Pakliuvus į bulimijos spąstus: sveikam žmogui beveik neįmanoma suvokti, kokia tai stipri priklausomybė

© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Istorija dar nebaigta. Pergalę skelbti per anksti. Nervinė bulimija 22 metų Liucijai paliko kūno žaizdų, suvėlė mintis. Padėti gali tik gydytojai. Jos išpažintis primena posakį „Vienas lauke – ne karys“: turi kalbėtis apie slegiančius dalykus, nes viena jų gali neįveikti.

Kreivi veidrodžiai

Trylikametei Liucijai atrodė, kad ji storulė. 60 kilogramų sverianti 166 centimetrų mokinė nusprendė antsvorio atsikratyti. „Negalvojau apie ūgio ir svorio santykį – tik apie kilogramus, dėl kurių, kaip man atrodė, nesu populiari tarp bendraamžių, - prisimena Liucija. - Retsykiais klasės draugai pavadindavo rubuile, pasišaipydavo ir brolis. Vaikai buvo žiaurūs, o aš – jautri. Pradėjau anksčiau bręsti nei kitos mergaitės, todėl apvalumai ryškėjo. Vaikiška galvele nesuvokiau, jog niekada nebūsiu stambi, nes tėvai ir seneliai liekni. Genai nebūtų leidę „išplatėti.“ Liuciją nervino viskas: per putlūs skruostai, ryškėjanti krūtinė, klubai. „Pamenu, vilkėdama prigludusius drabužius jausdavausi lyg statinė. Atsistodavau prieš veidrodį, įsijungdavau muziką ir šokdavau porą valandų – kad tik suplonėčiau.“

Vieną dieną mergaitei į rankas pakliuvo paauglėms skirtas žurnalas. Jame buvusi storulė pasakojo, kaip pavirto gulbe, deja, labai ligota... Bulimija serganti mergina dalijosi liūdna patirtimi su žurnalo skaitytojomis. „Na ir kas, kad serga, - užtat liekna, - šovė į galvą Liucijai. - Štai mano išsigelbėjimas – maistą reikia valgyti ir atryti.“ Namie suaugusiųjų nebuvo, todėl Liucija nusliūkino į tualetą ir pabandė išvemti pietus. Nepavyko.

Pakliuvus į bulimijos spąstus: sveikam žmogui beveik neįmanoma suvokti, kokia tai stipri priklausomybė
© Shutterstock

Susinaikinimo programa

„Nepraradau vilties, vėl bandžiau pašalinti maistą. Pagaliau – pietūs atsidūrė unitaze! Buvo siaubinga. Skrandis juk šiaip maisto atiduoti nenori. Tualete užtrukdavau po valandą. Kaskart iš jo išėjusi žadėdavau daugiau taip nedaryti. Bet po pusvalandžio ausyse skambėjo pašaipus storulė, o TV ekrane mačiau tik lieknas merginas. Taigi vėl bėgdavau į tualetą ir kišdavau pirštus į burną. Ką ten pirštus – kone visą plaštaką susigrūsdavau. Nuo nevalingo žandikaulio sukandimo ant pirštų atsirado žaizdų, jos dažnai pūliuodavo. Taip ir gyvenau. Tėvams nekilo jokių įtarimų.“

Liucijos šeima kartą per savaitę įsigydavo maisto septynioms dienoms. Tačiau bulimija susirgusi dukra beveik viską sudorodavo per dvi dienas. „Namiškiai netruko pastebėti, kad maistą ryte ryju. Priekaištavo, bet apie bulimiją nepagalvojo. Jie manė, kad vaišinu visas kiemo drauges.“ Tariamas Liucijos antsvoris niekur nedingo. Persivalgymo priepuoliai dažnėjo. Mergaitė nežinojo, kaip juos suvaldyti, todėl stengėsi valgyti du kartus per dieną vis to paties maisto: kalnas lietinių, apie kilogramas arbatinių sausainių, suteptų sviestu, ir pusė pakelio manų kruopų. „Viską sukišdavau vienu prisėdimu. Nerealu? Maistas mistiniu būdu tilpdavo į skrandį, bet skausmas buvo veriantis, užspausdavo visus organus. Kartais negalėdavau išsitiesti. Tačiau tai nesutrikdydavo ritualo: eiti į tualetą, atryti maistą, o po poros valandų kimšti naują porciją. Valgiau ne iš alkio. Mane valdė didelis nerimas, persekiojo mintis reikia prisivalgyti ir viso to atsikratyti. Iš tiesų to nė negaliu vadinti valgymu. Tai rijimas: dešros, makaronų – bet ko.“

Liucija taip kamavosi, kol baigė vidurinę mokyklą. Sako išmokusi pergudrauti tėvus. Kai šiems parūpo, ko dukra taip užsibūna tualete, ji paslėpė po lova tuščią stiklainį ir vemdavo į jį. „Kambaryje pagarsindavau muziką, o prieš akis pasidėdavau kokį nors leidinį su lieknos merginos nuotrauka. Pykindavo iki ašarų. Sutrūkinėjo odos kapiliarai, skaudėjo pilvo raumenis, ėmė klibėti ir gesti dantys. Jei nepavykdavo išsivemti, nervindavausi. Svoris per tuos kančios metus sumažėjo gal keliais kilogramais.“

Pirmoji išpažintis

Baigusi mokyklą Liucija išvažiavo studijuoti į kitą miestą ir apsigyveno bendrabutyje. „Kartu su manimi gyvenanti mergina pirmoji sužinojo, kad sergu. Stiklainį po lova bendrabutyje pakeitė šiukšlių kibiras. Didžiausia šventė būdavo sekmadienis, nes grįžusi iš namų į bendrabutį surydavau visą savo ir draugės atsivežtą savaitės maistą. Kai naminio maisto nelikdavo, kimšdavau arbatinius sausainius, makaronus, sumuštinius. Negalėdavau sustoti.“ Mergina nutraukė beveik visus ryšius su išoriniu pasauliu, retai kur išeidavo, kad tik būtų daugiau laiko prisiryti ir kuo greičiau tai pašalinti. Nežinodama, kaip padėti, kambario draugė netgi bandė kelias dienas nevalgyti Liucijos akivaizdoje. Deja. Tuo tarpu tėvai namuose po Liucijos lova aptiko vis dar tebeslepiamą stiklainį ir pareikalavo pasiaiškinti. „Gavau iš jų SMS: Grįši – pasikalbėsime. Labai bijojau, kad tėvai viską sužinos, todėl melavau apsinuodijusi maistu. Manau, jie nepatikėjo.“

Pakliuvus į bulimijos spąstus: sveikam žmogui beveik neįmanoma suvokti, kokia tai stipri priklausomybė
© Shutterstock

Meilės gūsis

Pažintis su vaikinais ir merginomis Liucija mezgė internetu. „Virtualioje erdvėje turėjau daugybę vaikinų, skaitydavau jų komplimentus, jie siūlydavo draugauti, kartais prisipažindavo įsimylėję. Nieko rimta su nė vienu iš jų neketinau pradėti. Rūpėjo tik ryti maistą. Be to, maniau esanti nepakankamai liekna, kad kuriam nors patikčiau. Draugystes atidėjau iki geresnių laikų.“

Vis dėlto vienam interneto pažįstamam pavyko pelnyti Liucijos simpatijas. Vaikinas buvo iš gretimo miesto. Netrukus jie pradėjo susitikinėti, vienas pas kitą svečiuotis. „Man tai buvo kančia, ypač jei važiuodavome pas vaikino tėvus. Jo mama – puiki kulinarė, visada paruošdavo gardaus maisto. Turėdavau jo atsisakyti, o jei ką nors suvalgydavau, cimpindavau naktį į tualetą. Jei kas nors būtų pabudęs, turėjau sugalvojusi pasiteisinimą: suviduriavau. Apgavystės mylimojo namuose truko pusmetį. Vaikinas nuolat klausinėjo apie negyjančias žaizdas ant rankų. Stebėjosi, kodėl manęs neįmanoma nutempti į kavinę. Privalėjau jam atskleisti tiesą.“ Liucija suprato, kad apie ligą vaikinas nieko nenutuokia, todėl pradėjo nuo teorijos, galop išlemeno serganti bulimija. „Sveikam žmogui sunku paaiškinti, kodėl negaliu sustoti valgyti ir vemti. Draugas beveik nieko nesuprato, tik per baidarių žygį pamatęs, kaip man bloga prisirijus maisto, suvokė: tai labai rimta.“

Liucija niekada nesikreipė į psichologus ar dietologus. Ieškojo informacijos apie ligą internetu, žiūrėjo televizijos laidas. Kodėl? Bijojo, kad ją gydytojai pačiups ir uždarys į ligoninę. Mergina naiviai manė pati galinti pasveikti. „Bandydavau suvalgyti truputį maisto ir išeidavau iš namų, kad nekiltų pagunda jo atsikratyti. Stengiausi rinktis nekaloringus produktus: jokių makaronų, kepsnių, saldumynų. Valgiau tik du kartus per dieną. Tais metais vėmiau tik 20 kartų. Nesistebėkite – anksčiau tai darydavau kelis kartus per dieną.“ Po metų pažinties Liucija su vaikinu išvažiavo į Angliją. Čia teko gyventi drauge su dviem šeimomis, todėl pašalinti maistą iš skrandžio buvo labai keblu. „Per tris mėnesius tik kelis kartus tai dariau“, - tikina mergina.

Dabarties pragiedruliai

Ar Liucija jautėsi nuskriausta, vieniša, įžeista, kad taip lengvai įkliuvo į bulimijos spąstus? „Kažin, ar man trūko meilės, - svarsto mergina. - Priešingai, atrodė, kad pasaulis sukasi aplink mane. Esu maksimalistė. Liekninausi, nes maniau privalanti turėti visa, kas geriausia. Taip pat ir išvaizdą.“ Grįžusi iš Anglijos Liucija su mylimuoju susituokė. Šeimos gyvenimas padėjo jaunai moteriai šiek tiek atsitiesti. „Nebegalėjau savęs žaloti. Nebegalėjau vėl imtis savo ritualų, nes būčiau nuvylusi vyrą. Naktimis būdavo sunku: regėdavau kalnus maisto ir plyštantį skrandį. Dar ir dabar akys nusėtos sutrūkinėjusių kapiliarų, gerklė sutinusi, pykčio priepuoliai ir nerimas rodo, kad nepasveikau. Bulimija – psichikos sutrikimas. Tampi priklausoma nuo maisto, gyveni, kad rytum. Gali net mylimiausią žmogų pasiųsti velniop, jei bus sutrukdyta vemti. Turi nutikti kas nors baisaus, kad suprastum, kas tavęs laukia. Man iškrito dantys, mėnesinėmis sirgdavau tik kartą per pusmetį. Su vyru norėjome susilaukti vaikų. Pavyko pastoti, deja, vaisiaus greit netekau. Tie, kuriems nėra tekę susidurti su bulimija, nesupranta, kad liekna mergina veidrodyje save mato labai storą, kad po kiekvieno kąsnio jaučia kilogramus klojantis ant kūno.“

Šiuo metu Liucija sveria 48 kilogramus. „Mano mama tokio pat ūgio ir sveria beveik tiek pat. Tai genetika. Manote, esu liekna ir neturiu kuo skųstis? Sugedusius dantis iki šiol taisausi, mėnesinėmis sergu tik gerdama vaistus. Plaukai šiek tiek atsigavo, bet dažnai skauda visus organus, bijau priaugti bent pusę kilogramo, todėl tenka atsisakyti gardaus maisto. Kalėdos, gimtadieniai man yra tikra kančia – o jei neatsilaikysiu ir nuo stalo nušluosiu visą maistą? Trečius metus pavyksta vemti labai retai, bet vis dar iš naujo mokausi valgyti. Dar nepasveikau. Mane labai palaiko vyras. Jis nevalgo vakarais, kad manęs neerzintų. Jeigu iš darbo grįžtu susinervinusi, paprašau jo ištuštinti šaldytuvą, kad nematyčiau maisto. Kartais pagalvoju: man sunku, bet vyrui – taip pat, nes jis išgyvena viską, tarsi pats sirgtų.“

---

P.S. Apie Liuciją COSMO papasakojo keliems medikams, gydantiems mitybos sutrikimus. Jų nuomonė vieninga: savarankiškai pasveikti jai šansų itin mažai. Tik nereikia manyti, kad gydytojai, sužinoję apie bulimiją, tuoj čiups, suriš ir nuvežę į ligoninę uždarys. Žinoma, profesionalų konsultacijos gerokai pagreitintų gijimą, tačiau gydytis turi apsispręsti pats ligonis. Gydytojas gali tik suteikti informacijos, padėti suvokti, kas vyksta, ir apsvarstyti gydymo galimybes.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Slenka plaukai? Metas pasitikrinti savo kraują

Kankina lūžinėjantys nagai, pablyškusi oda ar staiga pradėję slinkti plaukai? Daugelis mano, kad pagrindinės to priežastys yra nuolatinis stresas, įtampa darbe ar miego trūkumas. Visa tai turi nemažai įtakos, tačiau dažniausiai priežastys yra kur kas gilesnės. Sveikatos specialistų teigimu, jaučiant šiuos simptomus vertėtų atkreipti dėmesį į kraujo būklę.

Intymios vietelės grožis - kas labiausiai kaitina vyrų geismą

Mūsuose vis dar gyvuojantis įsitikinimas, esą gražu tai, kas natūralu - retai kada pasitvirtina realybėje. Vyrai tikina, kad jiems patinka natūralus moters grožis, tačiau kuomet reikia rinktis, vis tik prioritetą teikia subtiliai pasidažiusioms merginoms. Lygiai tas pats ir su intymesniais klausimais: kalbame apie natūralumą, o iš tiesų...?

Štai kokia turėtų būti tavo pilvo apimtis, jei rūpiniesi savo sveikata

Įprasta manyti, kad riebalai - blogis, kuris ne tik gadina mūsų išvaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau ar žinote, kad riebalai - viena iš pagrindinių mūsų organizmo maisto medžiagų, ir jie mums būtini?

Nustebsi sužinojusi, kas yra geriausias vitamino D šaltinis

Pastaruoju metu apie vitamino D naudą ir jo trūkumo pavojus kalbama kone kasdien. Jau bene kiekvienas žino, kad vitamino D deficitas gali sukelti tokias ligas, kaip depresija, peršalimas, astma, diabetas, osteoporozė, vėžiniai susirgimai.

Ką kiekviena turėtų žinoti apie higieninius paketus, tamponus ir kasdienius įklotus (1)

Neabejojame, tu labai atsakingai ir atidžiai renkiesi odos ir plaukų priežiūros priemones, – ir tai yra puiku! Tačiau ar lygiai tiek pat dėmesio skiri ir savo intymiosios srities higienai? O ši sritis ypač jautri, tad jai bet kas netiks – juk nenori nei infekcijų, nei sudirginimo. Kaip išsirinkti tai, kas geriausia?

Lengva, skani ir sveika mityba - apie veganizmą kalbamės su Vente Viteikaite

“Augalinė mityba išties labai įvairi – vien pieno įmanoma pasiruošti net keliolikos rūšių, – sako veganė, festivalio “Vegfest LT” organizatorė Ventė Viteikaitė. – Įkvėpimo galima semtis iš Azijos, Afrikos šalių virtuvių, Viduržemio jūros regione taip pat gausu daržovių patiekalų, net lietuviai turi daug tradicinių patiekalų, kurie yra vegetariški ar veganiški. Juk iki pat XX a. mėsa buvo laikoma prabangos dalyku – ją išgalėjo valgyti tik ponai.”

7 grožio patarimai: mažiau raukšlių, pigmentinių dėmių ir kitų odos problemų

Moksliniais tyrimais patvirtinta: tinkamas maistas gali padėti spręsti odos problemas – nuo aknės iki pernelyg greito senėjimo. Taigi oda ilgiau išliks jauna ir labiau švytės, jei laikysies šių gardžiai paprastų mitybos taisyklių.

Naudingos gudrybės toms, kurias nuolatos kankina nemiga

Didžiausia klaida, kurią darome prieš eidamos gulti: mes nesiruošiame naktiniam poilsiui pamažu. Kad organizmas nugrimztų į palaimingą snaudulį, jam reikia šiek tiek pagelbėti. Štai taip.

14 produktų, kurie ypatingai svarbūs tavo kepenims

Reta iš mūsų prisimena kepenis, kol jos veikia be sutrikimų. O juk būtent jos, bitės darbininkės, atlieka daugiau kaip šimtą įvairiausių funkcijų, perdirbdamos viską, ką suvalgome ir išgeriame. Kitaip tariant, kepenys – tai mūsų asmeninė filtravimo sistema, sugerianti viską, kas bloga, ir išleidžianti tik tai, kas gera.

5 atvejai, kai tave išgelbės įklotai

Be abejo, tu sprendi, naudoti tau kasdienius įklotus ar ne. Jokių griežtų nurodymų šiuo atžvilgiu nėra. Tačiau šiam patogiam išradimui būdinga nemenkų pranašumų. Štai penkios svarios priežastys rinktis kasdienius įklotus šiltuoju metų laiku.