Vaikinų altoriaus stabdžiai

 (8)
Kartu gyvenate dvejus, penkerius, net dešimt metų, bet jūsų meilės pasaka niekaip nesibaigia vestuvėmis. Kodėl vyras, kuris, regis, su tavimi laimingas, tau nesiperša?
© Žurnalas "Cosmopolitan"

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Neskubėk piktintis – pirmiausia pabandyk suprasti tokio mylimojo elgesio priežastis.

Jis sako: „O kam? Mums ir taip gera“

Vadinasi, judviem tikrai ne taip jau blogai drauge. Ir toks gyvenimas tavo išrinktąjį visiškai tenkina. Tad kam keisti nusistovėjusią gerą tvarką? Juk iš pokyčių nežinia kas gali išsirutulioti. Psichologai teigia: nepaisant paplitusio stereotipo, esą moterims būdinga trykšti emocijomis, neretai kaip tik vyrams sudėtingiau keisti nusistovėjusių santykių modelį. Juk tai – naujas etapas, iš kurio galima tikėtis visko. Oi kiek baimių kyla!

Baimė ką nors keisti. Vyras mąsto: pakitus santykių statusui keisis ir jo gyvenimas. Tiksliau, apsivers aukštyn kojomis. Pamėgink mylimąjį lyg tarp kitko paklausinėti, pavyzdžiui, kaip pasikeitė jo draugų gyvenimas, kai jie susituokė. Tik suk ratais, nesmok tiesiai į kaktą. Sakyk: „Ilgokai nemačiau Tado. Jis vedė, ar ne? Kaip jam sekasi?“ Įdėmiai išklausyk vaikino atsakymus: jie suteiks daugiau informacijos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasakodamas vaikinas nejučia išplepės, kokios vedybinio gyvenimo detalės jam patinka, o kokios – ne. Tada vėl lyg tarp kitko gali klausti, kaip jis save įsivaizduoja sukūrusį šeimą. Dabar jau spręsk, sutampa judviejų ateities planai ar ne.

Baimė prarasti nepriklausomybę. Nes galbūt tokia lemtis ištiko jo draugus: vienas vedęs draugas nebeištrūksta iš po žmonos pado, kitas nebesirodo vyriškos kompanijos susibūrimuose. Nuoširdžiai piktinkis tokiu tų draugų žmonų elgesiu. Santuoka – ne belangė be teisės į asmeninį gyvenimą. Su draugais matytis ne tik galima – reikia. Ir savo interesų puoselėti būtina. Išklojusi savo tiesas, nepamiršk paklausti ir mylimojo, kaip jis būtų linkęs elgtis panašiais atvejais. Taip pamažu išpeši jo baimes ir viltis, susijusias su asmenine laisve.

Baimė suklysti. Mintis „O jei aš ją vesiu ir tik tada suprasiu, kad klydau“ jiems tikrai nesvetima. Ką tokiu atveju daryti? Kalbėtis! Bet ne apie vestuves, o apie tai, kaip drauge leisite laiką, ką veiksite, t. y. mėginkite piešti būsimo bendro gyvenimo gaires ir apibendrinti šeimos viziją.

Jis sako: „Aš apskritai niekada nevesiu“

Dauguma vyrų šventai tiki: tai tik jų pozicija, ji jokiu būdu neturėtų žeisti mylimos moters. Naivuoliai! Tačiau užuot pasipūtusi, prisimink: mes skirtingi. Net jei pora gyvena kartu, moteris paprastai laiko save ištekėjusia. Ir tik džiaugiasi, jei visiškai neoficialus jos gyvenimo draugas vadina ją žmona. O vyras? Atvirkščiai! Nevedęs, vadinasi, laisvas. Kad ir kiek metų būtų praleidęs su ta pačia moterimi. Paradoksas, bet palyginti dažnas. Kokių baimių slepia ši frazė?

Baimė susisaistyti su ne ta moterimi. Ką jam reiškia tinkama moteris? Na, kad tiktų ir jos statusas, ir išsilavinimas, ir požiūris į gyvenimą. Paprastai tokie reikalavimai slepia dar vaikystėje motinų suformuotą išskirtinį požiūrį į save. Net jei tau nuskiltų, vis dėlto pavyktų jį įvilioti į Santuokos rūmus, saugi su juo niekada nesijausi. Kaip pažinti tokį tipą? Užuot taręs mes, jis dažnai vartoja , jam rūpi tik jo nuomonė, tavosios niekada neklausia ir yra pernelyg prilipęs prie mamos.

Baimė būti ne visų geidžiamam. Vaikinas šventai tiki, kad tikri vyrai neverkia, laksto paskui kiekvieną sijoną ir apskritai nėra niekam nieko skolingi. Visos sutiktos moterys jam turi kristi po kojomis kaip lapai ir dėkoti likimui už galimybę tapti jo, nors ir neilgam. Trumpalaikis romanas su juo gali būti visai smagus ir aistringas, bet turėk omenyje: ilgai šalia jis neužsibus. Tik nedaugelis moterį įsigudrina visokiomis suktybėmis nutempti tokį vyrą prie altoriaus. Bet ramybės joms tai nesuteikia. Ar tikrai nori visą gyvenimą vaikščioti peilio ašmenimis dėl tokio vyro? Spręsti gali tik tu.

Baimė būti priverstam aukoti savo pomėgius. Jėgos aitvarai, britva, būgnai, parasparniai... Deja, gryna tiesa: į kai kurių vyrų gyvenimo vertybių sąrašą šeima neįtraukta. Nes yra kur kas svarbesnių dalykų: darbas, pomėgiai ir, aišku, draugai. Tokiems vyrams šeima – savotiškas STOP ženklas, po vedybų klijuojamas prie visko, kas jiems brangu. Šis tipas su tavimi gali būti ilgai – tiek, kiek jam patogu. Bet jei kas nors (pavyzdžiui, tavo noras ištekėti) pradeda jam trukdyti, jam kur kas lengviau dėti į kojas nei keisti save. Kaip pažinti tokį subjektą? Iš jo prioritetų. Tarkim, susergi. Užuot bėgęs į vaistinę, jis lekia susitikti su draugais: juk tai kur kas smagiau nei slaugyti tave. Arba: tu planavai bendras atostogas, o jis, nieko nesakęs, išdūmė žvejoti su draugais. Jei tokie ar panašūs atvejai kartojasi nuolat, vertėtų susimąstyti. Vargu ar šis žmogus pasikeis.

Jis sako: „Aš dar nepasirengęs“

Šiuo atveju gali būti daugybė variantų: nepasirengęs rimtiems santykiams, nepasirengęs būti vyru, tėvu, nepasirengęs leisti su tavimi savo laisvalaikio ir t.t. Žinai, kas įdomiausia? Vyras nemeluoja: jis sako gryniausią tiesą. Kokius būgštavimus tai slepia?

Baimė neaprūpinti šeimos. Santuoka jam – rimtas įsipareigojimas aprūpinti šeimą. Jei tokios galimybės nėra, vyras gali išsisukinėti nuo bet kokių oficialių santykių įforminimo. Šiuo atveju, kaip ir ankstesniais, vienintelis tavo ginklas – nuoširdus pokalbis. Išsiaiškinkite, kokios buities sąlygos priimtinos jums abiem. Išsiaiškinusi viską iki smulkmenų greičiausia apie mylimąjį sužinosi daug nauja. Nors neatmesk ir tikimybės, kad jis tik bando išsisukti nuo vedybų – juk materialinės gerovės kartelę galima kelti iki begalybės, o šeimos laimingos būna ir be sąskaitų banke. Ar ne?

Baimė nebūti geru tėvu. Daugelis vyrų suvokia: vaikai – natūralus santuokos rezultatas. Todėl labai svarbu suprasti, kodėl perspektyva jų susilaukti jam kelia siaubą. Kas stabdo: vaikystės traumos, liūdnas draugų pavyzdys ar kokios nors kitos priežastys? Gali būti, kad tėvystė vyrus gąsdina dėl mito, esą gimus vaikui seksualinis gyvenimas jei ir nedingsta negrįžtamai, tai gerokai suprastėja. Pamėgink mylimajam atskleisti savo nuomonę dėl bendro gyvenimo (taip pat seksualinio) pokyčių gimus vaikui. Nežinai, kaip pradėti? Pasakyk, kad matei panašaus siužeto komediją. Kai prabilsite apie savo nuogąstavimus, baimes ir lūkesčius, aiškesnės taps ir ateities perspektyvos.

Baimė nebūti deramu sutuoktiniu. Ne visada tėvų pavyzdys būna teigiamas. Vyras gali bijoti kartoti tėvo klaidas. Pamėgink suprasti, kokia buvo tavo mylimojo vaikystė. Ar jis artimas su tėvu? Paklausinėk apie jo artimųjų bei draugų šeimas. Greičiausia susidursi su dar vienu keistu, bet itin paplitusiu stereotipu: esą po vestuvių vyro ir moters santykiai būtinai keičiasi. Ir būtinai tik į bloga. Jei tavo mylimasis šventai tuo tiki, pasikalbėkite apie tai. Leisk jam suprasti, kad gyvenimas nebūna visų vienodas. Kai kurių porų santykiai nesusiklosto, tačiau būna ir be galo laimingų šeimų. Kiekvieni santykiai, taigi ir judviejų, unikalūs. Kokie jie taps, priklauso tik nuo jūsų.

P.S. Išvardijome toli gražu ne visus vaikino stabdžius, sulaikančius jį nuo sprendimo žengti su tavimi prie altoriaus. Bet esmė vis tiek ta pati: kas ir kas mylimąjį varžytų, būtent dėl to tu priversta daugybę metų knisti jo problemas ir mėginti jį pakeisti, užuot pasipuošusi balta suknele ir įgijusi šeimos moters statusą. Todėl kur kas svarbiau – suprasti, ko nori pati. Aišku, jei esi tikram kad jis – tai JIS, spjauk į visus horoskopus, testus ir psichologus ir daryk taip, kaip tau atrodo tinkama. Tik neišgąsdink jo: žodis santuoka tikrai neįtrauktas į vyrų mėgstamiausiųjų žodžių sąrašą. Ir mes jau išsiaiškinome, kodėl.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją