Santykių ekspertė: kaip pamokyti vyrą mergišių

 (13)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sako „žilė galvoj, velnias uodegoj“. Santuokoj 40 m. ir gėda klausti patarimo, bet visą gyvenimą gyvenu su vyru mergišiumi. Buvo daugybė trumpalaikių ir ilgalaikių nuklydimų į kairę. Šalia jo pastoviai svetimos moterys. Vis neišsiskyrėm, norėjau išsaugoti šeimą.

Šiuo metu jis turi labai stiprią „barakudą“: vėjavaikiški susirašinėjimai SMS, ilgalaikiai pokalbiai telefonu, susitikimai, dovanos, visapusiška pagalba, dėmesys jai. Pastovūs meilužės skambučiai ir malonūs žodžiai jį visiškai užbūrė. Meilužė turi vyrą, jos vyras žino, kad žmona yra laisvo elgesio moteris, išskyrusi ne vieną šeimą, bet nesiskiria. Mano vyras taip pat skyrybų bijo. Aš jam tik tarnaitė, jis nori turėti mane, žino, kad bus aprūpintas viskuo. Jam tinka toks gyvenimas, nes taip įpratęs gyventi su meilužėmis.

Didesnė dalis bendro gyvenimo vyko mūsų sodyboje, nors turime namą mieste. Dabar aš gyvenu mieste esančiam name, o vyrą jau daugiau kaip pusmetį palikau sodyboje. Tačiau kartais pasiilgstu užmiesčio ramybės ir ten nuvažiuoju. Atvažiavusi randu viską apleista, susinervinu. Vyras gyvenimo klausimais nesikalba, tas pats kas su siena kalbėtis. Kaip gyventi? Jam šiukšle daugiau būti negaliu, bet ir vienatvės nenoriu. Išmesti iš galvos vyro irgi nesugebu. Kaip man nubausti, pamokyti savo vyrą mergišių, kad sudrebėtų?

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Pradėsiu nuo to, kad gėdytis klausti patarimo nereikia. Blogiau yra neieškoti atsakymų į rūpimus klausimus ir nedaryti jokių gyvenimo sprendimų situacijoje, kuri jūsų netenkina, nei paklausti kompetentingo žmogaus nuomonės. Tai mažų mažiausiai pasitarnaus kaip alternatyva – vadovautis savo logika ar pasinaudoti pasiūlytu sprendimo būdu. Taip pat galiu nuraminti, kad jūs toli gražu nesate pirmoji penkiasdešimtmetį perkopusi moteris, kuri į mane kreipiasi patarimo santykiuose su vyru.

Nepaisant to, kad vyrams svarbu turėti pastovius santykius, kai kurie iš jų jaučia prigimtinį poreikį „lakstyti“ nuo vienos prie kitos. Tai tampa savotišku hobiu, savirealizacija ir gyvenimo varikliu, be kurio jie negali gyventi net turėdami ilgalaikius meilės santykius. Kaip žvejai niekada neatsižvejos, medžiotojai - niekada neatsimedžios, bėgikai - niekada neatsibėgios, taip ir „donžuanai“ niekada nepraras poreikio „užkariauti“ dar ir dar vieną auką. Tai yra žmogaus silpnybė ir asmenybės savirealizacijos poreikis.

Visos tos žmonių kalbos apie tai, kad „jei jis mylėtų to nedarytų“ yra absoliuti netiesa. Jei gyvenime viskas būtų taip paprasta ir žmogus lengvai galėtų valdyti savo instinktus bei pažaboti savo silpnybes, tuomet pasaulyje nebūtų tokių problemų kaip alkoholizmas, narkomanija, bulimija, anoreksija ir t.t. Nebūtų žmonių, kurie kentėtų nuo toksiškų santykių, nes nejaustų priklausomybės nuo kito žmogaus ir lengvai galėtų išsiskirti. Žmonija neturėtų jokių psichologinių problemų, jei būtų taip lengva ir paprasta valdyti save.

Kodėl aš apie visą tai rašau? Šioje istorijoje jūs abudu esate savotiški „ligoniai“. Vyras turi silpnybę romanams, jūs – silpnybę savo vyrui. Nors jūs kartu su savo vyru jau negyvenate, bet vis dar negalite nukirpti santykių gijos ir pradėti naują gyvenimą, kuriame jis neegzistuotų kaip pagrindinis jūsų asmenybės „dirgiklis“. Jūs vis dar norite jį sudrebinti, nubausti ar kitaip atkreipti į save dėmesį.

Jūsų vyras taipogi nenori padėti taško jūsų santykiuose, nes jūs esate jo saugumo uostas. Moteris, kuri visada šalia, kai jos reikia. Kuri tikrai pasirūpins, jei atsitiktų kokia nors nelaimė. Kaip jūs ir pati sakote – su jumis jis jaučiasi viskuo aprūpintas ir juo pasirūpinta. Už tai jis jus savotiškai ir myli. Už lojalumą ir atsidavimą. Kitaip tariant – už jūsų meilę jam. Kitu atveju jūs jau senai būtumėte išsiskyrę. Jis turėjo ne vieną galimybę iškeisti jus į kitą moterį, bet to nepadarė, nes jūs jam reikalinga. Jokia kita moteris neužėmė jūsų vietos ir netapo jo antra žmona.

Kad jūsų ausis ir akis periodiškai pasiekdavo ir vis dar pasiekia informacija apie jo daugkartinius nuklydimus byloja apie tai, kad jūs visada buvote ta moteris, kuri greit atleidžia, kurią lengva vėl ir vėl prisijaukinti ir kuri pati bijo prarasti jį. Vyrai tą labai jaučią – tą besąlygišką moters lojalumą ir priklausomybę. Todėl jie nejaučia baimės jos prarasti, net jei prarasti jie nenori. Jie tiesiog žino, kad turi galių prieš tą moterį ir kad reikės įdėti tik šiek tiek pastangų, kad moteris vėl būtų jo. Kai jie nejaučia baimės prarasti, jie suįžūlėja ir leidžia sau atvirai elgtis taip, kaip jiems norisi.

Tiems „donžuanams“, kurių moterys turi daugiau nepriklausomybės ir psichologinės tvirtybės, pakanka vieną kartą įkliūt su meiluže, kad suprastų realią grėsmę prarasti pagrindinę gyvenimo moterį – žmoną ir vaikų motiną. Todėl vėlesnius savo nuotykius (jei dar neįgijo baimės nusidėti) labai uoliai slepia, o tai leidžia žmonai jaustis oriai ir vyro gerbiamai. Savo ruožtu jūs vyro pagarbą praradote jau senai. Taip, jūs esate jam reikalinga kaip draudimo polisas, kaip senatvės garantas, bet ne kaip moteris, dėl kurios reikia pasistengti, norint išlaikyti ją savo gyvenime.

Jūs klausiate, ką reiktų padaryti, kad pamokytumėte vyrą mergišių? Aš niekada nepatarinėju moteriai imtis kažkokių veiksmų idant kažką pamokyti, kažką nubausti ar kažkaip pasielgti, kad išdavęs vyras kentėtų. Nei vienas žmogus nėra kito žmogaus gyvenimo teisėjas.

Eikvodama savo laiką ir energiją, tam, kad kažkam pakenktumėte, jūs visų pirma pakenksite sau. Jūs bet kuriuo atveju kenksite pati, nes tas negatyvas gali nepaveikti kito žmogaus, bet jis bet kuriuo atveju paveiks jus, nes jūs jį nešiojatės savyje. Kaip žinia, negatyvas labai veikia patį žmogų, jo psichinę, psichologinę ir net fizinės sveikatos būseną.

Tačiau aš galiu atsakyti, kas realiai sudrebintų jūsų vyrą. Tai jūsų asmeninė laimė kito vyro glėbyje. Nėra amžiaus, kuriame neįmanoma būtų sukurti naujų, pagarba ir meile grįstų santykių. Jūs pati sakote, kad nenorite būti vieniša. O kas jums draudžia susirasti sau porą? Bet vietoj to, kad savo mintis ir energiją nukreiptumėte naujų gyvenimo potyrių linkme, jūs eikvojate savo brangų laiką negatyviom mintim apie vyrą, kuriam esat tik pagarbos neverta tarnaitė.

Vyro nepagarba moteriai prasideda tada, kai moteris nustoja save gerbti. Jūs jau žengėte pirmą žingsnį savigarbos link. Pradėjote atskirai gyventi. Tai labai didelis žingsnis. Dabar jums belieka nukreipti savo mintis naujų svajonių kūrimui. Tai yra jūsų laikas. Vaikai užauginti. Jokių įsipareigojimų neturite. Belieka tik mėgautis gyvenimu. Keliauti. Pramogauti. Susirasti įdomių veiklų. Užsiėmimų. Lankyti šokius. Kurti naujas pažintis. Jūs dar labai daug ką galite nuveikti. Daug ką patirti. Tik suteikite sau galimybę patirti dar daug gyvenimo džiaugsmo – įsileiskite tas mintis, kad to džiaugsmo dar bus labai daug ir jūs pamatysite, kaip pradės keistis jūsų gyvenimas. Kai praeito gyvenimo etapo durys bus užvertos, atsivers naujo gyvenimo patyrimai ir naujos galimybės. To aš jums ir palinkėsiu. Sėkmės!

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Netradicinės vietos intymiems malonumams: pavojai, po kurių gali tekti stipriai gailėtis (3)

Seniai susituokę vyras ir žmona norėdami paįvairinti savo seksualinį gyvenimą dažnai tam pasitelkia įdomias, netradicines vietas. Tai jie daro specialiai ir apgalvotai. Tačiau paaugliai ar dar su tėvais gyvenantys jauni žmonės dažnai būna priversti suktis iš situacijos ir ieškoti vietos savo meilei išreikšti.