Pamačiusi kūdikį motina iškart jo atsisakė. Praėjo 30 metų ir viskas pasikeitė...

 (96)
© Instagram

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mažasis Jono Lancasteris gimė ne toks, kaip visi vaikai. Savo naujagimį pirmą kartą pamačiusi mama jo kaip mat atsisakė ir atidavė įvaikinimui. Žvelgiant į jį buvo akivaizdu, kad kažkas ne taip - berniukas turėjo Tričerio Kolinso sindromą, sukeliantį kaukolės ir veido deformaciją. Nuo šio sindromo kenčiantys asmenys dažnai susiduria su regėjimo ir klausos sutrikimais, tačiau protiškai jie įprastai niekuo nesiskiria nuo kitų.

A post shared by Jono Lancaster (@jonolanc) on Feb 23, 2014 at 8:25am PST

Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų Jono buvo atstumtas, tačiau likimas viską sudėliojo savaip. Mažąjį berniuką pamatė Jean - vieniša vidutinio amžiaus moteris, užauginusi du savo vaikus. Jean pradėjo rūpintis mažyliu, kasdien jį lankė, o sulaukęs 5 metų Jono jau galėjo oficialiai vadinti šią moterį savo mama. Gydytojai nieko optimistiško nežadėjo - buvo baiminamasi, kad berniukas negirdės, nematys, negalės kalbėti ir net vaikščioti. Tačiau bent jau šiuo klausimu Jono pasisekė - liga pažeidė tik jo klausos organus.

A post shared by Jono Lancaster (@jonolanc) on Mar 26, 2017 at 2:41am PDT

Šiandien mažasis Jono jau suaugęs vyras, kuriam pavyko atrasti savo gyvenimo kelią ir asmeninę laimę. Jono turi mylimą žmoną ir jaukius namus. Tačiau iki tol kelias tikras nebuvo paprastas. Jono atvirai prisipažįsta, kad sunkiausias buvo paauglystės laikotarpis - niekas nenorėjo draugauti su keistos išvaizdos vaikinu, o kiekvieną kartą pasirodant viešumoje tekdavo morališkai pasiruošti - nuolatiniai žvilgsniai ir tylus aplinkinių šnabždėjimas buvo kasdieniai jo palydovai. Kone sunkiausiu gyvenimo etapu, kuomet Jono tiesiog nieko nebenorėjo, pagalbos ranką jam ištiesė vienas iš nedaugelio artimų pažįstamų - Jono gavo pirmąjį darbą ir pradėjo sportuoti, o netrukus sportas virto ir pelninga veikla - vyras tapo asmeniniu treneriu.

A post shared by Jono Lancaster (@jonolanc) on Feb 26, 2017 at 4:07am PST

Vienintelis dalykas, kuris niekaip nedavė Jono ramybės - jo tikrieji tėvai, kuriuos vaikinas pabandė susirasti. Jam tai pavyko, deja, viskas baigėsi ne visai taip, kaip buvo galima tikėtis. Tiek biologinė mama, tiek tėtis dar kartą atstūmė savo sūnų ir paprašė daugiau nebandyti su jais susisiekti. Laimei, šalia buvo kur kas svarbi žmonės - mylinti žmona ir jį dar vaikystėje įvaikinusi Jean.

A post shared by Jono Lancaster (@jonolanc) on Feb 24, 2017 at 12:03pm PST

Dabar Jono įsitikinęs, kad jo misija šiame gyvenime - padėti nuo to paties sindromo kenčiantiems vaikams. Jis dažnai rengia įvairius susitikimus ir stengiasi parodyti mažiesiems, kad jų liga - tai dar ne nuosprendis ir stengiantis galima susikurti tokį gyvenimą, kokio tu nori pats.

A post shared by Jono Lancaster (@jonolanc) on Oct 23, 2016 at 7:31am PDT

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją