Deja, dažniausiai jiems lemta gyventi savo tituluotų giminaičių šešėlyje. Būtent taip susiklostė princesės Margaret, jaunesniosios Jungtinės Karalystės valdovės Elizabeth II sesers likimas. Nepaisant ją supančios prabangos ir blizgesio, „atsarginė princesė“ visada jautėsi vieniša.
Pirmaisiais gyvenimo metais seserys buvo labai artimos. Tačiau jų dėdei Eduardui VIII atsisakius sosto, jį užimti turėjo tėvai, tad mergaičių gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Tarp seserų prasidėjo konkurencija. Elizabeth buvo lemta tapti karaliene, tad ji įniko į rimtas studijas apie monarchijos konstitucinę sandarą, o Margaret liko nuošalyje.
Didžiausiu sukrėtimu princesei buvo tėvo Georgo VI, sulaukusio vos 56 metų, mirtis. Į gedulą pasinėrusi motina nuo visų atsiribojo, o Elizabeth II užgriuvo monarchiniai įsipareigojimai, tad 21-ių princesė Margaret pasijautė niekam nereikalinga.
Pirmas skandalas, susijęs su princesės vardu, kilo 1953 metų birželio 2 dieną, Elizabeth II karūnavimo metu. Tą kartą Margaret per neatsargumą nuo šalia stovinčio kapitono Peterio Townsendo uniformos ranka nubraukė pelenus. Spauda tokį gestą palaikė provokuojančiu ir daugiareikšmišku. Tiesa ta, kad santykiai tarp jų tęsėsi jau daugelį metų. Princesė norėjo ištekėti už kapitono, tačiau jis buvo išsiskyręs ir turėjo du vaikus.
Sesuo, arkivyskupas ir parlamentas pasisakė prieš tokį norą, nes karališkosios šeimos atstovui būtų tiesiog nepadoru tuoktis su išsiskyrusiu žmogumi. Margaretai buvo iškeltas ultimatumas: ištekėdama už kapitono Townsendo, ji netektų visų karališkųjų privilegijų ir išlaikymo iki gyvenimo pabaigos. Po 2 metų princesė Margaret per televiziją viešai atsisakė savo ketinimų tekėti už kapitono, motyvuodama tai įsipareigojimais savo šaliai.
Po viso to Margaret išgyveno didelį nusivylimą ir nusprendė, kad nuo šiol gyvenimo prasmę ji matys linksmybėse. Margaret pradėjo vartoti alkoholį ir gyventi palaidą gyvenimą. Jos elgesys viešosiose vietose neretai peržengdavo padorumo ribas: dienos prasidėdavo karališkųjų pareigų vykdymu, dalyvaujant nesibaigiančiuose priėmimuose, lankymusi teatre, o pasibaigdavo visos vienodai – naktiniuose klubuose.
Nepaisant atšiauraus charakterio, princesė Margaret buvo visur labai laukiama. Tai buvo labai patraukli moteris: marmurinė oda, plonas liemuo, žavi šypsena. Kiekvienas drabužis, kuriuo tik ji pasipuošdavo, buvo spausdinamas žurnaluose, o po to kopijuojamas mados sekėjų.
Princesė flirtavo su pačiais žinomiausiais to meto gražuoliais. Jos nežeidė juokeliai su atvira potekste. Princesė mėgdavo sakyti: jeigu viena sesuo yra karalienė, gėrio skleidėja, tai kitai lemta būti blogio ir sugedimo įsikūnijimu – nakties karaliene.
Nepaisant daugybės romanų, dėl Margaret statuso nė vienas negalėjo pretenduoti jai į jaunikius. Merginą tai labai slėgė. 1959 metais 29-ių metų princesės rankos paprašė fotografas Antony Armstrongas–Jones`as. Tai sukėlė eilinį pasipiktinimą, nes paskutinį kartą karališkojo kraujo atstovė už nekilmingo žmogaus tekėjo prieš 450 metų. Karalienė Elizabeth II vis tik palaimino santuoką, palinkėdama seseriai moteriškos laimės.
Deja, šie santykiai nesuteikė princesei trokštamos ramybės ir po 18 vedybinių metų ji paprašė skyrybų. Apie tai, kiek ji išgerdavo ir kiek surūkydavo, jau sklandė legendos. Draugai griebdavosi įvairiausių priežasčių, kad tik atsisakytų jos kvietimų atvykti į rūmus, nes žinojo, kad pradėjus Margaret gerti, jie užstrigs ten ilgam.
Paskutiniai Margaret gyvenimo metai buvo itin tragiški. Įvykus nelaimingam atsitikimui, kai ji nusidegino kojas, princesė buvo įkalinta neįgaliųjų vežimėlyje. Margaret mirė 2002 metų vasario 9 dieną.
Jaunėlės sesers gyvenimas buvo ryškus, bet tragiškas. Kai tuo tarpu vyresnioji sesuo Elizabeth II į istoriją įėjo kaip ilgiausiai soste išbuvusi monarchė.
