Santykių ekspertė pataria: atleidau vyrui neištikimybę, bet pamiršti negaliu

 (31)
Santykių ekspertė pataria: atleidau vyrui neištikimybę, bet pamiršti negaliu
© Shutterstock nuotr.

Perskaičiau jūsų straipsnį apie tai, kaip išgyventi po vienos nakties nuotykio. Skaičiau kaip apie save. Prisipažinsiu, kol virė emocijos, aš taip pat mąsčiau apie skyrybas kaip vienintelę išeitį iš šios slogios situacijos. Bet praėjus keliems mėnesiams pradėjau blaiviau mąstyti ir suvokti, kad tai tėra vienas paslydimas, viena gyvenimo klaida palyginus su tuo, ką mes kartu sukūrėm, ką išgyvenom ir ką jaučiam vienas kitam.

Kaip tik tuo metu pamačiau jūsų straipsnį ir tai man buvo kaip ženklas, kad eidama link atleidimo ir šeimos išsaugojimo, elgiuosi teisingai. Bet kaip tą nusivylimo „kirminą“ savyje išnaikinti? Kaip sugebėt atleisti taip, kad daugiau manęs nekankintų nerimo ir nepasitikėjimo jausmas?

Noriu patikslint: su vyru esam santuokoj 8 metus, turim du šaunius vaikus. Abu esam išsilavinę, intelektualūs žmonės. Santykiai visada buvo puikūs, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu ir rūpinimusi vienas kitu bei šeima. Apie neištikimybę sužinojau visiškai atsitiktinai, kai paaiškėjo, kodėl jis praleido firmos kalėdinį vakarėlį. Neminėsiu visų detaliu kaip sužinojau, bet tikroji tiesa buvo ta, kad jis ten nenorėjo susitikti su TA, su kuria praeitų metų vakarėlyje ir įvyko tas įvykis.

Taigi realiai visus metus gyvenau to nežinodama ir buvau laiminga. O dabar nežinau kaip sugebėti nejausti to, ką jaučiu. Vyras atsiprašė, viską papasakojo, pažadėjo, kad tai nepasikartos. Vėliau sekė mano emocingos isterijos, negražūs žodžiai ir daug kitokių negražių dalykų iš mano pusės, po kurių vyras nuo manęs atsiribojo ir pasakė: arba tu man atleidi ir mes gyvenam toliau, kaip gyvenom, arba skiriamės, nes tokie santykiai kankina mus abu. Taigi nusprendžiau atleisti ir klausiu jūsų patarimo: kaip sugebėti išsivalyti nuo tų minčių? Kaip atgauti pasitikėjimą juo ir sielos ramybę. Ačiū.

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Savo darbo praktikoje (laiškų atrašinėjimo ir individualių konsultacijų metu) pastebėjau vieną niuansą: kai klausimas susijęs su destruktyvia žmogaus savijauta, kartais ir 10 laiškų, aiškiai išdėstomos teorijos nepadeda taip, kaip vienas susitikimas, kurio metu, dialogo dėka, gali „apčiuopti“ problemos „šaknį“ ir ją „išrauti“, keičiant žmogaus požiūrį į tuos dalykus, kurie kelia vidinę sumaištį.

Tačiau norėčiau pabandyti Jums padėti bent jau praplėsti mąstymo ribas šiuo subtiliu ir jautriu klausimu: „kaip atleisti žmogui kūnišką neištikimybę“.

Jūsų situacija yra realus pavyzdys, kad visos psichologinės žmogaus problemos gimsta jo galvoje. Jo mąstyme ir požiūryje į situaciją. Tik nuo žmogaus mąstysenos ir sąmoningumo lygio priklauso tai, kaip jis jausis tokioje situacijoje ir kokias emocijas išgyvens. Kodėl būtent jūsų situacijoje aš įžvelgiu šį pavyzdį? Nes jūs visus metus, tol, kol nežinojote apie tą įvykį, gyvenot taip kaip visada. NIEKAS šeimoje nepakito: nei jūsų santykiai su vyru, nei jo meilė jums, nei jūsų jam. Absoliučiai niekas! Ką tai reiškia? – Tai, kad tas įvykis neturėjo jokios reikšmės, jokios vertės ir jokių padarinių iki tol, kol šis faktas neiškilo į paviršių. O tai reiškia, kad tik jūsų protas t.y. jūsų mąstysenos modelis šiuo klausimu sukėlė audrą jumyse ir dramą šeimoje.

Aš labai puikiai suprantu moteris, kurios tokioj situacijoj jaučiasi taip, kaip jaučiatės jūs. Jūsų gyvenimo aplinkybės, supantys žmonės jums pasąmoninai suformavo nuostatą, kad vedę, ar partnerystės santykius turintys žmonės priklauso vienas kitam, o neištikimybė yra tada, kai tas „nuosavas žmogus“ buvo „panaudotas“ kito žmogaus. Tai yra toks žmogaus sudaiktinimas, lyg žmogus būtų dantų šepetukas, kuris higieniniais sumėtimais negali priklausyti kažkam kitam, tik jo šeimininkui. Toks mąstymo modelis ir gimdo mintis, kad kažkas tavo „daiktu“ pasinaudojo ir negrįžtamai supurvino.

Tas, kuris suvokia, kad joks kitas žmogus šiame gyvenime jam nepriklauso, tik jis pats sau, tokioje situacijoje išlieka ramus ir nepažeidžiamas. Tokie žmonės suvokia, kad partnerystė nėra vienas kito savinimasis, supančiojimas ir įpareigojimas. Partnerystė – tai erdvė kurti, dalintis džiaugsmais, rūpesčiais, meile. Tai savęs pačios realizavimas, išbandymas, pažinimas, galimybė tobulėti.

Dažnai tokiais atvejais girdim frazes, kaip kažkas sugriovė kažkam gyvenimą, jo idilę ir t.t. Tai reiškia, kad kažkas kitas įgalus valdyti kito žmogaus gyvenimą ir kontroliuoti jo laimės būseną. O tai yra klaidingas požiūris. Tikrasis laimės jausmas nepriklauso nuo jokių gyvenimo aplinkybių. Kodėl? Nes gyvenimo esmė yra žmogaus dvasinis tobulėjimas. Gyvenimas duotas ne tam, kad jį tvarkingai nugyventume, pagal susigulėjusias gyvenimo dogmas. O tam, kad jame patobulėtume, pasimokytume iš savo klaidų, įgytume išminties ir nugyventume gyvenimą taip, kad kuo daugiau turto (išminties) išsineštų mūsų siela iš šio gyvenimo po to, kai žemiškas gyvenimas baigsis. Kai žmogus tai suvokia, viduje visada jaučiasi ramus ir laimingas. Nes kad ir koks tas gyvenimas bebūtų, gyvendamas gyvenimą jis mokosi. Neįmanoma jaustis nelaimingu, kai tu jauti, kad tavyje vyksta nauji perversmai, iššaukti naujų gyvenimo aplinkybių. Kai tu jauti, kad gali pranokti save patį. Būti tobulesniu, nei buvai vakar.

Tokie psichologiniai sukrėtimai kaip partnerio neištikimybė išjudina žmogaus gyvastį. Vienus priverčia bėgti nuo savęs pačių, nuo savo emocijų, nuo žmonių, kurie neva padarė jį nelaimingu. Kiti, tokie kaip jūs, susimąsto ir bando ieškoti sprendimų, keisti nusistovėjusią mąstyseną ir patobulėti.

Kai kalbuosi su moterimi, kuri nori atleisti, bet nežino kaip, aš paklausiu jos: „Ar jums būtų geriau, jei tai nebūtų neištikimybė, dėl kurios jūs spręstumėte būti su tuo žmogumi ar ne, o realus partnerio netekimas? Tiesiog... suskamba telefonas ir kažkas kitame laido gale informuoja, kad jūsų mylimojo, jūsų vaikų tėvo... neliko gyvųjų tarpe“. Kartais vietoj atsakymo aš pamatau ašaras moterų akyse ir tai būna geriausias atsakymas kas gyvenime yra svarbiausia.

Kalbant apie neištikimybę, tai yra kur kas daugiau nei vienkartinis seksualinis nuotykis su kitu žmogumi. Žmonės gali kūniškai būti ištikimi, bet periodiškai moraliai išdavinėti savo partnerį apkalbėdami ir niekindami jį už akių. Ir tai yra kur kas rimčiau nei kažkoks vienkartinis kūniškas pasidirginimas su kitu seksualiniu partneriu. Nepamirškit, kad kalba eina apie vienkartinį paklydimą. Palyginkit kokią vertę jūs abu sukūrėt savo santykių eigoje (bendri namai, vaikai, meilė, gražūs santykiai ir t.t.) ir kokią vertę turi tas nelemtas įvykis? Atsakymas akivaizdus.

Klausi, kaip ir vėl išmokt pasitikėti žmogumi? Bet gyvenimas niekada neduoda garantijų, kad tai nepasikartos ir niekas jums neišduos draudimo poliso, kad visas likęs jūsų gyvenimas bus gražus ir džiaugsmingas. Kiti žmonės nėra įpareigoti savo gyvenimą gyventi taip, kad jūs visada jaustumėtės gerai. Ir kiti nėra atsakingi už tai, kad jūs nesusitvarkote su savo emocijomis. Tai tik jūsų rūpestis, jūsų gyvenimo duoda pamoka ir jūsų galimybė patobulėti jų dėka. O tai ir yra tikroji gyvenimo vertė ir esmė. Jei viso to nebūtų, gyvenimas būtų beprasmis laiko švaistymas.

Žmonės pasižymi įvairiom silpnybėm. Storulis persivalgo, nors trokšta būti lieknu. Alkoholikas prisigeria, nors planavo išgerti tik vieną taurelę. Lošėjas pralošia visus pinigus, nors buvo sau pažadėjęs, kad sužais tik vieną partiją. Ištikimybę prisiekęs išduoda, nors buvo garantuotas, kad to niekada nebus jo gyvenime. Visa tai vyksta prieš sąmoningą žmogaus norą. Tie, kurie neatsispiria akimirkos silpnumui, tikrai to nedaro tam, kad išduotų, įskaudintų ir surizikuotų prarasti šeimą vardan akimirkos malonumo. Kiekvienas žmogus žino tą jausmą, kai praradęs savikontrolę padaro kažką, dėl ko po to gailisi. Nesvarbu kas tai būtų: papildomas torto gabalėlis ar seksualinis nuotykis, kurio sąmoningai neieškojai ir neplanavai nusidėti.

Visi gaunam savų gyvenimiškų pamokų. Kažkam reikia išmokti susivaldyti... Kažkam sugebėti atleisti... Ir kiekvienas žmogus renkasi, kaip jam gyventi: mokytis gyvenimo duotų pamokų ar būti savo silpnybių ir emocijų vergais. Viską sugriauti, pabėgti nuo savęs, apkaltinti kitus yra daug lengviau, nei perlipti savo ego ir išmokti kažko naujo...

P.S. Jei šis atsakymas nepadėjo suprasti daugiau ir pasijausti geriau, siūlau pasimatymą su manimi. Pažadu, pakaks tik vieno susitikimo tam, kad būtų atsakyti visi jūsų nerimą keliantys klausimai, pakeistas požiūris į situaciją, save, savo gyvenimą, parinkti individualūs sprendimo būdai ir sugrąžinta vidinė ramybė.

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Meilė

Pačios intymiausios merginų išpažintys apie didžiausią malonumą lovoje (31)

Apie šią pergalę svajoja daugybė vyrų ir pačios moterys. Daugelis to nėra patyrę, todėl sako, jog tai mitas arba pornografinių filmų apgaulė. Tačiau tai nėra mitas. Tai yra tiesa. Ir vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių malonumų, kuriuos gali patirti moteris. Kalbame apie moterų ejakuliaciją, kitaip dar vadinamą skvirtingu (angl. squirting).

Vienuolika požymių, kad jis tuoj pasipirš (7)

Nors tai tarsi ir savaime suprantama, vistiek reikia pasakyti, kad bet kurio iš šių požymių nederėtų priimti kaip šimtaprocentinės garantijos, kad jis netrukus užduos lemiamą klausimą. Neskubėk pulti džiaugtis, jeigu tavo vaikino elgesyje aptiksi kelis iš šių požymių. Visada viskam galima rasti ir kitų paaiškinimų. Tačiau ar tai reiškia, kad jis galėtų netrukus tau pasipiršti, ypač jeigu daug iš žemiau išvardintų dalykų daro? Labai tikėtina.

8 požymiai, kad radai vyrą, kuris nesiliaus tavęs mylėti (47)

Vyras – tai žodis, išreiškiantis stiprybę, drąsą ir tuo pačiu neapsakomą jautrumą. Tačiau vyriškumo samprata labai pakito ir, galima sakyti, netgi sumenko lyginant su ankstesniais laikais.