Ureaplazma – bakterija, kuria apsikrėtusios daugiau nei pusė moterų

© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Daugiau nei pusė tirtų moterų Vilniaus mieste praėjusiais metais buvo apsikrėtusios lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Tokie skaičiai paaiškėjo Centro poliklinikai įgyvendinus Lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos programą, kuriai finansavimą skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.

Dėl LPI pasitikrinti galėjo moterys nuo lytinio gyvenimo pradžios iki 50 metų. Jos buvo tiriamos dėl chlamidijų, mikoplazmos ir ureaplazmos infekcijų. Programos įgyvendinimo metu mėginiai buvo paimti 850 moterų, daugiau nei pusei jų – 490 – buvo nustatyta bent viena lytiškai plintanti infekcija. Dažniausiai nustatoma lytinių keliu plintanti infekcija buvo ureaplazma urealyticum, rečiausiai – mikoplazma genitalium. Pastaroji buvo diagnozuota daugiau nei 2 proc., o – ureaplazma – beveik 98 proc. moterų, o chlamidijų buvo rasta pas šiek tiek daugiau nei 11 proc. moterų, kurios buvo apsikrėtusios lytiškai plintančiomis infekcijomis.

Ureaplazma urealyticum bakterija sukelia ureaplazmozę – bakterinės kilmės lytiškai plintančią ligą. Vyrams ji sukelia uretritus – šlaplės uždegimus, o moterims cervicitus – gimdos kaklelio uždegimus. Ši liga gali būti besimptomė, simptomai pasitaiko tik 20-30 proc. žmonių.

Pasak Centro poliklinikos gydytojos akušerės-ginekologės Rimos Sapon, nereikėtų stebėtis, kad itin didelė dalis moterų, tirtų dėl LPI, buvo apsikrėtusios ureaplazmos infekcija. „Literatūroje rašoma, kad net 80 proc. populiacijos yra apsikrėtę šia infekcija. Moterys, pas kurias randama ureaplazma, dažniausiai skundžiasi pagausėjusiomis išskyromis iš genitalijų, sudirgimo, perštėjimo pojūčiu. Ši bakterija dažnai būna besikartojančių šlapimo takų infekcijų priežastimi, kartais gali sukelti sąnarių uždegimą. Panašiais požymiais pasireiškia ir mikoplazminės infekcijos. Chlamidijos gali būti konjungtyvito, sąnarių uždegimų, šlapimo takų ir lytinių organų uždegimų priežastimi. Šios bakterijos sukelta infekcija gali būti sąaugų mažajame dubenyje priežastimi, tai gali įtakoti moters nevaisingumą dėl kiaušintakių užakimo. Todėl svarbu laiku diagnozuoti infekciją ir skirti gydymą abiem partneriams“, – paaiškina medikė.

Daugiau nei 88 proc. LPI sergančių moterų buvo nuo 20 iki 39 metų amžiaus. Pasak R. Sapon, tai potencialiai gimdančio amžiaus moterys, todėl joms svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti infekciją, nes negydant gali kilti problemų pastoti, išnešioti, pagimdyti sveiką naujagimį. Bet kuri infekcija gali būti persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo ar infekcijų po gimdymo priežastimi. Taip pat gali varginti dažni šlapimo takų, lyties organų uždegimai. „Būtina gydyti visas moteris, kurioms nustatyta chlamidinė infekcija arba pasireiškia klinikiniai reiškiniai, kai organizme aptinkama ureaplazma ar mikoplazma“, – sako Centro poliklinikos akušerė-ginekologė.

Lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama lytiniu keliu, retai, tačiau įmanoma ir tiesioginio buitinio kontakto metu per bendrus rankšluosčius, apatinį trikotažą, patalynę.

R. Sapon teigia, kad daugelis moterų domisi savo sveikata, būna prisiskaičiusios literatūros apie lytiškai plintančias infekcijas, todėl informaciją apie tai, kad yra apsikrėtusios išklauso ramiai, tačiau būna ir besistebinčių, kurias reikia nuraminti, viską paaiškinti. „Dažnai moterims kyla klausimas, kiek laiko jų organizme tūno vienokia ar kitokia infekcija, tačiau į šį klausimą beveik neįmanoma atsakyti, nes dažnai, tai jokiais specifiniais simptomais nepasireiškiančios infekcijos ir jos gali metų metais tūnoti organizme“, – paaiškina medikė.

Daugelyje šalių lytiškai aktyvios moterys skatinamos reguliariai, bent kartą per metus, net jei ir neturėjo įtartinų lytinių santykių, tirtis dėl lytiškai plintančių ligų. Tuomet infekcija greičiau nustatoma, skiriamas gydymas, infekcija nebeplinta toliau t. y. neperduodama kitiems partneriams.

„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visos minėtos infekcijos nustatoma vis jaunesniame amžiuje. Taip yra dėl to, kad jaunimas vis anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, nevengia nesaugių lytinių santykių, partnerių kaitos. Problema yra ta, kad Lietuvoje lytiškai plintančių infekcijų tyrimai yra mokami, todėl ne visiems prieinami. Svarbu, kad ir ateityje Vilniaus mieste būtų įgyvendinama lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos programa ir bent daliai moterų būtų atliekami nemokami tyrimai“, – sako akušerė-ginekologė.

Pagal lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos programą Vilniaus mieste tiriamos moterys nuo 2009 metų. Per 9 metus tyrimai buvo atlikti daugiau nei 4 tūkst. moterų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją