90% moterų santykiuose neranda laimės, nes daro vieną klaidą

(3)

Tai ir yra tikroji laimė būti dviese. Visiškai laisviems ir tuo pačiu tokiems artimiems. 

Mano gyvenime santykių buvo pačių įvairiausių – trumpalaikių audringų romanų, niekur nevedančių ilgesnių draugysčių ir dvi santuokos. Gyvenimas visuomet buvo įdomus, tačiau to jausmo, kurį aš jaučiu dabar, niekada neturėjau. Nežinau, kaip tai apibūdinti – tarsi visiškas išlaisvėjimas, mėgavimasis kiekviena gyvenimo akimirka, saugumas ir vidinė ramybė.


Kažkada į tavo gyvenimą ateis žmogus, su kuriuo tu atrasi paprastą gyvenimo tiesą: meilė gali būti lengva ir neskausminga, nereikalaujanti ypatingų pastangų ir darbo. Tas žmogus ateis, jeigu paliksi jam vietos savo gyvenime, jeigu baimės likti viena vedama nesilaikysi įsitvėrusi to, kas iš tiesų nesuteikia tau pilnatvės jausmo.


Negaliu pasakyti, kad mano santuokos ar apskritai santykiai buvo nesėkmingi. Man pasisekė – šalia visuomet buvo geri vyrai. Gal būtent tai mane stipriausiai ir stabdydavo – nesijaučiau visiškai laiminga, tačiau kam skirtis, jeigu šalia – geras žmogus. Daugumos mūsų santykiai paremti principu „jeigu nėra labai blogai, vadinasi viskas gerai“. Tačiau kažkuriuo gyvenimo etapu vien „gerai“ man pradėjo nebepakakti. Norėjau kažko daugiau.


Priklausau tai kartai, kurioje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad santykiai – tai darbas. Nė velnio. Santykiuose gali būti sunkesnių etapų ir išbandymų, tačiau jeigu jie tampa darbu – tai jau nebe santykiai, o beprasmis savęs kankinimas ir laiko švaistymas.


Žmonės mėgsta sakyti, kad santykiuose visuomet reikia aukotis, bet tai ne tiesa. Tai tiesiog pasiteisinimas, kai bijai kažką keisti savo gyvenime, kai bijai priimti sprendimus. Tuose tikruose santykiuose, apie kuriuos aš dabar kalbu, niekas nesiaukoja, nes viskas, ką tu darai dėl kito žmogaus, kyla iš tavo pačios vidaus. Tu lengvai duodi ir lengvai imi, negalvodama apie tai, kas kiek įdėjo į santykius. O kai nenori kažko daryti, tiesiog nedarai. Natūraliai ir paprastai, be jokios sąžinės graužaties.


Ir būtent tokiuose santykiuose tu pilnai išlaisvėji. Nebelieka pavydo jausmo ir kontrolės, nes tu žinai – šalia tavęs esantis žmogus laisvas pasirinkti savo kelią ir jeigu vieną dieną jis pasirinks eiti kitu keliu, tu jį paleisi, lygiai taip pat, kaip ir jis paleis tave. Tavęs ši mintis nebaugina, nes tu visiškai pasitiki juo ir pati savimi. Tai ir yra tikroji laimė būti dviese. Visiškai laisviems ir tuo pačiu tokiems artimiems. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis