Naujausi tyrimai: mūsų smegenys chaotiški ir paslaptingi

 (1)
© Corbis

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasirodo mūsų galimybė suvokti ir reaguoti į aplinką yra atsitiktinė. Smegenų veikla chaotiška, praneša livescience.com.

Ilgą laiką buvo tikėta, kad informacija yra perduodama iš vieno neurono į kitą per juos jungiančias jungtis. Tokiu principu neuronuose veikiant elektriniams impulsams laidžiomis medžiagoms, vietoje, vadinamoje sinopse, informacija perduodama iš neurono į neuroną arba į raumenų ląstelę. Naujieji tyrimai parodė, kad elektriniam impulsui keliaujant iš vieno neurono į kitą, jis perduodamas ne tiksliningai vienai ląstelių grupei, pavyzdžiui neuronams, o visoms aplink esančių ląstelių grupėms. Tai ypač svarbu smegenyse, kadangi ten tam tikro tikslo elektriniai impulsai pasklinda po daugelį smegenų centrų, o reakcijos tikslingumas priklauso nuo atsitiktinumo.

Mūsų smegenų paslaptys:



mąstymas, žmogus, protas, smegenys, galvoti, mokslas, žinios
© Corbis

1. Jei paklausi draugų iš kur atsiranda sapnai, tikėtina, kad gausi tiek skirtingų atsakymų, kiek kartų paklausei. Mokslininkai sukūrė galybes teorijų, iš kur atsiranda sapnai. Vieni teigia, kad sapnai - tai smegenų audiniuose vystančių elektrinių procesų rezultatas, kurie veikia smegenyse inerciškai vis dar jausdami dienos dirgiklius. Kiti teigia, kad sapnai - smegenyse likusios informacijos, kuri buvo nerealizuota dienos metu, variacijos vaizdiniu pavidalu. Viena mokslininkai jau tirai išsiaiškino, kad sapnuojama giliausio miego metu, REM (Rapid Eye Movement) fazėje.

2. Visi tai daro – nuo muselių iki banginių. Ne, aš ne apie tai, apie ką jūs tikriausiai pagalvojote. Miega. Visi miega. Aišku viena, kad žinduoliams tai gyvybiškai svarbu. Miego trūkumas sukelia irzlumą, nuotaikos nepastovumą haliucinacijas, kai kuriais atvejais net mirtį. Miegodami gyvūnai pailsi ir koncentruoja energiją kitai dienai. Taip pat miego metu “sutvarkomi” prisiminimai, įvykiai jungiami tarpusavyje ir imami suvokti kaip praeitis.

3. 80 proc. tam tikrų organų netekę žmonės (per avariją praradę ranką ar koją) jaučia, kad ją skauda, niežti ar ji kaista. Kaip taip gali būti? Mokslininkai tirdami ši fenomeną teigia, kad mūsų smegenys kūną įsivaizduoja kaip vieningą organizmą, nepriklausomai nuo kūno fizinės būsenos. Manoma, kad net pusę kūno netekusio žmogaus smegenys suvokia jį kaip sveiką.

4. Pasirodo galima valdyti savo biologinį laiką. Paprastai žmogaus gyvenimas sukasi 24 valandų ciklu, nors neretai gyvenimiškas ciklas priklauso tik nuo miegui skiriamu periodų. Hormonas melatoninas valdo žmogaus gyvybingumo ciklus. Valdant melanino kiekį organizme, galima valdyti žmogaus budrumą ir aktyvią smegenų veiklą. Buvo atlikti bandymai su pelėmis. Melanino dozės ir budrumas jas išsekino, kai kurie bandymo atvejai baigėsi pelių žūtimi.

mąstymas, žmogus, protas, smegenys, galvoti, mokslas, žinios
© Corbis

5. Kaip mūsų protas sukuria istorijas apie praeitį, arba fantazijas apie ateitį? Nustatyta, kad tikri ir netikri atsiminimai kaupiami tame pačiame smegenų centre. Įvykių falsifikacijos sunkiai atskiriamos nuo tikrų įvykių prisiminimų. Todėl neretai istorijų kūrimas susijęs su tikrųjų prisiminimų ir netikslių jų interpretacijų maišymu.

6. Juokiantis dalyvauja net 3 smegenų centrai: supratimo centras, kuris suvokia juoką, raumenų judinimo centrai, kurie judina burnos ir viso kūno raumenis, taip pat emocijas valdantys centrai, kurie išskiria laimės hormoną, todėl mes jaučiamės pakilios nuotaikos.

7. Senėjimo procesas vis dar paslaptingas mokslininkams. Jie įsitikinę tik dviem dalykais, kad senėjimas yra užkoduotas mūsų genuose ir taip apsaugo mus nuo protinio pervargimo, kita – kad tai paprasčiausias organizmo atsinaujinimo procesų susidėvėjimas. Dar vienas požiūris nėra toks optimistiškas. Sakoma, kad senėjimas priklauso tik nuo mūsų pačių gyvenimo būdo ir nuodingų aplinkos veiksnių.

8. Ar galima gyventi du kartus skirtinguose laikmečiuose? Pasirodo teoriškai taip. Amerikoje, Arizonos valstijoje yra centras, kuris siūlo žmonėms užsišaldyti. Minus 320 Farenheito laipsnių temperatūroje. Tokiu būdu siekiama, kad žmonės, kurie miršta sirgdami nepagydomomis ligomis, galėtų palaukti, kol vaistai bus išrasti. Problema yra viena: kol kas neišrasta žmonių atšildymo technologija, jei užšaldytas kūnas patektų į normalią aplinkos temperatūrą, ledas sutrūkinėtų ir kūnas suskiltų į daugybę gabaliukų.

9. Žmogaus sąmoningumas tiriamas nuo antikos laikų. Mokslininkai iki šiol negali išsiaiškinti kaip įvyksta žmogaus pabudimo procesas, ką patiria smegenys kai tampame sąmoningi.

DELFI
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją