Kaip nutraukti santykius be ateities

 (24)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nežinau kur kreiptis, todėl kreipiuosi i jus. Prieš 5 metus susipažinau su savo draugu. Jis už mane 14 metų vyresnis. Santykių pradžioje pakerėjo savo bendravimu, noru padėti. Taip nejučia jį įsimylėjau, nors žinojau jo reputaciją (nė karto nevedęs, turi 4 vaikus nuo 3 skirtingų moterų).

Busiu atvira – buvau be galo laiminga. Jis buvo toks geras, švelnus, paslaugus, rūpestingas, kaip iš filmo. Visos daugės man jo pavydėjo. Viskas buvo labai gražu, kalbėjom apie ateitį, apie gyvenimą kartu, apie vaikus. Idilė tęsėsi tol, kol pasiūliau apsigyventi kartu. Pradėjo išsisukinėti ir kurti visokius pasiteisinimus, kodėl jis dabar negali apsigyventi pas mane. Po kiek laiko, kai tie pasiteisinimai nustojo galioti, vėl pasiūliau. Vėl atsisakė. Pradėjau juo nepasitikėti ir šniukštinėti. Sužinojau jo facebook slaptažodį ir tai, kad jis vis dar bando susigrąžinti paskutinio vaiko motiną, nors man pasakodavo, kokia ji šlykšti ir t.t.

Po to, ką sužinojau, iškėliau skandalą ir jis mane paliko. To, kas buvo po to, nesapnavau nė baisiausiame košmare. Darkiausi kaip nesveika, isterikavau ir niekaip negalėjau nurimti. Po to, kai po savaites nesimatymo jis man atsiuntė kažkokį paveikslėlį su žodžiais „Atleisk man“, puoliau pas jį kaip išprotėjusi. Tačiau santykiai buvo klaikūs.

Kartą paklausiau dėl mūsų ateities, tai atsakė: „Gal tu visai kvaila, visiškai nemąstai?“ Pastoviai savo elgesiu skaudina mane. Nenupasakosiu čia visko, kiek jis man pridaręs. Negi žmonės taip keičiasi? Kur dingo tas nuostabus žmogus, kuris mane sužavėjo. Negi visa tai tebuvo vaidyba? Jeigu su juo apsipykstam, jis su manimi nekalba, o aš sau vietos nerandu. Kartais prisigerdavau ir į darbą nenueidavau, jausdavau didelę depresiją ir jo trūkumą. Po to jis atsiranda, aš jo atsiprašau už tai, kad užpykau ant jo, nes jis kažką pažadėjo ir nepadarė. Tada vėl gražu tol kol aš jį užsipuolu dėl nevykdomų pažadų arba kai pagaunu meluojant.

Dabar vėl esame apsipykę ir tikrai norėčiau, kad šis kartas būtų paskutinis. Šį kartą jaučiuosi šiek tiek lengviau nematydama ir negirdėdama jo, bet vis stebiu kada jis būna online facebooke arba whatsaap programoje. Nenoriu vėl pirma jam rašyti, bet būna taip – jeigu aš nieko jam neparašau, jis po kokių 2-3 savaičių pradeda rašyti kaip sekasi ir panašiai... Tada vėl suskystu ir pakviečiu jį į svečius. Ir taip pasaka be galo, o santykiai niekur neveda. Pavargau nuo šitų dramų. Kaip būtų lengviau man nutraukti tokius be ateities santykius ir nevaryti savęs iš proto?

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Kas liečia santykių eigą, tai visuose santykiuose pati pradžia būna pakylėta, pilna euforijos jausmo ir visa kita. Tačiau su laiku santykiai keičiasi. Būtų nenormalu, jei jie užstrigtų viename etape.

Ką gi, panašu į tai, kad tavo partneris nenori kurti su tavimi ateities, bet kol kas nenori ir visiškai paleisti. Gal jam patogu turėti pastovius lytinius santykius, dar kažkokius patogumus būnant su tavimi. Tačiau jo ištarta frazė: „gal tu kvaila?..“ - reiškia, kad jam yra akivaizdu, jog jokios bendros ateities tarp jūsų būti negali. Ir jam net keista, kad tu to nepastebi ir nesuvoki.

Na, o kas liečia tave, tai tu tapai nuo jo priklausoma emociškai ir vis dar tapatini jo asmenybę su savo svajonių gyvenimu. Tau atrodo, kad tik tas žmogus yra tavo meilės ir laimės garantas. Ir kai ši iliuzija „atsitrenkia“ į realybės sieną, tu pradedi reikšti nepasitenkinimą, priekaištauti jam, nes jis nepildo tavo svajonių. Gaunasi taip, kad su juo negali, nes nesijauti laiminga neturėdama to, apie ką svajoji. Be jo irgi negali, nes suasmeninai jį su savo ateities svajonėmis turėti šeimą. Dėl to taip stipriai depresuoji, kai jis išnyksta iš tavo gyvenimo ir grįžti pas jį, nors matai, kad per 5 metus niekas nepasikeitė.

Kaip taisyklė, priklausomybę iššaukiantys žmonės pasižymi mokėjimu bendrauti, užliūliuoti kalbomis. Jie moka meistriškai manipuliuoti jausmais. Jų egoistiškas savanaudiškumas užsimaskuoja dėl mokėjimo rodyti dėmesį, sakyti meilius žodžius ir maloniai elgtis. Tačiau jie nenori eiti į jokius kompromisus tam, kad jo partneriui gyvenimas taptų mielesnis. Ignoruoja jų kančią ir egoistiškai ima tai, ko jiems reikia. Be kita ko, matydami altruistišką pasiaukojimą ir atsidavimą, jie nevertina ir negerbia savo partnerio. Būna su juo tik todėl, kad tai vienaip ar kitaip yra patogu ir naudinga.

Nutraukti tokius santykius iš vienos pusės sunku, iš kitos lengva. Sunku nes tai jau išsivystė į priklausomybę, o tai reiškia, kad teks padirbėti su savimi, pasitelkus savo valią. O lengva dėl to, kad visa ta begalinė „meilė“ žmogui-narkotikui tėra sąmonės užtemimas, iliuzija ir apsėdimas t.y. tavo iškreipto mąstymo „produktas“. Žmogus, neturintis emocinės priklausomybės, nesugebėtų mylėti žmogaus, kuris skaudintų, verstų jį kentėti, su kuriuo nebūtų laimingas.

Kai skaitau tokių moterų laiškus man pasidaro be galo gaila, kad įklimpusi į savo iškreipto mąstymo pinkles, moteris vėjais iššvaisto metų metus. Eikvoja save žmogui, kuris nėra jos vertas vien dėl to, kad... jai trūksta jėgų ir valios užbaigti santykius, kurie dvasiškai alina, sodina ir neturi jokios ateities.

Taigi, mano patarimas moterims (ir vyrams): jei šioje užklausoje jūs suradot save, nelaukit stebuklo ir nešvaistykite savo gyvenimo naiviai tikėdamos pasakomis ir gyvendamos iliuzijoje. Kreipkitės į psichologus (arba į mane), kurie padėtų jums „prablaivėti“ ir pamatyti save iš šalies. Kurie padėtų perprogramuoti mąstymą ir pajunktų gebėjimą save valdyti. Visa tai įmanoma pakeisti kai pasikeičia požiūris į gyvenimą ir save.

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (16)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.