Hipnozė - gydymas ar smegenų plovimas (video)(audio)

 (11)
Europoje apie 85 milijonai žmonių kenčia nuolatinį skausmą, kasmet 2000-3000 vokiečių nusižudo neištvėrę šios kančios. Ar galima skausmą kontroliuoti ar bent sušvelninti? Kodėl vieni alpsta duodami kraują, o kiti savu noru laksto per žarijas ir stiklus? Aišku viena, kad skausmas nelygus skausmui.
Moteris, miegas, knygos
Moteris, miegas, knygos
© Corbis/Scanpix
Tai, ką žmogus jaučia kaip skausmą, malonumą ar ekstazę, sukuria galvos smegenys iš riboto skaičiaus biocheminių komponentų ir nervinių struktūrų. Skausmas ir panašūs veiksniai nėra vien jutimo organų dirginimo padarinys. Be to, tam turi įtakos dvasiniai ir kultūriniai veiksniai: daktaras prof. Vulfas Šyfenhėfelis ištyrė Eipo genties žmones, gyvenančius Naujojoje Gvinėjoje, kurie tebegyvena akmens amžiaus sąlygomis. Tyrimai parodė, kad jie kur kas lengviau ištveria skausmą nei europiečiai, pvz. pagaliuku perduriant nosies pertvarą ar ausies spenelį, dešimtmečiai vaikai būna pavydėtinai ramūs.

Vis didesnį populiarumą įgauna alternatyviosios gydymo priemonės, jų poveikiu dabar neabejoja mokslinė medicina. Tai elgesio terapija, joga, gydymas muzika, hipnozė.

Vien Vokietijoje yra per 500 dantų gydytojų kabinetų, kuriuose, pacientų sutikimu, taikoma hipnozė. Tiubingeno universiteto Skausmo labaratorijos darbuotojų teigimu, užhipnotizuotam pacientui neskauda, kai jam gręžiamas dantis: žmogui esant transo būsenos, skausmo signalai smegenis pasiekia, bet į juos reaguoja kitaip nei įprasta – sukeliami neutralūs pojūčiai.

Užhipnotizuoti įmanoma 90% žmonių, ypač turinčių lakią fantaziją ir gebančių gerai susikaupti. Nepaisant poveikio, žmogus gali suvokti ką daro, jis netampa bevalis ar bejėgis - kiekvienas priima tik tas įtaigas, kurias yra pasiruošęs priimti (1958 m. rugsėjo mėn. Amerikos Psichinės sveikatos asociacija paskelbė hipnozę nepavojinga praktika be jokių kenksmingų pašalinių efektų).

Janinos Miliauskienės straipsnyje “Hipnozė” teigiama, jog labai svarbus hipnozės požymis yra sąmonės lygio pakitimas. Proto kritiškumas apribojamas, smegenų suvokino barjerai apeinami ir leidžiamasi į pasąmonę, kuri yra mūsų dvasinės, psichinės ir visų kūno procesų valdymo centras.

Taigi, hipnozės būsena atveria tiesų kelią į pasąmonę ir tam tikromis įtaigomis įgalina ją koreguoti. Tada įmanoma nustatyti visų nuostatų ir baimių kilmę, galima jas pašalinti. Galima viską „programuoti iš naujo“.

Senovinis laikrodis
© K.Šatūno nuotr.

Yra trys žmonių tipai, kurie negali būti užhipnotizuojami: psichiniai ligoniai, žmonės su žemu intelekto rodikliu bei tie, kurie nenori būtu užhipnotizuoti. Tad žmogus turi to norėti, būti susikoncentravęs ir panaudoti visą savo vaizduotę.

Psichologė Rasa Kuodytė teigia, jog hipnozė naudinga ligoniams palengvinti sunkų skausmą (tai dažnai taikoma onkologinėms ligoms), tačiau kalbant apie psichologines problemas ji turi tik trumpalaikį poveikį.

Psichologės nuomone, hipnozė gali būti pavojinga tuo atveju, jei ją atlieka neturintys reikiamo išsilavinimo asmenys, taip pat hipnozė, taikoma sektose, ji suteikia galią manipuliuoti kitais žmonėmis.

