Pataria santykių ekspertė: apsigyvenus kartu jis pasikeitė - dingo dėmesys ir rūpestis

 (23)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Man 24, jam 26 metai. Kartu esam dvejus su puse metų.Tie pusantrų metų, kol dar neapsigyvenome kartu, buvo labai puikūs. Jis rodydavo man daug dėmesio, rūpinosi manimi ir lepino. Jaučiausi su juo be galo laiminga. Tuo metu abu studijavome ir gyvenome pas savo tėvus, bet visur, visame kame dalyvavome kartu.

Pabaigęs studijas jis susidaro gerą darbą ir pats man pasiūlė pagyventi kartu, o vėliau susituokti. Dabar jau nebežinau ar norėčiau už jo tekėti. Esmė tame, kad man labai trūksta jo dėmesio, meilės ir net noro būti kartu. Grįžęs iš darbo jis visada randa paruoštą vakarienę, gražius namus. Aš tikrai stengiuosi, kad jam nereiktų rūpintis buitimi, nes per visą dieną pasiilgstu jo ir noriu, kad praleistume laiką kartu. Bet jis pavalgo, pasižiūri teliką, pasėdi prie kompo ir eina miegot. Jokio dėmesio man, jokių pokalbių ar bendro laiko leidimo. Kai aš jam tai pasakau, jo atsakymas visada būna tas pats: „aš pavargęs“. O kartais net pasiunčia mane eiti kažkur pačiai ir kažką įdomaus paveikti. Kaip man tai suprasti? Kaip jaustis? Blogiausia, kad jis pradėjo mane įžeidinėti ir grubiai elgtis. Dėl jo šaltumo ir kartais pasireiškiančio grubumo pradėjau jaustis menkavertė. Toks jausmas, kad esu reikalinga tik kaip tarnaitė, kuri sutvarko namus, paruošia maisto. Bet ne kaip mylima moteris, kuri verta dėmesio ir meilės. Aš galiu suprasti, kad jis pavargsta po darbo, bet kas supras mane ir mano poreikius? Ar dabar visą gyvenimą taip ir bus?

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Suprantu tave bei tavo poreikį artumui. Per dieną pasiilgsti žmogiško bendravimo ir tave skaudina mylimojo šaltumas. O jam atvirkščiai – grįžus namo norisi pailsėti. Kartais to poilsio reikia ir nuo bendravimo (jei vyrui darbe tenka daug bendrauti su skirtingais žmonėmis arba patiriama daug streso). Tuo tarpu tu per dieną būni viena namuose, tvarkaisi, gamini ir kitaip rūpiniesi buitimi. Greičiausiai visame tame praradai savo asmeninį gyvenimą: hobį, draugus, malonius užsėmimus ir visa kita, kas priklauso tik tau.

Iš teksto suprantama ir tai, kad šiuo metu neturi darbo. Tai taipogi stipriai prisideda prie tavo vienišumo jausmo. Pabandyk įsivaizduoti atvirkščią situaciją: tavo vaikinas per dieną trinasi namuose, laukia tavęs. Tuo tarpu tu darbe patiri įvairių emocijų ir turi daug protinio darbo, kuris skatina pailsėti po darbo valandų. Grįžti namo ir pasipila nepasitenkinimo bei reikalavimu lavina. Tu nori pailsėti, atsipalaiduoti, o čia vėl reikia įtemti savo smegenis ir mąstyti, kaip spręsti kitokias gyvenimo problemas. Kaip jaustumeisi tu? Pagalvok ar tokioje situacijoje tau pačiai nesinorėtų, kad tavo partneris kur nors išeitų ir leistų tau atsikvėpti?

Tavo klausimas: „Ar dabar visą gyvenimą taip ir bus?“ Deja, bet santykiai negali visuomet išlikti tokie, kokie jie būna pažinties pradžioje. Santykiai lyg gyvas organizmas – evoliucionuoja, vystosi ir metams bėgant keičiasi. Nerasi nė vienos šeimos, kurioje nevyrautų nusistovėjęs darbo dienos režimas, įpročiai, kitaip tariant - rutinos. Visi šeimos nariai gyvena nusistovėjusiu gyvenimo ritmu, o kasdienybę keičiantis sujudimas vyksta savaitgaliais ir atostogų metu, kai žmonės leidžia sau atsipalaiduoti nuo įvairių įsipareigojimų. Jei šioje stadijoje tavęs netenkina tavo mylimojo būdas, tai jau ryškus signalas, kad tu nebusi laiminga santuokoje su šiuo žmogumi. Bet prieš tai pagalvok, kokia būtum tu ir jūsų bendras gyvenimas, jei šiuo metu tu taipogi dirbtum.
Dėl jo grubaus elgesio apraiškų manau kalti tavo dideli dėmesio poreikiai, kurie jį erzina. Jis supyksta ir tas pyktis pasireiškia grubesniu žodžiu, nemandagumu ir panašiai dalykais. Kad ir kaip ten bebūtų – toleruoti blogo elgesio negalima. Net jei jo pykti išprovokavai tu, jis mažu mažiai privalo atsiprašyti. Kitu atveju tu tik auginsi jo nepagarbą sau ir kuo toliau, tuo bus tik blogiau.

Žmonės partnerystėje intuityviai bando vienas kito ribas. Tai vyksta pasąmonės lygmeny. Jei tave užgavo jo žodžiai vieną sykį ir tu nesureagavai, antrą sykį vėl apsiėjai be atsiprašymo, visa tai tęsis tol, kol bus išsiaiškintos tavo pakantumo ribos. Taip dažniausiai moterys ir nusiridena iki kilimėlio kojom nusivalyti lygio, o tuomet jau mylėti pagarbos nevertos moters darosi neįmanoma.

Vyro meilė niekada staiga neišgaruoja. Kartais ji pradeda sekti, kai viskas ką gauni iš moters tėra nepasitenkinimai, priekaištai ir dėmesio prievartavimas. Maisto gamyba ir sutvarkyta buitis neįeina į duotybių sąrašus. Moteris tai turi daryti tik tuomet, kai pati nori tos tvarkos ir jaučia poreikį/pasimėgavimą maisto gamyboje. Vyrams iš tiesų nereikia tarnaičių. Jie nėra vaikai, kurie nemokėtų savimi pasirūpinti. Jiems reikia gyvenimo partnerės – moters, kuri įkvėptų geriems darbams ir mokėtų mylėti. Dėmesio nereikia reikalauti. Nuo to norisi tik bėgti ir maksimaliai atsiriboti. Reikia mokėti jį išprovokuoti, sudominti savimi, tuomet tas dėmesys bus ne prievarta, o natūrali neišvengiamybė.

Atsakyk sau į šiuos klausimus:

Kas mane džiugina šiame gyvenime, be mano mylimojo?
Ką aš šiuo metu veikčiau, jei neturėčiau jo?
Kokie mano gyvenimo tikslai?
Ar aš pati galėčiau pasikeisti dėl savo mylimojo? Nereikalauti iš jo dėmesio ir pasitenkinti tuo ką turiu?
Kas man yra svarbiau: mano poreikiai ar žmogus, kuris šiuo metu yra mano gyvenimo dalis?

Būk nuoširdi atsakinėdama SAU į šiuos pateiktus klausimus. Atsakymai į juos tau padės labiau susivokti savyje ir esamoje situacijoje. Tai turėtų tau padėti priimti vienokius ar kitokius sprendimus.

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (16)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.