Atviras vyro laiškas buvusiai merginai

 (145)
Kartais jausmai tiesiog drasko iš vidaus: protas šaukia NE, širdis maldauja DAR... Taip būna ne tik mums, bet ir jiems... Į mūsų elektroninio pašto dėžutę atkeliavo dar vienas laiškas. Šį kartą jį gavome iš vyro. Tiesiog negalėjome nepasidalinti su tavimi.
Jei nori pasidalinti savo istorija, rašyk mums portalas@cosmopolitan.lt
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tą vakarą, kai viskas man krito iš rankų, kai atrodė, kad blogiau būti negali, susimąsčiau, ką turiu šiame gyvenime? Turiu tikrus draugus, šeimą, darbą, gerą mašiną, esu sveikas. Tačiau kažko trūko. Ir tas jausmas kasdien vis didėjo ir gilėjo.

Mane erzino, kad negaliu pats suprasti, ko man trūksta. Kol vėl nepamačiau tavęs. Tu šokai tokia linksma, rankoje laikei kokteilį ir juokeisi su draugėmis. Tu nebuvai gražiausia iš jų, bet tavo akys žibėjo. Jos mylėjo gyvenimą. Aš stebėjau tavo nerangius nuo alkoholio judesius ir staiga tu pakėlei akis. Mūsų žvilgsniai susikirto, tu pasimetei, aš supratau, kad mano žvilgsnis tave išgąsdino. Aš visada žiūrėdavau piktu žvilgsniu. Tu mane erzinai. Tikrai. Tavyje buvo kažkas, kas mane varė iš proto iš karto abiem prasmėm: tiek gerąją tiek blogąją.

Atsimenu, kai tu buvai mane įsimylėjusi, tavęs buvo aplink tiek daug... Tu man netrukdei būdama šalia, kol tai netapo tavo kasdienybe, laisvalaikiu, kiekviena diena. Tu mane dusinai. Aišku, man patiko turėti tave lovoje, tu buvai tokia atsipalaidavus, su tavim nebuvo nejaukių rytų ir blogos nuotaikos. Tu darei viską, ko aš norėjau. Mergaite, tu praradai savo savigarbą mane įsimylėjusi. Aš galėjau paskambinti tau girtas ryte ir tu vis tiek atvažiuodavai pas mane. Kai man buvo bloga, tu kentėjai mano niūrią nuotaiką, galėdavai nekalbėti valandų valandas, kad tik netrukdytum manęs, bet tu buvai šalia.

Su vienais apatiniais tyliai kaip pelė tipenai į vonią ir atgal nerasdama sau vietos. Taip tęsėsi kurį laiką, o aš kas dieną elgiausi su tavimi vis blogiau, mačiau, kaip tu kentėjai, bet man buvo patogu apsimesti, kad aš nieko nesuprantu, nes tu manęs nepuolei klausimais ir priekaištais apie mūsų santykius. Man buvo patogu tave turėti. Man nereikėjo vestis tavęs į kavines ir vežti tau gėlių.

Aš ne iš karto pastebėjau, kad viskas keičiasi. Naktį atvažiavusi tu išvažiuodavai anksčiau, pati parašydavai tik savaitgalį, kai kažkur linksminaisi su draugėm, manęs tau reikėjo, kai pati buvai girta. Ir ryte tu nebebuvai tokia pati miela mergina, kokią aš atsimenu. Kol galiausiai mūsų bendravimas nutrūko, nerašei nei tu, nei aš. Man viskas tiko, nebuvo to spaudimo, klube aš ramiai kalbinau kitas merginas, veždavausi jas namo. Nesijaučiau nei kažką radęs, nei pametęs. Praėjo tikrai nemažai laiko ir vieną dieną atsikėlęs supratau, kad man kažko trūksta. Viskas buvo, tačiau ko trūko?

Aš tai supratau tą naktį, kai pamačiau tave klube. Kai supratau, kad tu moki, gali ir tau puikiai sekasi gyventi be manęs. Aš buvau pripratęs laikyti tave savo daiktu, o dalintis aš nemėgau. Dabar, kai mačiau, kad mano daiktu kažkas naudojasi, aš pykau. Man kitos buvo neįdomios. Žiūrėjau į tave ir galvojau, kad nieko nepraradau, galiu turėt geresnę, bet tuo pačiu metu jaučiausi vis prasčiau.

Žinojau tik vieną: tu niekada šito nesužinosi. Vijau visas panašias mintis apie tave į šalį, parsivežiau nepažįstamą merginą namo ir tikėjausi, kad ryte bus geriau. Deja... Prie galvos skausmo, nežmoniško pykinimo dar jaučiau tą pačią tuštumą. Viskas priminė tave. Norėjau, kad ta mergina kuo greičiau išvažiuotų namo, nors ji murkė kaip katė ir vizgino savo nuogą uodegą aplink mane. Man buvo neįdomu.

Niekaip negalėjau susitaikyti su tokia būsena, ieškojau bet kokios veiklos ir nekreipdamas dėmesio į baisią savijautą, išvažiavau pas draugus. Draugams nieko nesakiau, nenorėjau plėsti temos ir dar daugiau apie tai galvoti, man atrodė, kad kol neištariau to garsiai, visa tai yra netiesa.

Bet draugas lyg žinodamas pradėjo pokalbį apie tave: „Matei ją vakar? Atrodė gerai, o matei su kuo ji buvo? Tomas sakė, kad jie kartu išvažiavo, susikabinę už rankų.“ Bandžiau apsimesti, kad man nesvarbu. Žinoma visi suprato, kad bandau apgauti pats save. Pradėjau dažniau tikrinti telefoną, stebėjau tave socialiniuose tinkluose, tavo naujas nuotraukas, ką tu veiki, ne vieną kartą buvo kilusi mintis nuvažiuoti į kavinę, kur tu sėdi su draugėmis, lyg niekur nieko susitikti, gal tu pati mane užkalbintum ar parašytum. O aš dar pagalvočiau kaip elgčiausi, gal net neatrašyčiau, bet tai be abejonės mane nuramintų. Aš netikėjau, kad tu mane pamiršai. Ir kam tu man tokia buvai reikalinga?

Aš staugiau dėl to keisto jausmo, veriančio mano krūtinę. Negalėjau būti namie: kambarys, vonia, lova... viskas kvepėjo tavim. Prisiminiau, kaip ilgi tavo plaukai krito man ant akių ir jų likdavo pilna lova, o tu visada nusijuokdavai, tarsi tai būtų ne tavo darbas. Vaizdas pro langą... Tu aptarinėdavai ką veikia kaimynai, skaičiuodavai degančias šviesas. slėpdavaisi po antklode, glostydavai mano nugarą, apsikabindavai mano pečius, ruošei pusryčius, kandžiojai mano ausis. Niekada prieš tai negalvojau, o ypač nesureikšminau to, kol nesupratau, kad man tavęs reikia. Aš sunkiai mokėjau gyventi be tavęs. Tačiau nesiruošiau lėkti pas tave su puokšte gėlių naujame BMW. Tai buvo mano problema. Aš nenorėjau mylėti, o ypatingai tavęs, ne tokios moters šalia savęs aš ieškojau. Būk tu ypatinga ir niekada nepalik mano minčių, bet į savo gyvenimą aš tavęs nekviesiu.

Atsakyk į apačioje pateiktus klausimus ir laimėk „Cosmpolitan“ prenumeratą pusei metų!


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyrai

Profesionalo patarimai vyrams, kaip tinkamai prižiūrėti barzdą

Rūpintis savo išvaizda – kiekvieno prioritetas. Vyrų tam skiriančių laiko ir pinigų, su kiekviena diena, vis daugiau. Tačiau į ką privalu atkreipti dėmesį? Kokių klaidų nedaryti ir kokiais patarimais remtis, kad plaukai ir barzda būtų nepriekaištingos būklės?

Aistringa Paco Rabanne naujiena JAM – paverk jį saldžiausių tavo svajonių kūrėju

Mados namai „Paco Rabanne“ visada stebina, nes laužo nusistovėjusias taisykles ir tradicijas. Jie perteikia laikmečių dvasią tik tam, kad būtų avangardiški. Jie sumaniai ir ironiška provokuoja, kaip ir jų įkūrėjas. Jų kvapai visada šokiruoja ir yra nestandartiniai – kaip ir naujausias jų kūrinys intriguojančiu pavadinimu – „Pure XS“.