Santykių ekspertė pataria: kada laikas skirtis, o kada verta pasistengti

 (36)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mano problema tokia: nusprendžiau skirtis su vyru, o visi eina prieš mane ir spaudžia to nedaryti. Mes labai skirtingi, gyvendami kartu gyvenom visiškai atskirus gyvenimus. Jis visą laiką leisdavo prie kompo arba su savo draugais, o aš turėjau rūpintis namais, vaiku ir jokios pagalbos iš jo nesulaukdavau. Kiek kartų kalbėjau su juo, bandžiau kurti gražius santykius, stengiausi, kad daugiau laiko leistume kartu, o jis to nenorėjo. Maža to, visada mane įžeidinėdavo. Tai aš stora, tai aš pinigų neuždirbu. Nors tuo metu buvau dekretinėse atostogose ir negalėjau dirbti.

Kai baigėsi dekretinės, susiradau darbą, pradėjau sportuoti. Išgražėjau, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, pradėjau uždirbti normalius pinigus, bet jam aš vis tiek buvau nulis. Galiausiai visas tas jo abejingumas apsisuko prieš jį. Pradėjau suprasti, kad jau nieko jam nejaučiu. Net pykčio nejaučiu, kad jis nesistengia dėl mūsų. Tad ilgai mąsčiau ir nusprendžiau skirtis. Esu dar jauna ir noriu susikurti tokią šeimą, apie kokią visada svajojau.

Kai pasakiau vyrui, kad noriu skirtis, jis pasišaipė, kad nesąmones kalbu. Tik tuomet, kai išsikrausčiau iš bendrų namų, jis suprato, kad nejuokavau. Pradėjo maldauti sugrįžti, sakė pasikeis, bus toks, kokio aš noriu. Bet esme ta, kad aš jo jau nebenoriu. O jis dabar visiems vaizduoja, koks pasikeitęs, kiek dėl vaiko daro. Koks jis šaunuolis vyras, stengiasi dėl šeimos išsaugojimo, o aš tokia bloga, noriu viską sugriauti. Taigi dabar visi sako, kad turiu grįžti pas jį ir gyventi šeimoje.

Bet jūs man pasakykite, kaip galima gyventi su nemylimu žmogumi. Kodėl jis nesistengė tada, kai aš prašiau jo pasistengti dėl mūsų? Kodėl aš dabar pradėjau jam rūpėti, kai jis nustojo rūpėti man? Ir ką man daryti su visu tuo šeimos nusistatymu prieš mane? Sako, aš šeimos griovėja. Aiškina, kad turiu gyventi dėl vaiko, kad jis gyventų pilnoje šeimoje. Labai noriu išgirsti jūsų nuomonę ir manau, kad jūs galit kompetentingai atsakyti. Ar aš darau blogai, kad skiriuosi su savo vyru?

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Ne visais gyvenimo atvejais šeimos išsaugojimas yra teisingiausias sprendimas. Šeima – tai tokia instancija, kurioje turi pulsuoti gyvastis, t.y. partnerių jausmai vienas kitam. Kai žmonės poroje pykstasi, nesutaria, turi nuoskaudų vienas kitam, nori kažką keisti ir panašiai, tai reiškia, kad jausmai vienas kitam vis dar gyvi. Kad problemas galima spręsti, ieškoti kompromisų, keisti požiūrį į santykius, nes noras būti kartu vis dar egzistuoja. Kai viso to jau nebėra... Nebelieka ką saugoti.

Kai pyktį ir nepasitenkinimą keičia abejingumas, pakeisti jau nieko neįmanoma. Gyventi su žmogumi, kuriam nieko nejauti yra tolygu merdėti. Todėl jūsų sprendimas skirtis yra sveikas noras jausti, kad gyveni, o ne egzistuoji. Jei jūsų artimieji linki jums laimės, jie supras jūsų sprendimą. Jei ne – juolab neturite paisyti žmonių nuomonės, kuriems jūsų laimė yra nereikšmingas dalykas. Tai yra jūsų gyvenimas ir jūsų sprendimas jį nugyventi taip, kaip jūs norite, o ne kažkas kitas. Jokiam vaikui nereikalinga tėvų auka ir kiekvienas vaikas laimingas tada, kai laimę mato tėvų akyse. Net kai jie gyvena atskirus gyvenimus.

Klausiat kodėl jis tik dabar pradėjo rodyti norą taisyti santykius? Todėl, kad niekas nenori būti paliktas. Netgi kai žmogų palieka toks žmogus, kuris jau nekėlė didelių emocijų, ar dar blogiau – netgi tada, kai prarandi tai, ką pats norėjai palikti, psichika veikia vienodai – užvaldo stiprus noras sulaikyti ar susigrąžinti. Kodėl? Nes praradimo jausmas sukelia labai didelį stresą ir paliečia daugybę psichologinių ir psichinių faktorių. Sąmonė būna aptemdyta įvairiomis emocijomis ir žmogus nustoja blaiviai mąstyti. Užvaldo pagrindinis tikslas – eliminuoti vidinę sumaištį, kurią sukelia praradimo jausmas.

Jei toks žmogus susigrąžina savo partnerį, o santykių krizė buvo ištikusi dėl nusistovėjusių gyvenimo įpročių (kaip jūsų atveju), graži būna tik nauja santykių pradžia. Kol žmogus deda dideles pastangas pasikeisti. O tai pareikalauja didelių valios resursų, todėl dažnai norisi atsipalaiduoti grįžtant prie senų įpročių. Nejučia visa šeimyninė situacija grįžta į tą patį santykių modelį, dėl kurio ir buvo nuspręsta skirtis. Lengva pasirodyti, kad pasikeitei, kai tos pastangos demonstruojamos, kaip programos demo versija. Bet tikrieji asmenybės pokyčiai vyksta ne tada, kai jauti išorinį spaudimą pasikeisti, o tada, kai pats nori keistis.

Dažnai moterų laiškuose aš skaitau apie tai, kaip jos nepatenkintos savo sutuoktiniais, kaip jos nori skirtis, o laiško turinys rėkte rėkia: „Aš noriu būti su juo, bet negaliu susitaikyti su tuo koks jis yra“. Kai pyktis ir priekaištai aptemdo protą ir žmogus mano, kad jis jau nebenori būti su tuo žmogumi, tačiau realybė būna visai kitokia – tai nemokėjimas priimti žmogų tokį, koks jis yra ir egoistiškas norėjimas, kad pasaulis suktųsi aplink tave.

Santykiai būna mirę tik tuomet, kai nebejauti tam žmogui nieko: nei pykčio, nei pagiežos, nei nerimo „ką daryti“! Jauti vien tik norą, kad jis būtų laimingas... tik be tavęs šalia. Tik tuomet ateina laikas skirtis. Visa kita įmanoma pakeisti į gerą, jei tik žmogus yra subrendęs prisiimti atsakomybę už savo paties laimės būseną, o ne priekaištauti, kad kiti tavęs nedaro laimingu.

Tad visas ir visus, kurie vis dar turi gyvastimi pulsuojančius santykius ir pasiruošę pažvelgti į save kritišku žvilgsniu, kviečiu rašyti man. Aš padėsiu atsakyti į klausimą, kaip nekeičiant partnerio pakeisti santykių kokybę ir pasijausti laimingu.

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (17)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.