Tiesa šokiruoja – ar tikrai dėl streso galime prarasti dantis

Demi Moore
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Prieš keletą mėnesių aktorė Demi Moore „The tonight show“ laidoje viešai pasidalino nuotrauka, kurioje ji be dviejų priekinių dantų. Garsi aktorė prisipažino mananti, kad juos prarado dėl patirto streso, todėl būtina apie tai kalbėti viešai. Šis pavyzdys sukrėtė ne vieną jos gerbėją. Tad kaip yra iš tiesų? Užsienio ir Lietuvos specialistai atskleidžia, kas lemia dantų praradimą, ir kokią įtaką iš tiesų daro stresas.

Demi Moore
Demi Moore
© Asmeninio albumo nuotr.

Visi žinome, kad stresas veikia mūsų savijautą, sveikatą, tačiau žinia, kad tai gali daryti įtaką dantų praradimui šokiruoja. Ar tikrai žinoma aktorė galėjo dantis prarasti dėl streso?

Amerikos dantų asociacijos atstovas spaudai Matthew Messina patvirtino, kad stresas gali daryti įtaką dantų praradimui, tačiau netiesiogiai. „Žmonės neturėtų galvoti, kad patyrus stresą jie iškart neteks danties. Bet reikia stebėti ir suprasti, kokius signalus siunčia kūnas. Jei kraujuoja dantenos, griežiama dantimis ar jaučiamas danties skausmas – reikia ne laukti, o apsilankyti pas gydytoją odontologą. Svarbu tai, kad suaugusių žmonių dažna dantų praradimo priežastis yra periodonto ligos, kurių priežastys gali būti susijusios būtent su stresu“, – pabrėžė M. Messina.

European Journal of Oral Sciences paskelbtame straipsnyje teigiama, kad stresas silpnina imuninę sistemą, dėl šios priežasties žmonės dažniau serga infekcijomis – gingivitu ir dantenų ligomis.

Pasak Amerikos protezuotojų koledžo (ang. American College of Prosthodontists), Jungtinėse Valstijose 178 milijonams žmonių trūksta bent vieno danties. Dantys iškrenta dėl nesveikų dantenų ar netaisomų dantų. To priežastis – netinkama burnos higiena ir reti apsilankymai pas gydytoją odontologą. Dažniausiai delsiame tol, kol nebegalime kentėti skausmo ir dantį tenka šalinti dėl atsiradusių komplikacijų.
Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, bent kartą per metus pas odontologą laikosi vos 39 proc. gyventojų. 6 proc. gyventojų į odontologus kreipiasi keletą kartų per metus, likę (55 proc.) tai daro gerokai rečiau nei kartą per metus. Dėl šių priežasčių laiku nepradedami gydyti dantenų uždegimai, bruksizmas, periodontozė, neužkertamas kelias komplikacijoms.

Pavojų kelia dvi ligos, apie kurias dažnai nenutuokiame

„Gyvendami šiandienos tempu turime įsiklausyti į mūsų organizmo pokyčius ir suvokti ryšį tarp streso ir gyvenimo kokybės, žalingų įpročių, imuninės sistemos nusilpimo. Šios priežastys turi įtakos bruksizmo, periodontozės formavimuisi. O tai lemia dantų praradimą“, – pabrėžia Šiaulių implantologijos centro burnos chirurgas Žilvinas Čiužas.

Gyd. Ž. Čiužo teigimu, bruksizmas, arba griežimas dantimis, yra dažna streso pasekmė. Tarp dažniausių šios ligos priežasčių yra ne tik miego sutrikimai, nepilnavertė mityba, netaisyklingas dantų sąkandis, bet ir endokrininės bei nervų sistemos ligos, emocinė įtampa, stresas.

„Skirtingo intensyvumo bruksizmas nustatomas maždaug 13-25 proc. sveikų žmonių. Deja, labai didelei žmonių grupei ši liga nustatoma ir pradedama gydyti per vėlai, kai būtina protezuoti ar šalinti ir implantuoti dantis. Tad būtina atkreipti dėmesį į simptomus – veido, žandikaulių srities skausmą, ypač rytais, dantų griežimo garsą, raumenų įtampą, dantų jautrumą šalčiui“, – pataria burnos chirurgas.

Pasak Ž. Čiužo, šiandien jau kalbama ir apie tiesioginį ryšį tarp streso ir periodontito. „Periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai, todėl ši liga yra labai paplitusi. Tyrimai rodo, kad beveik kas antras vyresnio amžiaus žmogus yra susidūręs su šia liga. Pagrindinis, lengvai pastebimas ir pats svarbiausias periodontito ligos požymis – dantenų kraujavimas. Ši liga dažniausiai išsivysto dėl netinkamos burnos higienos, burnoje besikaupiant bakterijoms. Jų išskiriami toksinai veikia dantenų audinius, dėl to susidaro burnos apnašos, sukeliančios uždegimą. Laiku nesikreipus į gydytoją periodontologą, galima netekti ne tik vieno ar kelių dantų, tačiau liga gali neigiamai paveikti ir visą organizmo būklę“, – atkreipė dėmesį gyd. Ž. Čiužas.

Veiksniai, dėl kurių prarandami dantys gali būti ir genetiniai, susiję su lėtinėmis ligomis, įgimtu sąkandžiu, tačiau labai dažnai dantų praradimą lemia priežastys, kurias galime kontroliuoti ir įtaką darome mes patys. Tai dantų ėduonis, negydomas periodontitas ar kitos ligos, žalingi įpročiai – nagų ar kitų daiktų graužimas, griežimas dantimis, rūkymas ir kt.

Kodėl praradus dantį svarbu nedelsti?

Pasak gyd. Ž. Čiužo, praradus dantį svarbu kuo greičiau jį atstatyti. Netekus danties, pamažu ima nykti kaulo audinys, todėl po kurio laiko gali prireikti papildomų procedūrų siekiant kokybiško ir ilgalaikio dantų atstatymo.Praradus krūminius dantis, žemėja sąkandžio aukštis, nusidėvi priekiniai dantys, pradeda traškėti apatinio žandikaulio sąnarys. Taip pat reikia nepamiršti, jog dantų būklė daro didelę įtaką visam organizmui. Prastai sukramtytą maistą sunkiau virškinti, todėl gali sutrikti virškinamojo trakto darbas ar atsirasti kitų sveikatos sutrikimų.

Patariama atkreipti dėmesį į dantų ligų prevencijos svarbą ir pasirūpinti savo sveikata ne tik tuomet, kai nebegalime kentėti danties skausmo ar padidėja rizika prarasti dantį. Specialistai pataria reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą, du kartus per metus atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą ir sąžiningai kasdien valyti dantis šepetėliu bei dantų siūlu. O svarbiausias patarimas – nepamiršti skirti laiko kokybiškam poilsiui ir mėgstamai veiklai, kuri padėtų pamiršti nerimą ir stresą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

5 nekaloringų salotų receptai, saugančioms figūrą (2)

Dauguma dietologų tvirtina, kad nevalgymo po 18:00 val. taisyklė - ne į naudą tavo sveikatai. Mat jeigu miegoti eini labai vėlai, organizmas priverčiamas badauti. Todėl nebevalgyti reikėtų 2-3 val. iki miego. Tačiau jeigu šios taisyklės laikaisi, o pilvas maršus groja, siūlome 5 salotas, kurios padės įveikti alkį ir nepakenks figūrai.