Kaip išprievartavimas pakeitė mano požiūrį į visus vyrus

Šią istoriją perskaitėme elitedaily.com puslapyje ir nusprendėme ja pasidalinti su tavimi. Juk tai, ką išgyveno ši mergina, patiria ir daugybė Lietuvos merginų. Deja, dauguma tyli. Nes baisu. Nes gėda. Nes kiti gali nesuprasti...

Visada žavėjausi vyrais, jų kūnais. Jaučiausi tokia maža ir daili, kai mano liemenį apkabindavo vyro rankos. Vyrai man atrodė stiprūs, tvirti tarsi medžiai, patikimi, saugantys. Jie atrodė žaviai, kai rąžantis kiek pasikeldavo marškinėliai ar kai būdavo susimąstę.

Gėrėjausi kiekvienu vyriškumo aspektu. Man, užaugusiai tarp moterų, tai atrodė beveik egzotika. Vyrai man siejosi su paslaptimi ir saugumu, mane tai labai traukė.

Deja, neseniai mano požiūris į vyrus visiškai pasikeitė. Vieną vakarą manimi pasinaudojo labai aukštas, tvirto sudėjimo vyras. Jis buvo kur kas stipresnis už mane.

Nuo tos akimirkos vyrų kūnai man tapo grėsmingais daiktais, nebe šiltais, pažįstamais... Veikiau pavojingais ginklais. Pūpsantys raumenys jau nebeviliojo, jie mane gąsdino. Vyrų fizinis stiprumas mane baugino, nes susidūriau su smurtu.

Tą vakarą sužinojau, kaip galima bijoti vyro. Savo užpuoliko niekada nebepamatysiu, tačiau jo atspindį pradedu įžvelgti kituose vyruose.
Kasininkas maisto prekių parduotuvėje per ilgai į mane žiūrėjo. Dabar savo tėvo negaliu apkabinti, nes krūpteliu nuo kiekvieno vyro prisilietimo. Ribos tarp nepažįstamų vyrų ir mano draugų vaikinų išnyko. Dabar žinau, kad vyrai gali siaubingai pasielgti, todėl visus juos įtarinėju.

Kovoju su vis užplūstančiais vaizdais iš to vakaro. Puikiai suvokiu, kad nesu kalta dėl to, kas atsitiko, tačiau dabar veikia savisaugos mechanizmas ir esu ypatingai atsargi.

Jėgų pusiausvyra tarp vyrų ir moterų laikinai pasikeitė, aš automatiškai ieškau kiekvieno susidūrimo su vyrais motyvų, net jei jų ir nėra. Suprantu, kad tai neteisinga, nes ne visi vyrai blogi.
Žinau, kad mano savijauta pasikeis, galiausiai viskas pasimirš, tačiau dabar dar drebu, nes atsiminimai tebėra ryškūs.

Dauguma žmonių rašo apie tokius incidentus praėjus daug laiko, po ilgų apmąstymų, bet aš aprašau ankstyvas akimirkas. Šoką ir kančią praėjus kelioms valandoms, dienoms. Šiuo metu atrodo, kad daugiau niekada negalėsiu paliesti jokio vyro.

Išžaginimas atrodo kaip dėmė, kuri niekada nenusiplaus, kaip amžiams cigarete išdeginta žymė ant kūno. Kai stoviu šalia vyro, jaučiuosi mažesnė, silpnesnė, apžiūrinėdama jo rankas, atstumą tarp menčių.
Privalau sau priminti, kad ne visi jie blogi. Teisybė – gyvenime pažinojau daug gerų vyrų. Giliai širdyje žinau, kad vyriškumas nėra supuvęs. Vyriškumas reiškiasi daugeliu būdu – užleidžiama vieta metro, šaltu oru atiduotu švarku, pasisiūlymu panešti ką sunkaus.
15 minučių siaubas su vienu vyru negali užgožti viso gyvenimo teigiamų potyrių.

Manau, dviprasmiška mano savijauta praeis, tik tam reikia laiko. Vos pradėjau suvokti, kas man atsitiko ir daugelis mano jausmų kol kas visiškai neracionalūs. Tikiuosi, kad laikui bėgant tą vakarą iš manęs atimta jėga kada nors grįš su dvigubu stiprumu ir padarys mane nauju, dar stipresniu žmogumi. Neturėčiau bijoti vyrų, tiesiog tai natūrali reakcija į tai, kas atsitiko.

Žinau, kad vėl išmoksiu mylėti vyrus, o dar svarbiau – išmoksiu pasitikėti jais be perdėto atsargumo ir be naivumo. Manau, tai pirmas žingsnis sveikimo keliu, esu pasirengusi jį žengti.

Parašyk Redakcijai

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis