Santykių ekspertė: kodėl vyrai neskuba vesti

 (54)
meilė
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Su savo vaikinu esame kartu beveik 4 metai, tačiau negaliu jo suprasti. Jis labai uždaras, dažnai būna paniuręs, kažkoks susierzinęs, o aš - nesutramdoma siela. Noriu visur būti, keliauti, bendrauti su žmonėmis, o maniškiui geriau sėdėti namuose.

Aš jį myliu, bet kartais tuo suabejoju... Kartais galvoju, kad tiesiog esu be galo prie jo prisirišusi. Bet tokios mintys dažniausiai aplanko, kuomet susipykstame. Man greitai bus 21, jam 24. Metų skirtumas nedidelis, bet aš svajoju apie šeimą, apie savo namus, apie vestuves. Dažnai užsimenu, kad norėčiau būti ne tik jo mergina, sugulove, bet ir žmona. Tačiau jo atsakymai dažniausiai būna tokie patys: „Mažyte, palauk, aš dar neturiu ko tau pasiūlyti. Kada nors pasipiršiu, bet ne dabar“ ir pan.

Jaučiuosi neužtikrinta, pradedu galvoti, kad galbūt aš ne ta, kurios jam reikia. Bet jis visuomet sako, kad dar ne laikas, kalba apie santykių krizę, neva bijo, kad ištekėjusi paliksiu jį. Nežinau ko griebtis. Manau, jeigu jis pasipirštų, viskas pasikeistų, tačiau pradedu abejoti, kad jis kada nors tai padarys.

ATASAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Norėti ištekėti - normalu. Visos apie tai svajoja. Nori gražių vestuvių, šeimos, vaikų ir t.t. Tačiau santuoka nėra tik laiminga gražios pasakos pabaiga.

Dirbdama su merginomis dažnai girdžiu frazę: „Noriu ištekėti“, kaip ir neretai ištekėjusios, dar jaunos merginos man sako: „Paskubėjau ištekėti“. Kodėl taip nutinka? Apie viską iš eilės...

Auksinis žiedas ant bevardžio piršto moteriai prideda papildomų balų jos savivertės skalėje. Kiekviena ištekėjusi mergina jaučiasi pranašesnė už tą, kurios dar niekas nevedė. Be kita ko, ilgi mergystės (senmergystės) metai smukdo moters savivertę. Tokios moterys ieško kitų būdų, kurie palaikytų pasitikėjimą ir pasitenkinimą savimi (pasiekimai darbe, sporte, finansinis pajėgumas, išvaizdos tobulinimas ir t.t.).

Tačiau vienišais vakarais jos supranta, kad mielai viską paaukotų dėl šeimos jaukumo, vaikų klegesio ir žmonos statuso. Tos, kurios visa tai neigia, gyvena saviapgaulėje arba iš prigimties yra vienišės (tai moterys, kurios NIEKADA nekūrė santykių ir sąmoningai to vengia).

Moteris, kuri nėra vienišė, tačiau bando įtikinti savo pasąmonę, kad būti vieniša yra jos pasirinkimas – daro didelę klaidą. Toks pasąmonės kodas ir yra tai, kas nulemia jos vienišės statusą. Šiuo atveju geriausia pozicija yra susitaikymas su vienišumu ir mokėjimas surasti teigiamus šio gyvenimo būdo aspektus. Bei tikėjimas, kad vieną dieną svajonės apie šeimą išsipildys. Tikėjimas svajonių išsipildymu ir mokėjimas mėgautis dabartimi – tai magiškas tandemas norų išsipildymo prasme.

Taigi kodėl moterys taip trokšta ištekėti, kaip ir aišku. Bet ar normalu norėti tekėti už bet ko? Juk santuokos sakramentas niekam negarantuoja gražaus ir laimingo gyvenimo. Šeimos kūrimas turi būti labai apgalvotas žingsnis. Žmogus, su kuriuo link to einama, neturi kelti abejonių. Kuo labiau žmonės panašesni savo pomėgiais, gyvenimo būdu, vertybėmis, mentalitetu, tuo tvirtesnė ir laimingesnė yra judviejų santuoka.

Merginos turėtų kelti sau kitokius tikslus: NE „IŠTEKĖTI“, o „Surasti tokį žmogų, už kurio ištekėjusi aš jausiuosi visapusiškai laiminga“. Vyras neturėtų būti tikslo priemonė. Vyras turi būti pats tikslas.

Tu rašai: „Norėčiau tapti jo žmona <...> jaučiuosi neužtikrinta, pradedu galvoti, kad galbūt aš ne ta, kurios jam reikia <...> manau, kad jei jis pasipirštų, viskas pasikeistų.“ Tai tik patvirtina teoriją, kad tavo savivertė kenčia dėl jo pasyvumo ir nenoro saistytis šeimyniniais saitais. Juk draugystei paaukota keturi metai, o rezultato jokio nėra. Tavęs jau nebetenkina merginos statusas ir tas nepasitenkinimas atsiliepia jūsų santykiams. Tu pradedi mąstyti, kad galbūt jo nebemyli, o esi tik prisirišusi. Tuo tarpu jį erzina tavo spaudimas sukurti šeimą.

Greičiausiai tavo vaikinas, kaip ir visi normalūs vyrai, į santuoką žiūri ne tik kaip į naują santykių pakopą. Vyrai į tai žiūri atsakingiau. Jie prisiima atsakomybę dėl materialinio pagrindo ir jei neturi ko pasiūlyti, nesijaučia galintys išlaikyti visą šeimą, tuomet jie nemato prasmės skubėti tuoktis. Juolab tokiam jaunam amžiuje.

Panašu, kad taviškis nėra užtikrintas ir tavo lojalumu. Išsakyta baimė dėl to, kad gali jį palikti, pasiekusi savo tikslą, atsirado ne iš oro. Galbūt matydamas didelius jūsų temperamento skirtumus, jis nuogąstauja, jog nesugebės savo ramumu tavęs išlaikyti šalia. Jo noras neskubėti yra labai logiškas. O tas susierzinimas ir užsisklendimas galimai kyla dėl to, kad jis nesijaučia galintis tau duoti tai ko tu nori: santuokos ir pašėlusio gyvenimo kartu.

Aš tau patarčiau labai gerai viską apmąstyti. Turi suvokti, kad po santuokos žmonės nesikeičia. Nei tu tapsi kitu žmogumi, nei jis. Pats gyvenimas keičia žmones. Tie procesai vyksta natūraliai, ilgų metų eigoje. Galimai, gyvendama su juo tu tapsi ramesnė, bet iki galo nebusi rami. Galbūt jis pamėgs kelionės, bet jis tikrai netaps hiperaktyvus, norintis visur dalyvauti.

Pamąstyk kaip tu įsivaizduoji judviejų santuoką? Ar tavęs neerzintų jo pasyvumas? Ar tu jaustumeisi gerai, jei tavo pasilinksminimuose su draugais, tau vyras nepalaikytų kompanijos? Vietoj to pasirinkęs namų ramybę. Ar sugebėtum toleruoti visas jo charakterio ir būdo savybes? Ar nepradėtum priekaištauti, kad jis yra toks, koks yra? Jei atsakymas „taip“ - verta palaukti. Jei „ne“, siūlyčiau nepuoselėti tuščių vilčių ir pasiieškoti į save panašesnio vaikino.

Skirtingo temperamento žmonės gali sukurti laimingą santuoką tik tuo atveju, jei nevaržo vienas kito savasties. Nebando vienas kitą perdaryti pagal save. Ir moka vertinti tai, kaip jie jaučiasi būdami šalia vienas kito. Visi kiti po vestuvių atsidūsta su lūpose ištarta fraze: „paskubėjau tuoktis“.

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (17)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.