Sulaužyti šonkauliai, prakiurdyta nosis... Smurtas pasireiškia ne tik kumščiais

© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dienos, kai jis demonstratyviai neištaria nė žodžio, nepagrįsti pavydo pliūpsniai, šiurkštūs žodžiai, patyčios iš visko, nors ir ką darytum... Ne visada tai vertintina kaip menki mylimųjų nesutarimai.

Sulaužyti šonkauliai, prakiurdyta nosis ir kiti siaubai – atskira tema. Tai smerkiama, už tai baudžiama. Daug rečiau kalbama apie kitą smurto rūšį – emocinę prievartą. Tada nelieka žymių – nereikia pudruoti kraujosruvų ir bėgti iš namų slėptis nuo mylimo žmogaus smūgių. Ir tokį smurtą vargu ar įrodytum juridiškai. Tačiau emocinės prievartos padariniai labai skaudūs – dažnai juos pamiršti ne ką lengviau nei fizinius randus: atsiranda psichosomatinių sutrikimų, mažėja pasitikėjimas savimi, apima depresija.

„Visada įsivaizdavau, kad terorizuojamos tik silpnos moterys, pavyzdžiui, nuo vyrų priklausomos namų šeimininkės. Deja. Pirmasis vyras, susipykęs su manimi, imdavo ignoruoti mūsų dvejų metų sūnų. Kaip išaiškinti mažam vaikui, kodėl tėtis negirdi jo prašymų pažaisti? Dėl sūnaus buvau pasiryžusi pildyti visas vyro užgaidas, nes šventai tikėjau, kad sūnui reikia tėvo. Gerai, kad pažįstama psichologė paaiškino, kokią žalą savo vaikui darau“
Loreta

Paprastą ginčą nuo emocinės prievartos atskirti tikrai nesunku. Tiek širdimi, tiek protu moteris junta ir žino, kad riba jau peržengta. Dauguma emocinę prievartą patiriančių moterų nei sau, nei kitiems nenori to pripažinti, bando nuraminti save racionaliais pateisinimais: neva nėra taip blogai – juk vyras ne girtuoklis, nemuša, kitoms daug blogiau.

Emocinė prievarta nėra konstruktyvi, ji problemų nepadeda išspręsti, o ją patiri ne dėl to, kad esi dėl ko nors kalta, o dėl to, kad šalia esantis žmogus nemoka kitaip parodyti, ką jaučia. Išeitis? Geriausia kreiptis į specialistus, nes vienai kažin ar pavyks įveikti tokią kliūtį. Be abejo, gali mėginti su vyru kalbėtis: neslėpk, ką jauti tam tikrais momentais, atskleisk savo jausmus įvairiomis situacijomis („Jaučiuosi atstumta, kai nekalbi su manimi“). Pasistenk padėti jam suvokti savo jausmus. Pastebėjusi, kad vyro lūpos rūsčiai sučiauptos, sakyk: „Man atrodo, tu pyksti“. Manai, tai beprasmiška? Anaiptol. Kartais vien frazės „Aš pykstu“ pakanka, kad žmogus atsitokėtų ir bent jau pradėtų su tavimi kalbėti apie tai, kas vyksta.

„Mano draugas sugebėjo įtikinti mane, kad esu kvaila, stora ir negraži, - be jo prapulsiu, niekada neuždirbsiu ir joks vyras į mane nežiūrės. Tada net netoptelėjo klausimas, kodėl gi jis su manimi, tokia niekam tikusia, leidžia laiką? Po trejų metų jis susirado kitą. Atrodė, gyvenimas baigėsi – juk niekam manęs nereikia. Maldavau jo sugrįžti, tačiau jis nesutiko. Ir laimei, nes netrukus susipažinau su žmogumi, kuriam aš atrodau geriausia!“
Ieva

Emocinė prievarta būna daugybės formų: riksmas, patyčios, gąsdinimas, žeminimas, vertimas jaustis kaltai, niekuo nepateisinimas pavydas, tardymai dėl kiekvienos ne namie praleistos minutės ar mėginimas visiškai ignoruoti tavo buvimą. Taip elgiasi žmogus, įpratęs manipuliuoti kitais ir priversti paklusti. Emocinę prievartą praktikuojantis žmogus gali ir nesuprasti, ką daro.

Sunku pastebėti, kai situacija tampa nebevaldoma

Emocinė prievarta dažnai būna fizinio smurto pirmtakė. Sakoma, šuo ir kariamas pripranta – su emocine prievarta neretai būna panašiai: jeigu toks elgesys pasireikštų visu savo stiprumu iš karto, galbūt dauguma moterų apsisuktų ir išeitų, tačiau situacija blogėja po truputėlį ir su tais pablogėjimais tarsi apsiprantama – šiandien pyksta, po mėnesio jau kelia balsą, po pusmečio – kontroliuoja kiekvieną žingsnį. Ir nespėji net susigaudyti, kada gi spėjai prarasti savo gyvenimą.

Energingai ir savimi pasitikinčiai Loretai buvo vos 19, kai mirė jos tėvas. Sakoma, iš kiaušinio išsiritęs ančiukas mama laiko pirmą pamatytą būtybę. Besistengiančiai įveikti skausmą Loretai tas pirmasis buvo arogantiškas Mantas. Kad jis mažiausiai panašus į mama, paaiškėjo jiems kartu apsigyvenus. Mantas nuolat kėlė skandalus, vienai neleisdavo eiti į paskaitas, jei ji ilgiau dirbdavo, šaukdavo negalįs miegoti. Mantas jos nemušė, bet po pusmečio Loreta ėmė jo mirtinai bijoti. Po dvejų metų tokio gyvenimo mergina rado jėgų palikti draugą. Ne vien dėl to, kad įkyrėjo skandalai: Mantas pradėjo atvirai susitikinėti su kitomis moterimis. Jam paprasčiausiai patiko stebėti, kaip kenčia jo draugė. Anksčiau tai pasireikšdavo tiesiog priekabiavimu ir pykčiais, tačiau ilgainiui to tapo per mažai.

Potencialūs emociniai prievartautojai

Labiausiai į emocinę prievartą linkę žmonės, kurių pyktis ir neigiamos emocijos buvo slopinamos. Pavyzdžiui, įsiūčių apimtas vaikas rėkia tėvams „Aš jūsų nekenčiu!“ Aišku, už tai yra baudžiamas. Ilgainiui jis išmoksta pykčio nerodyti, nes žino, kad bus nubaustas, todėl ima elgtis taip, kad kitas pasijaustų kaltas. Ir suaugęs toks žmogus darys taip pat: nesakys, kad supyko, neprašys neflirtuoti su kitais, nesistengs spręsti kilusių problemų – jis griebsis psichologinio teroro, kad kalta pasijustum tu.

„Iš pradžių žmona terorizuodavo mane patologišku pavydu: jei bendradarbė pasveikina su gimtadieniu, vadinasi mes kartu miegame. Kiek kartų mėginau aiškintis, kalbėti... Galop ji ėmė šantažuoti savižudybe: „Juk tu vis tiek nepraleidi nė vieno sijono, tai kam man gyventi? Gyventi iš tiesų neįmanoma, palikti – taip pat, juk gaila vaiko. Emocinis teroras – anaiptol ne vien vyrų prerogatyva“
Tomas

Gali būti, kad viskas dar paprasčiau ir nevisavertiškumo komplekso kamuojamas emocinis teroristas eina tiesiausiu keliu – bando įsitvirtinti žemindamas kitą. Jei brangini santykius, o mėginimai pasikalbėti nesulaukia atsako arba išprovokuoja kitą menkinimų pliūpsnį, pasvarstyk, ar tau reikia tokio ryšio? Santykiai – dviejų žmonių partnerystė. Ir jei vienas jų atsisako pripažinti, kad jie nėra geri, kad antroji pusė kenčia, jei ignoruoja pasiūlymus kreiptis pas specialistus, laikas atsikratyti aukos vaidmens – juk nenori kentėti visą gyvenimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Sekso psichologija: stulbinamos moterų seksualinės fantazijos (13)

Seksas – ne tik fiziniai veiksmai. Naujausi tyrimai apie geismą, bučinius ir erotines fantazijas atskleidžia psichologinę kūniškų malonumų prasmę.

Pasitikrink, ar stiprūs tavo ir mylimojo santykiai

Psichologai tikina, kad vienas iš esminių tvirtų santykių garantų - tai mokėjimas kelti tikslus ir jų siekimas bendromis jėgomis. Kitaip tariant - nuolatinis projektavimas ir bendras judėjimas į priekį.

Klausimai, kuriuos turi užduoti apie savo santykius

Ar tu tikrai žinai, su kuo draugauji? Ne koks jo vardas, amžius, ūgis... Tikrasis žmogaus veidas – koks jis?