Mergina papasakojo, kas iš tiesų vyksta elitiniuose turtingųjų sekso vakarėliuose

 (88)
Pirmą kartą Londone įsikūrusi bendruomenė „Killing Kittens“ savo aristokratiškas orgijas surengė išskirtiniame Ist Hamptone esančioje prabangioje viloje. Apsiginklavusi „La Perla“ apatiniais ir plačiomis pažiūromis, viena autorė nusprendė atlikti žurnalistinį tyrimą, pasakojimą pradeda Cosmopolitan.com.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Viskas vyksta per ilgai, – pareiškė trisdešimties su trupučiu vyras, dirbantis filmų pramonėje. – Jeigu mes visi pažindinsimės tarpusavyje, niekas net nenorės pasimylėti“.

Tai buvo šiltas vėlyvas birželio vakaras Hamptone, dangus ties horizontu dažėsi rožine ir oranžine spalvomis, ir aš tuo metu sėdėjau vilkėdama baltus „La Perla“ apatinius lauke esančioje burbulinėje vonioje, kartu su savo drauge Carol ir trimis poromis, su kuriomis susipažinome vos prieš kelias valandas. Tada karštoje vonioje visiems labiausiai rūpėjo klausimas, kodėl sekso vakarėlyje niekas neužsiima seksu.

Mes buvome vakarėlyje, kurį rengia Londone įsikūrusi kompanija „Killing Kittens“, kuri giriasi, kad tik jos nariams organizuojami renginiai yra skirti „pasauliniam sekso elitui“. „Killing Kittens“ save vadina ne tik sekso vakarėlių rengėja, bet ir „judėjimu bei bendruomene, kurios vienintelis tikslas yra tvirtas moterų seksualinio malonumo siekis“. Kiekvienas straipsnis apie „Killing Kittens“, regis, kartoja paleistą gandą, kad šios kompanijos įkūrėja Emma Sayle yra „Kate Middleton draugė“. (Abi jos trumpai ėjo į tą pačią vidurinę mokyklą, ketverių metų skirtumu, o vėliau taip pat trumpai dalyvavo toje pačioje labdaringoje veikloje). Šią konkrečią šeštadienio naktį „Killing Kittens“, pernai metais išsiplėtusi į Niujorką ir Torontą, surengė savo didįjį debiutą Hamptone.

Sekso vakarėlis, kurio nevalia taip vadinti

Tačiau kol kas neatrodė, kad kas nors siektų kokio nors moterų seksualinio pasitenkinimo. Vis labiau vakarėjant vienur ar kitur galėjai matyti prasegtas vyrų marškinių sagas, o viena moteris, po pusiau permatoma suknele vilkėjusi bikinio viršutinę dalį, staiga pasirodė be jos, tačiau seksu niekas neužsiėmė. Niekas net nesiglamonėjo. Ir visi sutiko, kad tai problema.

Leiskite sugrįžti į pradžią. Kai mudvi su Carol atvykome, o tai buvo praėjus pusantros valandos nuo vakarėlio pradžios, priekinės namo durys buvo atidarytos, o verandoje stovėjo padėklas su „Prosecco“ ir kokteiliais. Pasirodė šeimininkė, vardu Gweneth. Buvome įspėtos niekur nesakyti frazės „sekso vakarėlis“ ir neminėti „Killing Kittens“ pavadinimo. Tam buvo specialus terminas „Gweneth gimtadienio vakarėlis“, pavyzdžiui: „Nesijaudink, esu visiškai tikra, kad Gweneth gimtadienio vakarėlyje lubrikatų turės“. Ir dabar priešais stovėjo pati „jubiliatė“, kurios geltonai balta paplūdimio suknelė atidengė tarpą tarp krūtų.

Gweneth, maloniai pakvietusi HarpersBazaar.com į savo „gimtadienio vakarėlį“, kalbėjo su kažkokiu akcentu, kurio niekaip negalėjau atsekti. Ji kalbėjo kaip Madonna, kol dar buvo ištekėjusi už Guy Ritchie. „Sveiki atvykę, sveiki atvykę“, – kreipėsi ji. Ji tvirtai paspaudė ranką. Gweneth priminė moterį, kurią į priekį varo stipriai jaučiamas entuziazmas. Ji iššovė „Prosecco“ su didesniu pasimėgavimu, nei kada nors teko matyti tai darant. Po savo elektroniniu laišku ji pasirašė „Jūsų Organizatorė“. „Taip pat esu dominantė“, – pasakė ji šypsodamasi man ir Carol.

„Killing Kittens“ žada savo nariams vakarėlius prabangiose Niujorko mansardose, Sen Tropezo superjachtose ir išskirtinės prabangos vietose visame pasaulyje. Atitinkamai, Hamptono vieta tikrai nenuvylė. Didelis, architektūros prasme stulbinantis namas ant fasado turėjo nekilnojamo turto pardavimo agento lentelę ir atrodė taip, tarsi jame niekas negyvena, tačiau jis paruoštas pardavimui. Kokybė tiesiog pribloškė. „Jaučiuosi tarsi būtume filmavimo aikštelėje“, – pasakė Carol. Aš pritariamai linktelėjau. Nancy Meyer galėtų čia nufilmuoti romantinę komediją.

Namas buvo apstatytas baltais baldais, kas atrodė visai tinkama, turint omenyje, kad techniškai tai „baltasis vakarėlis“ su aprangos kodu. Man ir Carol trumpai aprodžiusi namą, Gweneth parodė du „žaidimų“ kambarius lytiniams santykiams. Vonios kambariuose ir ant visų namo plokščių paviršių buvo prikrauta krūvos prezervatyvų, kūdikiams skirtų servetėlių ir kramtomos gumos. Svetainėje ant židinio buvo sukrauti balto popieriaus dovanų maišeliai. Sekso žaislus gaminanti švedų kompanija buvo šio vakarėlio rėmėja.

Po pirmųjų kokteilių raundų buvo pateikti gėrimai, paskui pareikalauta popierinių bilietų, kainuojančių po dešimt dolerių. Gweneth brovėsi pro kambarį, pardavinėdama bilietus ir kuisdamasi po savo banknotų krūvą, mėgindama atiduoti grąžą. Kai suvokė, kad svečiai jau kurį laiką sukinėjasi pusiau nejaukioje tyloje, ji paprašė aptarnaujančio personalo išnešti ant pievos lauko garso kolonėles. Netrukus baseino zonoje pasigirdo muzikos garsai. „Tai primena muziką, kurią leidžia mano masažistė“, – pasakė Carol.

Mudvi su Carol klaidžiojome, kol susirinko daugiau svečių. Be baseino čia dar buvo pavėsinė ir daug vejos, taip pat prabangus sodas. Keletas žmonių paminėjo, kad šis namas būtų puiki vieta vestuvėms. Čia buvo ir teniso kortai, tad atėjus popietei mes sužaidėme draugišką mačą su pora, kuri, kaip ir dauguma dalyvių, atvyko iš Niujorko.

Visiems, su kuriais teko bendrauti, pasisakiau nušviečianti šį renginį, ir nors daugumai kilo klausimų, didžioji dalis jų buvo draugiški. (Pakeičiau Carol vardą ir supainiojau visų, kurie minimi čia, identifikavimo detales, išskyrus vienintelę Gweneth, kuri mūsų bendravimą įrašė). Tik vienas žmogus, išgirdęs, kad esu rašytoja, reagavo priešiškai: „Tiesiog nesuprantu, kodėl jie šiuose renginiuose turi netgi žurnalistų“, – burbtelėjo jis. Nežinojau, ką atsakyti. Tai jo požiūris, aš greičiausiai jausčiausi taip pat. Tai buvo pirmas ženklas, kad „Killing Kittens“ kaip organizacijos strateginiai tikslai – bendradarbiauti su spauda, pardavinėti bilietus ir siekti pelno – ne visai sutapo su jos narių tikslais.

Susirinkusiųjų elitas - vyresni, liekni ir turtingi

Norite sužinoti, kas ateina į sekso vakarėlį? Kas sudaro tą „pasaulinį sekso elitą“? Tai žmonės, tokie kaip jūs, tik baltesni, turtingesni ir vyresni. Palyginus su kitais renginiais, kurie socialinio ir ekonominio kapitalo prasme yra išskirtiniai – tarkime, muzikos, mados ar kino pramonės vakarėliai – čia susirinkusieji buvo daugiausiai baltaodžiai. Neveltui „Killing Kittens“ reklaminėje medžiagoje ir interneto svetainėje vaizduojamos vien baltaodės moterys. Iš maždaug pusšimčio žmonių, ne baltos odos žmones galima buvo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

„Tikėjausi balto vakarėlio, ne baltųjų vakarėlio“, – sumurmėjau aš Carol. Taip pat nemačiau tos pačios lyties porų. Ir Emma Sayle, kompanijos įkūrėja, interviu atvirai prisipažino atmetanti galimybę nariais tapti tiems, kurių dydis 14 ar 16 ir kurie yra stambūs.

Svečiai buvo vyresnio amžiaus ir tai greičiausiai neturėtų stebinti, turint omenyje, kad bilietas porai kainuoja 400 dolerių. Madingiausias būdas atvykti į šį vakarėlį – nuosavu laivu. Ant pilateso suformuotų rankų kabojo „Chanel“ rankinės. „Mano namas gražesnis už šį“, – paniekinamai prunkštelėjo vienas vyras, eidamas per elegantišką valgomąjį. Jo plikė žvilgėjo labiau nei marmurinės grindys, ant kurių jis stovėjo.

Ir nepaisant daugumos svečių akivaizdžios materialinės gerovės, visi čia sutikti atrodė visiškai „normalūs“, kad ir ką tai reikštų. Jie normaliai bendravo, buvo normaliai pagal amžių apkūnūs, turėjo normalius darbus, kuriuos mėgo arba nelabai, ir normalius siekius. Jie tilpo į normalias patrauklumo ribas, nors „Killing Kittens“ teigimu, kompanija rengia vakarėlius „gražiems, turtingiems ir garsiems“. Nemačiau modelių ar garsenybių, tačiau iš esmės visi, kas buvo, priklausė gerai atrodančiųjų kategorijai. Svečiai normaliai barėsi su savo partneriais ir diskutavo apie normalius vestuvių planus trečiąjį rugsėjo savaitgalį. „Killing Kittens“ svečiai yra jūsų draugai ir kaimynai, tiesiog Niujorko miesto gyventojai. „Aš dirbu mados, o mano vaikinas – finansų srityje, – aiškino viena moteris. – Manau, esame gana tipiška pora“.

Svečiai apytikriai susiskirstė į vyresnes, svingerių poras, vienišus vyrus, kurie atėjo su gerokai jaunesnėmis „draugėmis“ (vyrai be moterų neįleidžiami), ir dvidešimties ar trisdešimties ribą peržengusias poras, kurių dauguma tvirtino niekada anksčiau panašiame vakarėlyje nedalyvavusę.

Vyresnio amžiaus svingeriai daugiau ar mažiau akivaizdžiai žvalgėsi su kuo vėliau norėtų „pažaisti“. Viena pora iš Toronto iš visų jėgų stengėsi mūsų trumpo pokalbio metu svaidyti kiekvienu žodeliu užuominas. „Jūs darote tai, – pasakė vyras, kai aš pasakiau atvykusi čia tam, kad parašyčiau apie vakarėlį. – Aš tikiuosi išsamaus pranešimo apie šį vakarėlį“. Jis išsišiepė man, tiesą sakant, jis man mirktelėjo.

Vakarėlio pradžia, nežadanti nieko karšto

Visą dieną stebėdama šiuos gerai prisižiūrėjusius žmones baltais lino drabužiais galvojau, kodėl žmonės eina į sekso vakarėlius. Be to, kas akivaizdu – „paįvairinti“ savo seksualinį gyvenimą ar išeiti iš savo įprastos „komforto zonos“ – kokius dar poreikius šis vakarėlis tenkina? Ir kodėl aš atsidūriau šiame sekso vakarėlyje? Kodėl aš, kuri niekada nėra buvusi jokioje panašioje vietoje, sutikau su redaktoriaus pasiūlymu parašyti apie sekso vakarėlį Hamptone?

Kuo vyresni daromės, tuo mažiau mums tampa prieinama ar netgi įmanoma tikrai nauja seksualinė patirtis. Atradimo jausmas, dalis to, kas iš esmės daro seksą tokiu jaudinančiu, išnyksta. Su amžiumi ateina patirtis, o patirčiai augant jūsų šansai aptikti kokią nors anksčiau nepažintą savojo seksualumo teritoriją būtinai sumenksta. Atlygis už tai yra kur kas aiškesnis geismo žemėlapis, kartais papildytas sunkiai sukauptomis žiniomis, ir kur kas giliau įtvirtintas savosios tapatybės pojūtis. Tačiau neišvengiamai tame žemėlapyje lieka vis mažiau ir mažiau baltų plotų. Galbūt tokiuose vakarėliuose kaip „Killing Kittens“ mes ir ieškome naujos galimybės įgyti seksualinės patirties, kuri yra išties nauja.

Kol apie visa tai galvojau, žilstelėjęs vyras atsegtais marškiniais, pro kuriuos matėsi jo įdegęs pūpsantis pilvas, sensacingai įvažiavo limuzinu, iš kurio pasipylė dešimt jaunų, dailių ir prisižiūrėjusių moterų (ir pora panašiai gerai išsilaikiusių vyrų). Jauni žmonės atrodė taip, lyg būtų atvykę paversti tai, kas čia vyksta, tikru vakarėliu. Kai kurie jų vilkėjo baltus viešbučio chalatus ant maudymosi aprangos. Trys moterys buvo tuo pačiu vardu Jennifer. Jos kikeno, kol senstelėjęs vyriškis joms pylė „Prosecco“.

Panašiai mano dėmesį sukaustė ir trys jaunos bei patrauklios, tačiau šiek tiek nuobodžiai atrodančios rusakalbės moterys, kurios išsiskyrė tuo, kad kitaip nei visi čia esantys, buvo be porų. Užtat jos flirtavo su visais vyrais visą laiką, išskyrus tada, kai kalbėjo tarpusavyje gimtąja kalba. Norėjau pasikalbėti su jomis ir išgirsti jų istoriją, tačiau kaskart man prisiartinus prie rusių, jos išsibėgiodavo. Nugirdau aukštą žilstelėjusį vyrą klausiant vienos, iš kur ji atvyko. „Esu iš Hamptono“, – atsakė ji su stipriu akcentu. Paskui ji nusišypsojo ir paglostė jo ranką.

Vakarėliui įsibėgėjant itin svarbia tema tapo maistas. Jo nebuvimas, kaip jo gauti, ar jo bus ir kada, ir taip toliau – šie klausimai ėmė dominti daugumą svečių. Viena iš priežasčių, kodėl galėjau taip patogiai sukinėtis ir užmegzti tiek daug pokalbių – nes visi kalbėjo apie maistą. Vakarėlis prasidėjo pusę keturių popiet ir turėjo vykti iki vienuoliktos nakties, tad be maisto neapsieisi. Daugelis svečių, tarp jų ir Carol bei aš, rengdamiesi ir keliaudami į vakarėlį praleidome pietus. Kai įėjau pro duris, paskutinis pro mano lūpas prakeliavęs maistas buvo sumuštinis su kiaušiniu, kurį nusipirkau ir suvalgiau devintą ryto. Buvau alkana.

Apie penktą popiet atkeliavo padėklas su austrėmis, čia jų buvo apie tuziną. Carol yra alergiška, tad pagalvojau, jog galiu suvalgyti dvi. Austrės buvo sunkiai kramtomos ir itin didelės. „Dėl suvožtinio su sūriu padaryčiau viską“, – dejavo aukšta šviesiaplaukė, atsargiai žiūrėdama į austres. Po dvylikos minučių iš virtuvės atkeliavo antras padėklas su austrėmis. Daugiau austrių nebebuvo.

Šeštą vakaro du padavėjai į terasą išstūmė virtuvinį stalą. Keli svečiai pradėjo slankioti, dairydamiesi į virtuvę ir tuo pat metu mėgindami atrodyti įprastai. Tada pasirodė trys padėklai su sušiais. Svečiais juos tiesiog užpuolė. Rankos baltais drabužiais stumdėsi besistengdamos paimti mažas plastikines lėkštutes. Lazdeles valdančios rankos taikėsi į tuną ir lašišą. Maisto sukeltame sujudime išnyko bet kokia išskirtinumo – po velnių, bet kokio seksualumo – atmosfera.

Pripildžiau savo lėkštę. Kai siekiau plastikinio maišelio su sojų padažu, kitoje stalo pusėje buvusi moteris pasilenkė paimti gabalėlio nigiri. Kai ji tai darė, atsivėrė jos balto kaftano iškirptė ir pasimatė labai pilnos krūtys, ir, po kiekviena jų, raudonas šviežiai atrodantis chirurginis randas.

Ir toliau vakarėlyje sklandė su maisto tema susijusios nuogirdos. Kai kurie žmonės drąsiai teigė, kad bus dar daugiau maisto. Viena moteris netgi tvirtino pati kalbėjusi su Gweneth, kuri patikino, kad bus patiekta vakarienė. Kiti taip pat užtvirtintai tikino, kad sušiai buvo paskutinis patiektas maistas. Apie septintą vakaro pamačiau padavėją, nešantį porą iešmų su mėsa, ir netrukus po to išnešė dvi kekes vynuogių folijos kepimo inde, tačiau kaip paaiškėjo, sušiai ir buvo vakarienė.

„Girdėjau, – sakė vienas vyras burbulinėje vonioje, – kad jeigu niekas nevyks, tam tikru metu Gweneth imsis iniciatyvos“. Sekundę mėginau įsivaizduoti milžinišką energiją, su kuria Gweneth galėtų imtis šios užduoties. Mačiau ją pliaukšinčią botagu ir bandančią juo iš baseino į namą „žaidimams“ suginti visus be išimties finansininkus, teisininkus ir asmeninius trenerius.

Vakaras buvo gražus. Šalia namo pievoje ganėsi elnias. Visi esantys karštoje vonioje sutiko, kad būtų puiku turėti butelį „Prosecco“, tačiau vakarėlis ėjo į pabaigą.

Išlipau iš burbulinės vonios ir toliau tęsiau sekso požymių paieškas. Valgomajame grupė gerai atrodančių jaunų moterų, tarp kurių buvo ir Jennifer trijulė, ko gero bijodamos, kad kaip su maistu ir gėrimais, gali pritrūkti, naršė po dovanų maišelius ir pasiėmė savo vibratorius. Pasekiau jų pavyzdžiu ir išėmiau iš dėžutės nedidelį klitorio vibratorių. Iš apačioje esančio „žaidimų“ kambario pasigirdo stalo teniso garsai.

Vyravo nerami nuotaika. „Mirštu badu“, – skundėsi aukštoji šviesiaplaukė, kiek anksčiau tauškusi apie suvožtinį. Ji atsisuko į mane. „Tos austrės – labai atsiprašau, žinau, kad kelias suvalgėte – tačiau jos atrodė šlykščiai. Jos atrodė tarsi bulių sėkla“, – aiškino ji toliau tonu žmogaus, kuris aiškiai žino kaip atrodo bulių sėkla ir džiaugiasi gavusi progą tai prisiminti.

Kiti svečiai kritikavo bilietų gėrimams sistemą, esą ji per daug smulkmeniška ir, nuoširdžiai kalbant, keista. „Neatrodo labai prabangiai, – skundėsi prancūzas vyras, – ypač kai už bilietus esi sumokėjęs 400 dolerių“. Jo antroji pusė pridūrė: „Nemanau, kad tokiame vakarėlyje turėtume matyti iš rankų į rankas perduodamus pinigus“.

Vienas svečias iškėlė apsaugos trūkumo klausimą; nors adresas svečiams buvo atskleistas tik vakarėlio dieną, daugelis jų nerimavo dėl to, kad atvykę nesusitiko apsaugos darbuotojo ar bent jau žmogaus, kuris tikrintų sąraše vardus. (Gali būti, kad privati apsauga atėjo vėliau, kai sutemo, bet aš jos nemačiau). Įkvėpimo nesuteikianti muzika, maisto trūkumas, žadėtas pavežimas iš netoliese esančios gyvenvietės, kuris buvo atšauktas vakarėlio dieną, ir tas faktas, kad ne visi buvo informuoti apie šį atšaukimą – visa tai visi minėjo kaip nuotaiką gadinančius veiksnius.

Keli svečiai kalbėjo, kad jeigu jie organizuotų, viską padarytų geriau. „Gweneth primena žmogų, kuris nori, kad žmonės atsipalaiduotų ir mėgautųsi vakarėliu, – pareiškė vienas vyras. – Ji neprimena žmogaus, kuris iš tikrųjų organizuotų vakarėlį“.

Oraliniai malonumai ir jokio V+V

Labai ilgą laiką vakarėlyje nebuvo jokio sekso. Ir tada, labai staiga, atsirado labai daug sekso. Valandėlę apačioje esančiame „žaidimų“ kambaryje galėjau pasisukti ir žiūrėti dešinėje stalo tenisą, o kairėje – besirangančius kūnus. Ant pripučiamo čiužinio svingerė energingai tenkino savo sutuoktinį oraliniu būdu. Jauną moterį „Agent Provocateur“ liemenėle oraliniu būdu tenkino žilaplaukis vyras. Buvau šiek tiek nusivylusi, nors ir nenustebinta, kad visame tame sekse dalyvavo vyrai ir moterys arba moterys su moterimis, tačiau niekur nesimatė besimylinčių vyrų. Spėju, kad vyro su vyru tyrinėjimas net pasauliniams sekso elitui vis dar yra tabu.

Šviesiaplaukė akimirksnį delsė veiksmo nuošalyje. Jos vaikinas pasitraukė į tamsesnį kambario kraštą ir pradėjo „žaisti“. Regis kad šviesiaplaukei tai buvo ne prie širdies. Kai jos vaikinas paskendo pripučiamame čiužinyje ir pradėjo bučiuoti kitą moterį, šviesiaplaukė panėrė pirštus į savo gėrimą, ištraukė ledu kubelį ir metė jį į savo vaikiną. Tuo tarpu, vienas iš renginio rėmėjų, vyras, kuris teoriškai čia turėjo šalia baseino pardavinėti cigarus, pasinaudojo tuo, kad nepasirūpinta apsauga ir atklydo į namą, kelis kartus subarškino uždaryto „žaidimų“ kambario durų rankeną, mėgindamas vogčiomis žvilgtelėti pro stiklą.

Pagaliau lauke visiškai sutemo. Tai, kas dieną buvo Nancy Meyer, naktį virto visišku Kubricku. Ieškojau Carol, tačiau tiksliai nežinojau, kur eiti, kas norėjo būti matomi ir ką aš pati norėjau matyti. Galiausiai sulaukiau kvietimo į kambarį, kur buvo trys moterys – šviesiaplaukė, viena iš trijų Jennifer ir „Pure Barre“ instruktorė su milžiniška krūtine. Visos jos raitėsi ant sofos. Staiga Jennifer atsisuko į instruktorę ir pasakė: „Tai koks skirtumas tarp „Pure Barre“ ir „Barre“ metodo? Regis, visai nenukreipdama dėmesio ta moteris atsakė: „Nenoriu įžeisti ar kažkas panašaus, bet „Pure Barre“ yra tarsi kur kas intensyvesnė treniruotė“. Jennifer palinkčiojo, regis, patenkinta, paskui toliau grįžo prie šviesiaplaukės spenelių bučiavimo. Jos atrodė visiškai laimingos.

Vėliau, kai Carol ir aš išeidinėjome, senasis svingeris paklausė manęs, ar man patiko vakarėlis. „Laiką praleidau geriau, nei galėjau kada nors įsivaizduoti“, – atsakiau aš. Iš tiesų taip galvojau.

„Ar jūs… dalyvavote?“ – paklausė jis, pasilenkdamas prie manęs kiek arčiau.

„Tai asmeniška“, – atsakiau. Ir su drauge išėjau.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Netradicinės vietos intymiems malonumams: pavojai, po kurių gali tekti stipriai gailėtis (3)

Seniai susituokę vyras ir žmona norėdami paįvairinti savo seksualinį gyvenimą dažnai tam pasitelkia įdomias, netradicines vietas. Tai jie daro specialiai ir apgalvotai. Tačiau paaugliai ar dar su tėvais gyvenantys jauni žmonės dažnai būna priversti suktis iš situacijos ir ieškoti vietos savo meilei išreikšti.