|
Man reikia šitų batelių!
Rašinys kovo mėnesį surinkęs daugiausiai internautų simpatijų ir COSMO redakcijos įvertintas už gerą nuotaiką: jo autorė laimėjo mėnesio prizą — Stephenie Meyer knygą "Užtemimas".
Eglė, 19 m.
Štai tokie tie jausmai - aš įsimylėjau! Stoviu nepadoriai brangioje parduotuvėje prieš šiuos naujutėlaičius, tviskančius, svaiginančiai oda kvepiančius batelius ir svarstau, ar kada nors gyvenime mano akys yra mačiusios ką nors gražesnio. Jie priklauso man, kaip ir tas vardas užrašytas ant parduotuvės durų!.. Man širdis plyštų jei tektų juos čia palikti. Ir palikti dabar, kai pagaliau mes suradome vienas kitą ir galėtume amžinai būti kartu. Juk meilėje ir kare viskas įmanoma! Ką reiškia kažkokie menki proto argumentai prieš didžiąją meilę? Na, žinoma, šių batelių kaina nėra jau toks menkas argumentas... Bet aš kovosiu dėl savosios meilės net jei tektų vėliau dėl to gailėtis. „Padėk man pavogti šiuos daikčiukus", - viltingai pakuždu draugei. Žinoma, ji tik pabaksnoja pirštu sau prie smilkinio ir skambiai it varpelis nusikvatoja. Hmm, matyt likau nesuprasta. Kitą dieną negaliu daugiau apie nieką galvoti, išskyrus tuos nuostabius batelius, kurie, tikiu, mane paverstų į tyrą ir grakščią Kerės Bredšou dvynę. Mintyse regiu save avinčią šiais meno kūriniais, pasitikinčiai įžengiančią į kambarį, pilną susižavėjusių akių. Aš į nieką nežiūriu, tik gundančiai, lyg Džeimso Bondo mergina, judinu klubus, vėjas kedena mano plaukus... Ir visa tai tik dėl batelių! Suvokiu, kad be jų aš niekas. Žinoma, kai kurie žmonės sakytų, kad turėčiau mažiau galvoti apie išvaizdą, nes žmonėms patinku tokia, kokia esu, bet aš išauklėta „Cosmopolitan" ir „Vogue" kultūros, traumuota supermodelių bei psichologinių testų, todėl puikiai žinau, jog nei mano asmenybė, nei kūnas be spartietiško grožio režimo yra nieko verti. Taigi, visą dieną filosofuoju draugei kaip aš be tų batelių prarandu pusę savo esybės. „Ar tu pagaliau nustosi?!"- nebeiškenčia ji, užriaumojusi savo pamėgtu balsu, primenančiu kerštu liepsnojantį Čingischaną. Štai tada suprantu - aš turiu problemą. Susimąstau: kodėl mes, iš pirmo žvilgnio, protingos ir racionalios moterys, visiškai prarandame pusiausvyrą, vos išvydusios dailų apavą? Ar mes jau tokios nuo Ievos? O gal tiesiog pasidavėme laukiniam kapitalizmo ir vartotojiškos kultūros demonui? Mano galva (dievinu šią frazę - ji labai tinka prie raudono vyno), viskas yra kur kas paprasčiau. Batai turi magiškų savybių: jie akimirksniu mus gali pakylėti iš niūrios buities ir paversti žavingomis, seksualiomis, elegantiškomis ar net sportiškomis deivėmis. Batai - didaus meistriškumo kūriniai. Nors ir spaudžiasi prie nešvaraus grindinio jie išlieka moters vizitine kortele. Jei skaitote moteriškus žurnalus, žinote, kad batai gali padėti susirasti vyrą, gauti naują darbą, ir - ohoho - pagaminti daugiau laimės hormonų! Batai netgi geriau už vyrą - jie niekada tavęs neišduos, su jais tu visada atrodysi nuostabiai, ir, svarbiausia, batams nesvarbu tu aukšta ar žema, apkūni ar itin liekna - batams visuomet tiksi tokia, kokia esi. „Deimantai - geriausi merginų draugai", - dainuoja legendinė blondinė Marilyn Monroe. Bepigu jai, pirmo ryškumo žvaigždei ir turtingų vyrų meilužei, skleisti tokias erezijas. Aš sakau - batai yra geriausi merginų draugai! Jie nekainuoja tiek, kiek deimantai, o ir yra lengvai prieinami Dabar ne sovietmetis, kai dėl tualetinio popieriaus ritinėlio žmonės buvo pasiryžę nugriauti Fudzijamos kalną ar sutriuškinti žmoniją. Dabar gali gauti kokios tik nori formos, dydžio ar stiliaus batelių - nuo nuostabių prabanga alsuojančių raudonpadžių „laboutinų" iki sportbačių su amortizatoriais. Tereikia tik panorėti ir iškelti koją iš namų. Štai tokia batų paslaptis - vos tik juos pašauksime, jie bus su mumis. Tai tikroji draugystė. Mes, moterys, pajuntame batų galią vos išmokusios vaikščioti. Pamenu lyg pro celofaną: nugvelbiu mamos lūpdažį (apsaugok Viešpatie nuo mano pirmykščio makiažo), susirandu jos aukštakulnius batelius ir maivausi kaip tik moku, klausinėdama besijuokainčių namiškių - „As glazi?" Vėliau, menu, dovanų gavau juodus lakinius batelius, kuriuos mama leisdavo avėti tik retkarčiais - juk sintetiniai, nesveika... O kas man, mažai pamaivai? Juk tie bateliai blizga ir dar turi gėlytės ornamentą! Turiu pripažinti, tie bateliai - vienas ryškiausių ir gražiausių vaikystės prisiminimų. Štai kaip reiškiasi moteriškas pradas. Aktorė Penelopė Kruz kartą prisipažino: „Man niekada nepavyskta įsijausti į naują vaidmenį , kol su režisieriumi neišrenkame batų, kuriuos avės mano vaidinama moteris." Moterys kalba kojomis. Kodėl? Todėl, kad batai akcentuoja asmens charakterį. Man labai patinka angliškas posakis „To put yourself in someone‘s shoes" (pažodžiui: apsiauti kieno nors batus). Tai įrodo, kad batai yra svarbi ir intymi žmogaus esybės dalis - apsiavęs svetimus batus jautiesi įsibrovęs į kito žmogaus asmeninį gyvenimą. Štai toks fokus pokus! Na o dabar skubu išsipuošti kaip Paris šiknė Hilton, nes mano draugės jau laukia - eisime į parduotuves ieškoti naujos poros batelių. Ką tik mane aplankė nušvitimas - man reikia lakuotų rožinių aukštakulnių!
Atgal į sąrašą 
Atgal į sąrašą
Rašinių konkurso COSMO RAŠTAI sąlygas rasi čia >>...
Rugsėjo COSMO RAŠTŲ nugalėtojams atiteks po knygą "Leo ir Emi. Kai pučia šiaurys". Daugiau apie ją sužinosi čia >>...
|
