Kas vyksta, kai su soda plauname vaisius ir daržoves

 (3)
© COSMOPOLITAN montažas / Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaisiai ir daržovės – pagrindinis vitaminų, mineralų ir ląstelienos šaltinis. Tačiau vis dažniau kalbama ne vien apie augalinės kilmės produktų naudą, bet ir apie nitratais, sunkiaisiais metalais ar pesticidais užterštus vaisius ir daržoves, kurių naudojimas mityboje gali būti žalingas sveikatai.

Kartu su bauginančiais faktais apie maisto produktų užterštumą iš lūpų į lūpas ar tiesiog visažiniame internete perduodamos ir stebuklingos valymo receptūros. Viena tokių – universalių, pigių ir ekologiškų – priemonių yra laikoma valgomoji soda. Sodos veiksmingumas plaunant vaisius ir daržoves – mitas ar pigus ir saugus būdas išvengti užterštų augalinės kilmės produktų? Į klausimą atsako VU Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros docentė dr. Inga Čikotienė.

Neretai tenka išgirsti šeimininkių pasakojimus, kaip jos kruopščiai nuvalo savo augintus ar pirktinius vaisius ir daržoves su soda arba tiesiog prieš vartojimą pamerkia produktus sodos vandeniniame tirpale.

Pirmiausia keli faktai apie valgomąją sodą. Valgomosios sodos cheminis pavadinimas yra natrio hidrokarbonatas. Kaitinant valgomoji soda skyla ir išsiskiria anglies dioksidas, taigi natrio hidrokarbonatas yra naudojamas kepimo miltelių gamyboje (išsiskiriantis anglies dioksidas iškelia tešlą) arba kaip ugnies gesinimo reagentas (sausų miltelių gesintuvuose). Vandeniniai natrio hidrokarbonato tirpalai turi silpnai šarminę terpę, tad valgomoji soda gali būti naudojama rūgštinėms medžiagoms neutralizuoti (pavyzdžiui, skrandžio rūgšties pertekliui pašalinti). Be to, valgomoji soda yra geras abrazyvas, o tai leidžia mechaniškai nušveisti kai kuriuos paviršius (emalę, keraminius paviršius, sidabrinius įrankius).

Reikėtų patikslinti, kokius nešvarumus ar teršalus norima pašalinti iš vaisių ar daržovių. Akimi pastebimas purvas lengvai pašalinamas tiesiog tekančiu vandeniu, kruopščiai trinant paviršių šiurkščia kempine. Kiek sudėtingiau yra su nematoma tarša. Pavyzdžiui, jei valgomos termiškai neapdorotos daržovės, yra rizika susirgti infekcinėmis ligomis, kurias perneša įvairūs mikroorganizmai.

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad rūgštinės prigimties medžiagos (acto arba citrinų rūgštys) efektyviau nei valgomoji soda naikina infekcinių ligų sukėlėjus. Užtenka kelioms minutėms pamerkti daržoves vandenyje, kuriame yra nedidelis kiekis natūralių citrinos sulčių arba maistinio acto. Gausus daržovių plovimas švariu vandeniu padeda reikšmingai sumažinti sveikatai pavojingų nitratų kiekį (nitratai – neorganinės kilmės teršalai, kurie puikiai tirpsta vandenyje). Taigi valgomosios sodos naudojimas šiais atvejais nėra labai prasmingas.

Jei auginant vaisius ar daržoves buvo naudojami sintetiniai pesticidai, jie nenusiplaus nei švariu vandeniu, nei trinant juos soda ar pamerkiant sodos tirpale. Dažniausiai naudojami sintetiniai pesticidai yra organinės medžiagos, netirpios arba ribotai tirpios vandenyje ir nereaguojančios su natrio hidrokarbonatu (dauguma pesticidų nepasižymi rūgštinėmis savybėmis). Pavyzdžiui, klaidinga yra manyti, kad nuplovus citrusinius vaisius soda galima drąsiai naudoti jų žievę konditerijoje (visi citrusiniai vaisiai yra apdorojami toksišku pesticidu imazalilu).

Geriamoji soda nepašalina ir vaško, kuriuo yra padengti importiniai vaisiai ir daržovės. Tikslingiausia būtų, nuplovus importinius produktus, žievę tiesiog nulupti. Apibendrinant galima pasakyti, kad vaisų ir daržovių plovimas su geriamąja soda nekenkia, bet ir neturi stebuklingo poveikio. Ir jei produktas iš tikrųjų yra užterštas toksiškomis sintetinėmis medžiagomis, valgomoji soda yra bejėgė.

Šaltinis: naujienos.vu.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją