Geros sveikatos paslaptis - naudingieji probiotikai

 (1)
Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šeimos ir konsultacijų klinikos „Endemik“ gydytoja Elena Šopytė sako, kad organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, stiprinti imunitetą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų. Ką verta žinoti apie nematomus žarnyno gyventojus?

Probiotikai – kas tai?

Pasak šeimos gydytojos E. Šopytės, žmogaus virškinamąjį traktą, ypač storąjį žarnyną, yra kolonizavę įvairūs mikroorganizmai, kurie nuolat ten gyvena ir padeda veikti mūsų organizmui: „Mikroorganizmai mums padeda virškinti maistą, gamina gerąsias riebalų rūgštis, vitaminą K ir folio rūgštį, apsaugo nuo žarnyno kolonizacijos patogeninėmis bakterijomis ir stimuliuoja žmogaus imunitetą. Taip pat skatina priešuždegiminių baltymų gamybą ir T ląstelių – kraujo ląstelių – veiklą.“

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją, probiotikai – gyvi mikroorganizmai (bakterijos, mielės ir t.t.), kurie vartojami tinkamais kiekiais yra naudingi žmogaus sveikatai. „Tai tie patys mikroorganizmai, kurie gyvena normaliame žarnyne, tik „įdėti“ į kapsulę ar kokį nors maisto produktą ir taip patenkantys į žmogaus žarnyną. Būdami žarnyne, šie mikroorganizmai palaiko molekulinius ryšius su žarnyno ląstelėmis ir taip daro įtaką organizmui“, - apie probiotikų veikimą pasakoja E. Šopytė.

Probiotikai kovoja su uždegiminėmis žarnų ligomis, alergijomis ar netgi gali būti vartojami vėžio prevencijai

Gydytoja E. Šopytė sako, kad probiotikai tampa vis labiau svarbūs žmogaus organizmui ir juos galima vartoti daugeliu atvejų: „Moksliškai patvirtinta jų nauda šiais atvejais: esant dirglios žarnos sindromui (DŽS), uždegiminėms žarnų ligoms (opiniam kolitui, Krono ligai), laktozės netoleravimui, dentino kariesui, įvairioms alergijoms, kvėpavimo takų infekcijoms vaikams, esant ūmiam apsinuodijimui ar viduriuojant dėl antibiotikų vartojimo, esant grybeliniams išorinių lyties organų uždegimams moterims.“

Probiotikai netgi gali būti naudojami vėžio prevencijai ir cholesterolio kiekio mažinimui kraujyje. „Probiotokai kolonizuoja žmogus žarnyną, taip neleisdami jame įsikurti blogosioms ir kenksmingoms bakterijoms, kurios sukelia infekcijas. Gyvendami žmogaus žarnyne, jie daro įtaką organizmo imunitetui, skatindami jį adekvačiai kovoti su patekusiomis į organizmą infekcijomis ir reguliuoja imunitetą taip, kad jis nesukeltų pernelyg didelio atsako. Manoma, kad probiotikai taip pat turi įtakos vėžio prevencijai ir cholesterolio kiekio mažinimui kraujyje, tačiau tam dar reikalingi tolimesi moksliniai tyrimai“, - gerųjų bakterijų naudą vardina gydytoja.

Šaltinis – raugintos daržovės

Pasak medikės, probiotikai nėra būtinas maisto papildas, todėl ir jų poreikio kiekvienam organizmui nustatyti nėra įmanoma. Gerųjų bakterijų kiekvienas galime rasti savo kasdieniame maiste. „Viduržemio jūros ir rytų Europos dietoje probiotikai vartojami nuo seno kartu su maistu – tai fermentuoti pieno produktai ir įvairūs daržovių gaminiai. Probiotikų gausu kefyre, jogurte, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje, obuolių sidro acte. Taip pat naudingas ir juodasis šokoladas – nors jame pačiame probiotikų ir nėra, tačiau rasta, kad jis padeda probiotikams išgyventi, kol šie patenka į storąjį žarnyną“, - teigia gydytoja E. Šopytė.

Kitas būdas gauti probiotikų – vartoti maisto papildus, kuriuose gerųjų bakterijų kiekis yra didžiulis, o išvardintuose maisto produktuose jų mažiau.

Kaip išsirinkti tinkamus prodiotikų maisto papildus?

„Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į probiotių pakuotę – ant jos turi būti pateikiama tiksli informacija kokie mikroorganizmai ir kokios jų padermės yra tame maisto papilde, kurių turėtų būti bent 5 milijonai. Antra, reikėtų naudoti probiotikus, esančius kapsulėse – taip užtikrinama, kad jų nepaveiks skrandyje esanti stipri rūgštis ir jie nepažeisti nukeliaus iki storojo žarnyno, kur ir turėtų būti“, - į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis probiotikus pataria medikė E. Šopytė.