Autohipnozė arba savitaiga

Dažniausiai ji naudojama norint nusiraminti, pajusti teigiamų emocijų, pasimėgauti maloniomis mintimis. Psichologė R. Kuodytė teigia, jog veiksmingi ir trumpi atsipalaidavimai: “Net automobilių spūstyje galite atmerktomis akimis kartoti „Aš ramus“ ir pastebėsite, kaip tikrai nusiraminsite. Be to, saviįtaiga padeda atsipalaiduoti, įgyti pasitikėjimo savimi.“

Kita vertus, kai kurie atsipalaiduoja aktyviai sportuodami ar tvarkydami buitį. Nepatartina nuolat aptarinėti savo nesėkmių, skaudulių, nes taip jie užvaldo mąstymą.

Atsipalaidavimui labai svarbu, kad mintys suktųsi tiktai apie didžiąsias gyvenimo tiesas: meilę, viltį. Visada reikia stipraus tikėjimo savo galia.

„Vakare trumpai įvertinkite per dieną atliktus darbus, nepamirškite pasidžiaugti nors ir mažais laimėjimais ir jeigu ko neatlikote, nesigraužkite - atminkite, kad esate tik žmogus”, - pataria psichologė R. Kuodytė.

Populiarūs mp3 grotuvai taip pat gali būti naudojami lengvai hipnozei. Vietoj mėgstamos grupės, tiesiog įsirašyk paukščių čiulbėjimo ar vandens čiurlenimo garsus. Tai padės atsipalaiduoti vidury įtemptos dienos.

Vienas tokių pavyzdžių - Adamo Sarganto, meditacinių įrašų kūrėjo, sukurtas trumpas nusiraminimo seansas. Stengdamasis pakeisti rūkalių įpročius, jis įrašė „klipą“, kuris padeda atsipalaiduoti, nesigriebiant cigaretės.

Šiaip ar taip, atsipalaidavimas yra labai veiksmingas būdas nerimui ir stresui įveikti. Tad jei nerandate ramybės ir neturite galimybės pabėgti nuo dienos triukšmo, galite tai padaryti mp3 grotuvu.

Adamo įrašą galite išgirsti

  • čia.

    Įtaiga – tai verslas

    Su hipnoze, psichologija daug bendrų sąsajų turi NLP (neurolingvistinis programavimas). Tai sklandaus bendravimo menas, mokslas, padedantis žmonėms lengviau save išreikšti, pasiekti savo tikslų. “NLP yra ir filosofija, ir požiūris, ir mokymo būdas, sukurtas tam, kad žmonės galėtų tapti efektyvesni”, - teigia mindgasmic.com



    Įsivaizduokite, jog norėdami draugui padovanoti tam tikrą dovaną, galėtumėte jį tiesiog “įtikinti” , jog jis trokšta tos dovanos, ir taip jį tikrai pradžiuginsite. Manote neįmanoma? Spręsti jums.



    (Šiame epizode vaizduojamas kaip tik toks atvejis, kai pokalbio metu žmogus užkoduojamas ir to nė nesuprasdamas pakeičia savo nuomonę dėl trokštamos dovanos.

    Prieš pokalbį jis norėjo odinio švarko, o po pokalbio – raudono BMX. Ir, žinoma, be galo nustebo, kai jam buvo įteiktas dviratis. Negana to, jis prieš tai buvo užsirašęs savo trokštamą dovaną (švarką), kad nepamirštų, ir po pokalbio dar labiau nustebo, susimąstė, kad užrašė visišką nesąmonę. (Jam buvo įdiegta svetima nuomonė ir senas jo paties noras dabar atrodė nebepriimtinas.)

    DELFI Gatvė: ar, remiantis NLP, galima atsikratyti žalingų įpročių? Jei taip, tai kaip to pasiekti? Galbūt tam reikia hipnozės?

    Į klausimus atsako NLP treneris Vidas Jankauskas: taip. Nesunkiai. Alleno Carro "Lengvas būdas mesti rūkyti" ir yra hipnotinė indukcija, beje, pats autorius taip lengvai metė rūkyti po vienintelio hipnozės seanso, tad nusvaigęs iš laimės parašė visą knygą, kuri perprasmina rūkymą rūkoriams: rūkymas nėra malonus, ir mesti rūkyti taip pat lengva, kaip pasakyti - "Valio! Nuo šiol aš nerūkau.“

    Verta suvokti, kad, anot garsiausio visų laikų hipnoterapeuto Miltono Ericsono, "viskas yra hipnozė".

    Mes nuolat esame arba patys užsihipnotizavę, arba kitų hipnotizuojami. Nė vienas nematome daiktų/dalykų tokių, kokie jie yra - viskas perfiltruota per mūsų jutimų, nuostatų ir įsitikinimų filtrus.

    Kadangi tegalime suvokti tik mažą dalį to, ką potencialiai galime suvokti, nuolat haliucinuojame realybę. Tai niekam nenaujiena, šiandien jau visi psichologai pripažįsta, kad iškraipome ne tik tai, ką atsimename, ir ne tik tai, ką įsivaizduojame kaip savo ateitį, bet ir tai, ką patiriame dabar pat.

    Pakeitę savo suvokimą, galime pakeisti praktiškai bet ką - mūsų problemos iš esmės tėra suvokimo problemos. Jei aš tikiu, kad negaliu įveikti vieno ar kito "žalingo įpročio", esu tiesiog užsihipnotizavęs tuo tikėti.

    Kartais užtenka vienos šmaikščios pastabos, kito požiūrio, ar tiesiog tam tikro šoko, kad "pabustum", ir išvystum, jog tau visai nebūtina tikėti tuo, kuo taip ilgai tikėjai. NLP tai daro puikiai.”

    Moteris, miegas, knygos
    © Corbis/Scanpix

    DELFI Gatvė: vėl gi, ar naudojant NLP techniką galima atsikratyti raudonavimo, atsakinėjimo baimės, ar pvz. mikčiojimo per pasimatymus?

    NLP treneris Vidas Jankauskas: žinoma. Tarkime, vaikinas drovisi merginų. Raudonuoja, mykia, plepa per daug, tačiau nebijo šokti parašiutu ar prisigėręs lėkti naktinėmis gatvėmis.

    Kas nėra tobula? Jo realybės suvokimas. Būsimą pasimatymą su mergina jis tiesiogine prasme haliucinuoja sutirštintomis spalvomis - tiesiog mato, kaip bus atstumtas, kaip "užstabdys", ims raudonuoti...

    Tuo tarpu pasivažinėjimą naktinėmis gatvėmis mato rožinėmis spalvomis, pakiliai ir šauniai. NLP jam padėtų pakeisti „akinius". Jei pasimatymą su mergina jis įsivaizduotų tom pačioms spalvom, kaip kokį linksmą nuotykį, tai daug šansų, kad taip ir būtų.

    Jei, prieš sėsdamas už vairo naktį, sau ausyse pragrotų laidotuvių maršą, ir matytų save ugniagesių krapštomą iš automobilio kaip iš sutraiškytos tunų skardinės, greičiausiai šio nuotykio atsisakytų.

    Antra vertus, kol mūsų vaikinas negalvoja taip ir tiesiog elgiasi ir mąsto taip, kaip yra įpratęs, baimė prieš pasimatymą yra neišsprendžiama dilema: kuo daugiau jis jaudinasi...

    Kitas paprastas būdas to išvengti - tiesiog pasakyti merginai: "žiū. Tuoj paraus mano skruostai, nes išvydęs tokį stulbinančiai patrauklų žmogų kaip Tu aš imu labai jaudintis. Tad nekreipk dėmesio, net jei man ims drebėti rankos ar balsas - tai tuoj praeis".

    Viskas! Užgydėme tai, ko labiausiai bijojome. Nebėra ko daugiau „garuoti". Tai galioja ir viešai kalbai, ir tūkstančiams kitų situacijų.

    Įdomiausias dalykas yra tas, kad visi mokame būti drąsesni, įžūlesni ir labiau pasitikintys savimi. Turime visus vidinius išteklius, kurių gali prireikti. Tik nuo mūsų priklauso, ar sugebame jais naudotis. NLP puikiai pažadina tai, ką buvome pamiršę, ypač gebėjimą jaustis gerai be jokios priežasties. Puikus būdas sutaupyti krūvas pinigų!

    Tačiau ar įmanoma panaudoti NLP “kitiems” tikslams, ne tik savęs tobulinimui? Dar viena situacija, kurios tikrumą sunku įvertinti.



    (Čia vien kalbos ir gestų pagalba iš to paties žmogaus keliskart paimama piniginė su raktais. Žmogus yra paprasčiausiai užkalbinamas ir taip užhipnotizuojamas. Būkite budrūs su nepažįstamais).

  • DELFI
    Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją