusivilkti net ir per skubiai surengtą naujo prezidento inauguraciją. „Tegu jie pamato, ką padarė“, – toks buvo jos atsakymas į prašymus persirengti. Pirmą kartą ji viešai pademonstravo tai, ką anksčiau žinojo tik artimiausi žmonės: šios subtilios ir švelnios moters valia – geležinė.

Visos tautos akivaizdoje Jackie tvirtai žengė ir paskui vyro karstą. Ji atsisakė raminamųjų, pati suplanavo Johno laidotuves ir įžiebė amžinąją ugnį ant vyro kapo. Visas pasaulis neteko amo, apimtas pagarbaus susižavėjimo. Ir vis dėlto nesuteikė Jackie to, ko ji labiausiai troško: privatumo sau ir vaikams. Ji persikėlė į Niujorką, kur itin dažnai bendravo su savo geriausiu bičiuliu – Johno broliu Robertu. Jos tvirtinimu, jis atstojo jai brolį, o vaikams – tėvą.

Po metus trukusio gedulo Jackie tarsi kas pamainė: mini sijonai, vakarėliai, draugystė su Franku Sinatra ir Marlonu Brando... Tautos kankinio našlė pasirodė esanti jauna moteris, kuri mėgsta linksmą gyvenimą. Tačiau 1968 m. buvo nužudytas vienas brangiausių jai žmonių – Robertas Kennedy. Išsigandusi Jackie nusprendė, kad visą Kennedy šeimą persekioja prakeikimas, todėl būtina kuo skubiau su vaikais dingti iš JAV. Ji priėmė seno pažįstamo Aristotle'io Onassio pasiūlytą sandorį – santuoką mainais į ramybę ir aprūpintą gyvenimą. Kalbama, kad dėl sumos su Aristotle'iu derėjosi vienintelis likęs gyvas Johno brolis Edwardas. Suderėta 20 milijonų dolerių suma tenkino abi puses. 1968 m. spalio 20 d. Jackie metė iššūkį visam pasauliui ištekėjusi už 23 metais vyresnio skandalingojo magnato. Tą dieną Aristotle'io sūnus Alexandrosas pastebėjo: „Tai puiki pora. Mano tėvas jaučia silpnybę įžymybėms, o Jackie – pinigams.“ Karalienė mirė, gimė Jackie O.

Tačiau poros santykiai greitai atšalo, pasklido kalbų apie jų nuolatinius ginčus. Aristotle'is grįžo pas savo gyvenimo meilę Maria Callas, o Jackie daugiau laiko praleisdavo Niujorke, atsidavusi savo mėgstamiausiam pomėgiui – apsipirkinėti. Per septynerius santuokos metus savo reikmėms ji išleido 50 milijonų dolerių.

Jacqueline prakeiksmas
1975 m. kovą Aristotle'is mirė. Šalia jo lovos buvo tik dukra Christine, su kuria Jackie taip niekada ir nerado bendros kalbos. Tvirtinama, kad senasis magnatas prakeikė tą dieną, kai vedė Jacqueline – su jos atėjimu ir Onassių šeimoje prasidėjo nelaimės: žuvo sūnus, nusilpo ekonominė ir politinė galia, neliko pinigų, sveikatos.

Jackie grįžo į gimtąjį Niujorką ir nuo 1978 m. iki pat mirties 1994 m. dirbo redaktore, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime: jos dėka buvo išsaugota legendinė Niujorko Centrinė stotis, Lafayette'o aikštė Vašingtone. Tačiau ji ir toliau neatviravo apie asmeninį gyvenimą: per paskutinius 30 savo gyvenimo metų beveik nedavė interviu ir niekada nekalbėjo apie pirmąjį vyrą, nebent tiek: „Jis net negavo progos būti nužudytas dėl pilietinių teisių. Žudiku tapo kažkoks mažas kvailas komunistėlis.“ Viena garsiausių pasaulio moterų, kelių Amerikos kartų susižavėjimo objektas ir tūkstančių straipsnių bei šimtų knygų herojė, Jackie išliko tyli ir drovi, tarsi atitolusi nuo ją supusio spindesio. Nors pagaliau, regis, likimas jai ėmė šypsotis: šalia buvo mylimi vaikai, anūkai ir... širdies draugas finansininkas Maurice'as Tempelsmanas.

Deja, laimė truko neilgai. Jackie mirė gegužę – kai viskas aplinkui žaliuoja ir žydi. Per laidotuves sūnus Johnas pasakė: „Mamai buvo būdingos trys savybės – meilės žodžiai, tvirti šeimos ryšiai ir drąsi siela.“

Nepaisant kontroversiško gyvenimo, Jackie iki šiol išliko tautos numylėtine, moterimi, suteikusia Amerikai tai, ko ši neturėjo, – karališko didingumo.

Intrigos ir gandai: tobula moteris buvo neištikima prezidentui?
Santūri, elegantiška, trapi būtybė, skrupulingai sauganti savo ir šeimos privatų gyvenimą, – Jacqueline Kennedy gaubusi paslaptinga aura ir gandais apipintas likimas iki šiol neduoda ramybės žurnalistams ir rašytojams. Pasirodė gausybė straipsnių ir knygų, atskleidusių neva tikrąjį šios moters gyvenimą. Esą Aristotle'io Onassio meiluže Jackie tapusi 1963 m., kai dar buvo gyvas Johnas Kennedy. Po sūnaus mirties ji nusprendusi priimti Aristotle'io kvietimą paplaukioti jachta po Viduržemio jūrą, kelionėje ją lydėjusi tuometė magnato meilužė – jos pačios sesuo Lee. Dar kalbama, kad pirmojo vyro neištikimybę Jackie toleravusi tik todėl, kad jo tėvas už tai kiekvienais metais jai mokėdavęs po milijoną dolerių. Tačiau artimai su Jackie bendravusio kunigo Richardo McSorley užrašai, rasti 2003 m. po jo mirties, atskleidė visiškai kitokių Jackie savybių: ji labai sielojusis dėl vyro žūties, netgi rimtai svarsčiusi apie savižudybę, bet, kaip katalikė, bijojusi nusidėti ir netekti Dievo malonės.

Žurnalistas Evansas, kelerius metus tyręs Kennedy ir Onassių šeimų istoriją, paskelbė sensacingą faktą: tikrasis pasikėsinimo į Robertą Kennedy užsakovas – Aristotle'is Onassis! Mat Robertas atkalbinėjęs Jackie nuo vedybų su šiuo žmogumi, todėl įsiutęs Aristotle'is nusprendė atsikratyti pagrindinės kliūties į santuokinę laimę.

Netyla kalbos ir apie tikruosius Roberto jausmus Jackie. Artimas šeimos draugas Chuckas Spaldingas tvirtino, kad jiedu buvo meilužiai, jų romanas baigėsi neilgtrukus iki Roberto mirties. Yra ir teigiančiųjų, kad būtent Robertas buvo tikroji Jackie meilė.

Nutrūkus romanui su Robertu, ji susiradusi naują meilužį – architektą Jacką Wrynecką, bent jau taip jis pats tvirtino. Kalbama ir pie kitus Jackie meilužius – aktorių Warreną Beatty, kompanijos FIAT paveldėtoją Giani Agnelli, prancūzų admirolą Gueriną ir t .t.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis