Nepadorūs Japonijos sekso fetišai, kuriuos mums suprasti nelabai lengva

 (31)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Praėjusią savaitę rašėme apie kadaise atokesniuose Japonijos kaimuose labai paplitusį yobai, dar kitaip vadinamą „atsėlinantis naktį“ paprotį. Į miegančios mergaitės kambarį įsėlindavo paslaptingas nepažįstamasis, prisiglausdavo iš nugaros ir be jokių užuolankų išsakydavo savo ketinimus. Jei mergina sutikdavo, porelė seksu mėgaudavosi iki ryto, stengdamasi sukelti kuo mažiau triukšmo. Po to naktinis svečias taip pat nepastebimai pasišalindavo.

Šį kartą norime iš arčiau pažvelgti į kitas Japonijos seksualinio gyvenimo keistenybes. Tik nesusidaryk klaidingos nuomonės - žemiau išvardinti dalykai populiarūs tikrai ne visų japonų tarpe.

Tamakeri (seksualinis fetišas)

Savotiška japoniško BDSM forma, kai apsinuoginusį vyrą per genitalijas muša moteris. Pastaraisiais metais tamakeri ypač išpopuliarėjo ir užėmė atskirą nišą japonų pornografijos pasaulyje. Pabandyk įsivaizduoti, kuo baigtųsi tokia pramoga su eiliniu vyru, juk vien pagalvojus apie tokį kankinimą dauguma susiriestų iš skausmo, tačiau yra ir tokių, kuriuos Tamakeri tik dar labiau įaudrina.

Shitagi dorobou (Apatinių vagys)

Žinoma, kiekvienoje šalyje atsiras koks nors iškrypėlis, vagiantis moteriškas kelnaites savo malonumo patenkinimui. Didžiųjų miestų gyventojos priverstos savo apatinius slėpti, juk jei pakabins juos atvirai balkone, visai tikėtina, kad vagys kaip mat pasidarbuos. Tačiau kartais nepadeda ir tai – gudrūs vagys sugalvoja įmantriausių metodų, kaip gauti tai, ko nori. Pavyzdžiui, policija sučiupo nusikaltėlį, kuris skambindavo moterims ir prisistatydavo policininku, tiriančiu kelių vyrų tyčinio užkrėtimo lytinėmis ligomis bylą. Jis reikalavo iš merginų pateikti savo kelnaites ekspertizei. Vėliau Japonijoje atsirado neskalbtų apatinių drabužių automatai, į kuriuos už simbolišką mokestį merginos atiduodavo savo apatinius, o vyrai juos kaip mat išgraibstydavo!

No-pan kissa

No-pan kissa (kavinė „be kelnaičių“) padavėjos dėvi trumpučius sijonėlius, o po jais – nieko. Kavinės lankytojai pasirengę už maistą ir gėrimus mokėti dvigubai, nei įprastoje kavinėje, kad tik galėtų pamatyti šiek tiek daugiau, nei leidžia padorumas. O už dosnius arbatpinigius galima paprašyti padavėjos paduoti ką nors nuo aukščiausios lentynos arba priešingai, paprašyti pakelti nukritusią ant grindų šakutę ar šaukštelį. Daugumos tokių užeigų interjere dominuoja veidrodžiai, kad jų lankytojai, nužiūrinėdami aptarnaujantį personalą, nenusisuktų sprando. Beje, norinčių dirbti padavėjomis tokiose kavinėse yra labai daug. Pirmiausia, dėl didelės algos, antra, dėl gerų arbatpinigių, trečia, visose užeigose galioja „neliečiamumo“ politika.

Pastaruoju metu policija vis dažniau reikalauja uždaryti panašaus pobūdžio restoranus dėl apsinuoginimo viešoje vietoje. Tačiau restoranų savininkai randa būtų, kaip apeiti šiuos reikalavimus, jie įrengia veidrodines grindis, įmontuoja į jas kameras, kurios tiesiogiai transliuoja vaizdą į ant stalo esančius mini ekranėlius. Merginos dėvi kelnaites, tiesa, visiškai permatomas.

Imekura

Imekura nuo įprasto viešbučio skiriasi tuo, kad čia kiekvienas ras tai, ko jam reikia. Tačiau kalbame visai ne apie moterišką kompaniją, o apie interjerą. Visos patalpos įrengtos taip, kad atitiktų kiekvieno kliento fantaziją. Čia galima rasti ir mokyklos klasę ir slaugytojų kabinetą, persirengimo kambarį ar net traukinio vagoną. Kambaryje kliento laukia viskam pasiruošusi aktorė, kuri sutiks atlikti bet kokį vaidmenį, kokio tik pageidaus klientas. Čia apsilankę vyrai tikisi patenkinti slapčiausią savo vaizduotės troškimą – užsiimti seksu viešoje vietoje.

Chikan

Chikan – tradicija liesti ar net nepadoriai čiupinėti moteris viešajame transporte kai kuriems japonams neatrodo vulgari. Tai daryti jie stengiasi kuo įvairiausiais būdais. Drąsesni stengiasi sugriebti už kojų, užpakaliuko ar krūtinės. Mažiau drąsūs apsiriboja tik intymių vietų fotografavimu. Tai padaryti jie įsigudrina įvairiai: filmuoja telefonu, pakišę jį merginai po sijonu arba miniatiūrinę kamerą pritvirtina ant savo batų. Kas įdomiausia, iš to jie dar ir gerai uždirba, parduodami nuotraukas internetu. Kasmet vien Tokijo mieste sulaikoma apie 4000 „chikanistų“ ir jų skaičius nemažėja. Įsivaizduok, koks skandalas kiltų, jeigu tai vyktų pas mus, o japonės dažnai pasikuklina ir geriau tylomis raudonuoja iš gėdos, nei rėkia ant viso vagono, taip atkreipdamos į save dėmesį. Todėl valdžia nusprendė traukiniuose įrengti net keletą vagonų išimtinai tik moterims jų patogumui ir saugumui užtikrinti.

Tokudashi

Tokudashi – tai striptizas, tačiau jis atrodo kiek kitaip, nei įprasta europiečiams. Įsivaizduokite naktinį klubą, kur kelios apsinuoginusios merginos sinchroniškai judėdamos pasiekia scenos kraštą ir atsisėdusios ant jo, išskečia kojas. Galima sakyti, kad šokis tuo ir baigiasi, tačiau būtent čia ir prasideda linksmoji dalis. Vyrai, atėję pasižiūrėti striptizo, visuomet būna apsiginklavę žibintuvėliais ir padidinamaisiais stiklais ir, būdami transo būsenoje, puola apžiūrinėti. Kas iššaukia tokią jų reakciją? O gi tai, kad japonų sekso tradicijose nepriimtinas visiškas apsinuoginimas. Klasikinėse japonų graviūrose moteris visada vaizduojama apsirengusi kimono, kad ir trumpučiu. Būtent toks kūno pridengimas drabužiu Japonijos vyrams yra absoliuti norma. Todėl tokudashi jiems atveria vartus į visai kitą pasaulį.

Shibari

Shibari arba kinbaku – senovinis japonų surišimo virve menas, kuris vaidina labai svarbų vaidmenį japonų erotiniame ir seksualiniame gyvenime. Pati shibari ideologija labai skiriasi nuo vakariečių požiūrio į partnerio surišimą, nes „navashi“ (tas, kuris riša) daro tai ne bet kaip, o naudojant sudėtingas asimetriškas lyno konstrukcijas. Be to, viso shibari meno esmė yra tame, kad „zhuzhun“ (tas, kuris leidžiasi būti surišamas) pajaustų geismą ir patirtų didžiausią malonumą.

Užsieniečiai neretai būna šokiruoti to, su kokiu džiaugsmu japonės sutinka būti surišamos. Beje, praktikuojantys shibari, vienbalsiai tvirtina, kad paklusimas ir nusižeminimas iš tiesų išlaisvina moterį ar bent jau leidžia jai ištrūkti iš nustatytų privalomų elgesio rėmų.
Shibari taip pat yra atskira meno rūšis. Menininkai sugeba virvėje įžvelgti komunikacijos terpę. Jų akimis virvės leksika apima platų spektrą emocijų bei sumanymų: iš žaidimo – į drausmės, iš švelnumo – į kankinimo, iš abstrakčios vaizdinės išraiškos – į žavų seksualumą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (17)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.