Tokiai gydytojos nuomonei pritaria jaunystės, grožio ir sveikatos namų „Molecule“ įkūrėja Agneta Kleizienė. Parduotuvę atidariusi moteris kruopščiai gilinasi į šią sritį, domisi moksliniais tyrimais.
„Visų pirmą, tokiame papilde turi būti optimalus bakterijų kiekis, tada – ne ką mažiau svarbi kultūra, iš kurios pagamintas maisto papildas. Trečia, labai svarbi gamybos technologija, kuri virškinimo metu neleidžia skrandžio rūgščiai ir fermentams sunaikinti bakterijų“, - pasakoja moteris.

Agneta Kleizienė, asmeninio archyv. nuotr.

Žinomo krepšininko Lino Kleizos žmona tikina, kad savo parduotuvėje ji neretai išgirsta mamų prašymų patarti, kokius probiotikus pirkti vaikams. „Pati asmeniškai rekomenduoju vartoti tuos probiotikus, kurių sudėtyje yra bilijoniniai kiekiai gerųjų bakterijų. Tuomet pasiekiamas greitas ir patikrintas efektas. Moksliniai tyrimai kalba patys už save, o aš visada sakau, kad reikia pabandyti atrasti tai, kas tinka jums. Dažnai sulaukiu prašymų patarti, o po to išgirstu ir daug atsiliepimų, padėkų už pagalbą ir tinkamai parinktas gerąsias bakterijas. Tas jausmas, kad padėjau kažkieno vaikui yra didelis įkvėpimas dirbti toliau“, - džiaugėsi A. Kleizienė.

„Taip pat savo klientams patariu ant maisto berti fruktooligosacharidų miltelių, kitaip vadinamų prebiotikų, kuriais maitinasi gerosios bakterijos. Šie milteliai pagaminti iš cikorijų, yra saldūs, tačiau neturi jokio glikemijos indekso ir tinka sergant diabetu“, - pridūrė moteris.

Gydytoja E. Šopytė įspėja, kad probiotikų sudėtis turėtų būti pasirenkama, priklausomai nuo priežasties, dėl ko jie vartojami: „Norint pagerinti bendrą organizmo būklę, sustiprinti imunitetą geriausia rinktis probiotikus, kuriuose kuo daugiau ir kuo skirtingesnių mikroorganizmų. Žmonėms, kuriuos vargina laktozės netoleravimas, rekomenduojama naudoti papildus, į kurių sudėtį įeina Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus acidophilus ir Streptococcus thermophilus. Turintiems dirgliosios žarnos sindromą ar sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis skiriami probiotikai, į kurių sudėtį įeina Bifidobacterium infantis 35624, Lactobacillus plantarum 299V ar Bifidobacterium bifidum MIMBb75. Vartojantiems antibiotikus labiausiai tiktų Lactobacillus rhamnosus GG ir/arba Saccharomyces boulardii.

Varginamiems egzemos, ir ypač vaikams su odos problemomis, rekomenduojama vartoti Lactobacillus rhamnosu HN00 ir Lactobacillus fermentum VRI-003 PCC, tuo tarpu dėl dažnų grybelinių lyties organų infekcijų – Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus GR-1 ir Lactobacillus reuteri RC-14.

Pasak šeimos gydytojos E. Šopytės, vartoti vien probiotikų kapsules nepakanka. Svarbu organizmą aprūpinti skaidulomis – prebiotikais. Kai kuriuose maisto papilduose jie pateikiami kartu su skaidulinėmis medžiagomis (inulinas), tačiau ir kasdieniuose maisto produktuose gausu šių skaidulų – česnakuose, svogūnuose, šparaguose, bananuose, poruose, cikorijose ir artišokuose.

„Probiotikų nereikia vartoti nuolatos. Jei jie vartojami siekiant išvengti antibiotikų sukelto viduriavimo, rekomenduojama juos vartoti visą antibiotikų vartojimo laiką ir dar 2-4 savaites po to. Kitu atveju, vieningos nuomonės nėra. Kai kurie šaltiniai teigia, kad probiotikus verta vartoti ciklais, po keletą savaičių ar mėnesį, keletą kartų per metus, tačiau pasak kitų specialistų, prasminga juos vartoti kasdien“, - dėl konkrečios gerųjų bakterijų vartojimo trukmės gydytoja E. Šopytė pataria pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją