Mano moteris - paranojiška pavyduolė. Kaip išspręsti šią problemą?

 (6)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Turiu jaunesnę draugę, man 48, jai – 34 metai. Abu esam išsiskyrę. Ji turėjo neištikimą vyrą, gal todėl kiekviename žingsnyje mane įtarinėja. Gyvenam atskiruose miestuose, dažniau bendraujame telefonu arba SMS. Važiuoju į parduotuvę – negerai: „Ką tu ten veiki, per ilgai būni“. Neatrašau greitai SMS`o, vėl blogai: „Ką tu ten veiki, kad užsiėmęs, negali atrašyti?“

Esu verslininkas, dirbu su klientais, važiuoju į susitikimus, vėl tas pats: „Tu buvai pas kitą, esi man neištikimas“. Važiavau į klasioko laidotuves, ji buvo pas mane svečiuose. Jos kartu nesivežiau, kad nejaukiai nesijaustų nes nieko ten nepažįsta, vėl krūva priekaištų: „Tu jokiose laidotuvėse nebuvai - pas kitas buvai.“ Žvilgteliu į praeinančią moterį gatvėje: „Ko į kitas dairaisi?“ Lovoje vėl priekabiavimai: tai ilgai nebaigi, tai per mažai spermos - kiekviename žingsnyje vaidenasi kitos moterys.

Aš ją myliu, ji mane irgi myli, bet tas beprotiškas pavydas kartais veda mane iš proto. Čia paminėjau tik kelis pavydo protrūkio pavyzdžius. Yra ir tokių absurdiškų, kad net rašyti gėda. Ar ji gali pasikeisti? O gal čia tokia taktika paversti mane skuduru? Paskaitęs jūsų atsakymą apie vyro išdavystę, jūsų komentaruose įžvelgiau kažką panašaus. Galbūt ir aš per daug jai pataikauju, nesu vyriškas? Nes nenorėdamas jos prarasti, dažnai jai nusileidžiu, gal ji tuo ir naudojasi?

Kai nesipykstame, viskas būna nuostabu: prieraiši, meili, seksuali - man joje nieko netrūksta. Bet kai užeina tie pavydo priepuoliai – stipriai susipykstam. Vėliau viskas aprimsta ir vėl viskas gerai. Ir taip jau porą metų... Ar galimi normalūs santykiai, ar visada taip viskas ir bus?

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Pradėsiu nuo to, kad jokia moteris sąmoningai netrokšta savo mylimo vyro paversti pagarbos neverta „mazgote“. Tačiau savo veiksmais ir psichologinėmis atakomis kartais jos suformuoja tokius santykius, kuriose nei pačios būna laimingos, nei juolab jų vyrai. Moterims būdinga tai, kad jos iš principo norėtų sau pavaldaus vyro ir pasąmoningai bando tai pasiekti, tačiau mylėti nuolankaus, visas komandas vykdančio „šuniuko“ jos jau nebegali, nes tuomet vyras praranda savo vyrišką autoritetingumą moters akivaizdoje, t.y. tampa pagarbos ir meilės neverta „mazgote“. Šios tendencijos ir sukuria teoriją apie tai, kodėl geri vyrukai moterų nėra taip stipriai mylimi, kaip tvirtą charakterį turintys vyrai.

Visuose savo pasisakymuose apie pavydo problemas akcentuoju tai, kad pavyduliavimas yra pavyduolio problema. Pavyduliavimas – tai emocija, kuri būdinga žmonėms, pasižymintiems nepasitikėjimu savimi, savininkiškumu ir priklausomybe nuo partnerio. Pavyduliavimo saviraiška (pasipiktinimas, priekaištai, kaltinimai, noras kerštauti ir pan.) žemina žmogaus orumą, parodo jo nepasitikėjimą savimi, menką savivertę ir nepagarbą savo partneriui. Kodėl?

Žmogus, kuris pasitiki savimi ir žino savo vertę, žino ir tai, kad mylimąjį šalia savęs išlaiko ne grožio, pinigų, santykių įsipareigojimų ar aukso žiedų dėka, o dėl to, kad jis pasižymi tokiom savybėm ir elgesiu, dėl kurių šalia esantis mylimasis jaučiasi laimingas ir nenori jo prarasti. Šis žinojimas žmogui suteikia pasitikėjimo savimi santykyje su priešinga lytim. Tokie žmonės suvokia, kad kol poroje vyrauja tarpusavio ryšys, trauka ir noras būti kartu, tol jokie kiti asmenys nėra pajėgūs jų išskirti.

Kai žmogus turi psichologinių pavyduliavimo problemų, šių emocijų apraiškas linkęs suversti tam, kas išprovokuoja tokių jausmų pasireiškimą. Jis jaučia grėsmę prarasti mylimąjį dėl jo bendravimo su kitais, priešingos lyties atstovais. Tuomet savo pasipiktinimą išlieja ant savo partnerio arba ant to, su kuriuo jis pabendrauja. O tai nėra teisinga, nes pavyduliavimas yra asmeninė žmogaus savybė, kuri užgimsta jame, dėl asmeninių jo charakterio ir požiūrio savybių. Kiti žmonės nėra atsakingi už tai, kad tie jausmai yra jame. Meilė nėra pasiteisinimas dėl paranojiško pavyduliavimo.

Jūsų (ir visų kitų, kurie turi patologiškai pavydžius partnerius) problemos prasideda tada, kai jūs pradedat įrodinėti savo nekaltumą ir elgtis nenatūraliai, kad tik kuo mažiau išprovokuotumėte jos pavyduliavimo priepuolius. Kodėl nuo to prasideda jūsų problemos? Nes jūs prisiimate atsakomybę už joje esančias psichologines problemas. Kaip jau minėjau, pavyduoliai nesuvokia, kad tai jų problema, nes mano, kad aplinkiniai kalti dėl to, kad jie pavyduliauja, įtarinėja ir nepasitiki savo parteriais. Tik tie pavyduoliai, kurių partneriai neprisiima atsakomybės už jų pavydo jausmą ir kurie nenori prarasti savo mylimųjų, pradeda suvokti, kad jie turi pavyduliavimo problemų.

Ką reiškia neprisiimti atsakomybės už partnerės pavyduliavimą? Visų pirma jūs turite suvokti, kad įrodinėdamas savo nekaltumą ir nuolaidžiaudamas jos pavydo atakom, jūs leidžiat jai jūsų negerbti. Kuo labiau jūs bandysit jai įtikti ir nuolankiai vykdysite jos valią, tuo labiau gramzdinsite save į nepagarbos sau liūną, t.y. tapsite ta „mazgote“ su kuria galima elgtis bet kaip, nes ji vis tiek viską atleidžia ir daro viską, kaip aš pasakau.

Antra, ką turit suvokti - jūsų moteris pavyduliauja, nes bijo jus prarasti. Tai reiškia, kad jums nereikia dirbtinai save perdarinėti iš baimės ją prarasti, nes ji taip pat nenori prarasti jūsų. Elgdamasis ne taip, kaip jums būdinga, jūs prarasit save ir pradėsit pats sau nepatikti santykyje su šią moterimi. O tai jau gali išprovokuoti jūsų asmenines psichologines problemas.

Ir trečia: išmokite oriai reaguoti į pavyduliavimo atakas. Tai reiškia nesileisti į diskusijas, kai ji pradeda priekaištauti ir nustoti įrodinėti savo nekaltumą. Pvz: „Tu nebuvai laidotuvėse, o važiavai pas kitą moterį“ – „Aš buvau laidotuvėse ir jei tu manimi netiki – tai yra tavo problema“. „Tu esi man neištikimas, trankaisi pas kitas moteris, kol manęs nėra šalia“ – „Jei tu manai, kad aš esu toks niekingas, tai kodėl esi su manimi?“. „Aš pastebėjau, kad po sueities tu išliejai labai mažai sėklos, tai faktas, kad buvai man neištikimas“ – „Jei tu manai, kad aš dulkinu visas iš eilės, tai kodėl jau du metus tu esi su manimi? Kodėl tu kuri santykius su žmogumi, kuriuo netiki? Ar tu tik tiek verta? Vyro, kuris tau meluoja ir duodasi su visomis iš eilės?“.

Tokia pozicija ir klausimai pradžioje gali išvesti pavyduolę iš pusiausvyros, juolab, jei iki tol jūs dvejus metus buvot nuolankus ir nusileidžiantis, t.y. leidžiantis savęs negerbti. Bet jei jūs norite, kad ši situacija pasikeistų, visų pirma turite pasikeisti pats. Kai atsiribosite nuo atsakomybės už jos pavyduliavimo problemas ji gali reaguoti dvejopai: 1.Nenorėdama jūsų prarasti, pradės taisyti savo pavyduliavimo problemas ir mokytis pasitikėti jumis. 2. Išsiskirs su jumis, nes jau bus pripratusi prie jūsų nuolankumo arba nesuvoks, kad pavyduliavimas yra jos problema.

Pirmu atveju jūs turėsite taip ilgai lauktas permainas jos asmenybėje ir jūsų santykiuose. Nors tam prireiks nemažai laiko, kol jos psichika pradės veikti kitu režimu santykyje su jumis. Antru atveju jūs prarasite moterį, kuri nepasitikėjo nei savimi, nei jumis. Ar tai didelis praradimas? Spręsti jums. Šiuo atveju jūs atgautumėte ramybę, save ir suteiktumėte sau šansą sukurti santykius su kita moterimi. Dar yra ir trečia išeitis: niekuo nerizikuoti ir viską palikti taip, kaip yra dabar.

Bet kokie pokyčiai – asmenybės ar santykių – pareikalauja nemažai darbo visų pirma su savimi. Jei norite, kad viskas būtų kitaip, jūs privalote pradėti elgtis kitaip. Žmonės, kurie tikisi, kad viskas savaime pasikeis nieko nekeičiant, yra naivūs ir švaistantys gyvenimą veltui. Nereikia bijoti pokyčių. Reikia bijoti to, kad jūs sava valia pasirenkant mirkti tame nepasitenkinimo liūne. O tai jau nepagarbos sau požymis. O kai žmogus negerbia savęs, tai ir kiti leidžia sau jo negerbti. Sėkmės jūsų pasirinkimuose!

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (16)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.